Tyrimas: 69 proc. investuotojų mano, kad Baltijos regiono investicinis patrauklumas augs

EY atliekamas metinis tyrimas rodo, kad investuotojų akyse trijų Baltijos valstybių pozicijos susilygino, tačiau skirtumai išlieka. 70 proc. respondentų planuoja investuoti Lietuvoje, o 54 proc. – Latvijoje, o 68 proc. – Estijoje.

„Palyginti su Latvija ir Lietuva, Estija atsilieka dėl infrastruktūros kokybės ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumo. 

Tuo pačiu metu mes išsiskiriame savo inovacijų lygiu bei mokslinių tyrimų ir plėtros veikla“, – naujausio tyrimo rezultatus pakomentavo EY audito paslaugų praktikos partnerė Estijoje Olesia Abramova.

Maža rinka dažniausiai laikomas didžiausiu Baltijos šalių trūkumu. Jį nurodė 38 proc. respondentų, kalbėdami apie Estiją ir Lietuvą, ir 44 proc. – apie Latviją. 

Be to, 30 proc. respondentų mano, kad ribotas prieinamumas prie finansavimo yra problema Estijai ir Lietuvai, o tik 14 proc. apklaustųjų mano, kad tai yra problema Latvijai.

„Deja, rinkos dydžio pakeisti negalime, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad net 40 proc. investuotojų aukštas energijos kainas laiko Estijos trūkumu, palyginti su atitinkamai 32 proc. Latvijoje ir 30 proc. Lietuvoje. Tai mums yra didelė kliūtis konkuruojant tarptautiniu mastu“, – sakė O. Abramova.

Kalbant apie tai, ką Baltijos šalys galėtų daryti, kad išsiskirtų, atsakymai skiriasi priklausomai nuo šalies. Investuotojų nuomone, visos trys šalys turėtų remti tokias strategines sritis, kaip dirbtinis intelektas, ekologiškos technologijos ir gynybos sektorius. 

Estijos atveju 30 proc. investuotojų nurodo, kad taip pat reikėtų padidinti įmonių galimybes gauti kapitalą, o 28 procentai mano, kad reikėtų skatinti skaitmenines inovacijas ir mažinti prekybos barjerus.

Latvijos atveju pabrėžiamas smulkių ir vidutinių įmonių rėmimas, švietimo ir įgūdžių skatinimas bei investicijos į infrastruktūros projektus. Lietuvos atveju pabrėžiama būtinybė sumažinti verslo reguliavimą.

Investuotojai mano, kad didžiausią riziką investuojant Estijoje kelia geopolitinė įtampos ir konfliktai. Tai nurodė 46 proc. respondentų, t. y. net 14 procentinių punktų daugiau nei 2025 metais 42 proc. respondentų kaip riziką nurodė makroekonomines sąlygas, pvz., lėtą ekonomikos augimą, aukštas palūkanų normas ir didelę valstybės skolos naštą.

34 proc. nurodė didėjančias verslo išlaidas, t. y. didesnes žaliavų kainas, o 32 proc. manė, kad kitos šalys verslininkams siūlo geresnes paskatas nei Estija. 

Latvijos ir Lietuvos rezultatai yra panašūs į Estijos, tačiau makroekonominės sąlygos minimos rečiau. Latvijoje problema taip pat laikomas reikiamų darbo jėgos įgūdžių trūkumas.

EY atliekamas „European Attractiveness Survey“ – tai kasmetinė analizė, atspindinti užsienio investicijų tendencijas Europoje. Šiemet tyrime dalyvavo 500 sprendimus priimančių asmenų.