Uogų prekyba užsiimančiai įmonei – darbuotojų priekaištai dėl „juodų“ pinigų: turėdavome meluoti klientams

„Donifruitas“ užsiima uogų ir vaisių prekyba kioskeliuose ir kitose prekybos vietose, daugiausia – Kaune, bet kelios yra ir Vilniuje. Įmonė valdo prekės ženklą „400 g“. Jos savininkas – Donatas Mongirdas, įmonėje dirba ir jo žmona Justina Mongirdienė. 

„Delfi“ sulaukė kelių darbuotojų liudijimų apie tai, kas vyksta įmonėje. Viena iš darbuotojų Sonata (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad čia įsidarbinusi kurį laiką dirbo be sutarties, taip pat ne visuose kioskeliuose buvo kasos aparatai. 

„Kol neprasidėjo institucijų tyrimai, kasos aparatų nebuvo, viskas vyko grynaisiais. Darbo pabaigoje mes suskaičiuodavome pinigus ir ant lapelių surašydavome sumas. Jei sužinodavome, kad atvažiuoja tikrinti, turėdavome uždaryti kioskelį. 

Net jei kasos aparatas būdavo, mes į jį mušdavome tik dalį apyvartos“, – „Delfi“ sakė Sonata. Dalis atlyginimo, kaip teigia, buvo mokama grynais. „Buvo mokama ir į sąskaitą, ir grynais arba tik grynais.“ 

Teigia, kad meluodavo klientams Ji taip pat tvirtino, kad pradžioje kurį laiką dirbo be sutarties ir tik vėliau buvo įdarbinta oficialiai. Įmonės vadovai esą liepdavo klientams meluoti ir dėl uogų kilmės šalies. 

„Braškės būdavo lenkiškos. Šiais metais pasirodžius lietuviškoms braškėms, kurios buvo brangesnės, o lenkiškų uogų kaina krito, mes turėdavome sakyti, kad jos lietuviškos tam, kad išlaikytume didesnę kainą“, – su kuo susidūrė dirbdama, pasakojo ji. 

Pasak darbuotojos, savininkai pykdavo, jei pardavėjos dėdavo tiek uogų, kiek žmogus prašo. „Turėdavai įdėti dvigubai daugiau, nei žmogus nori. Buvome išmokytos ant svarstyklių padėti uogas ir labai greitai atidėti į šalį, kad žmogus nepamatytų tikrojo kiekio. 

Jei paklausdavo, kodėl tiek daug mokėti, sakydavome, kad įdėta keliomis uogomis daugiau. Bet labai į kalbas nesileisdavome, sakydavome, kad laukia daug žmonių ir panašiai“, – kokių gudrybių teko imtis, pasakojo pašnekovė.

Be to, jos teigimu, dalis darbuotojų susidūrė ir su atskaitymais: vasarą braškės dėl šilto oro garuodavo, tad trūkumas buvo atskaitomas darbuotojams iš atlyginimų. 

Kita darbuotoja dalijosi, kad vadovai prašo palikti teigiamus atsiliepimus apie įmonę Rekvizitai.lt puslapyje, taip pat reikalauja ištrinti prastus atsiliepimus. Vadovas: visi darbuotojai įdarbinti, klientams meluoti nėra tikslo „Delfi“ susisiekė su įmonės vadovu Donatu Mongirdu. 

Jis atsakymus pateikė raštu. Atsakydamas vadovas pirmiausia pažymėjo, kad vadovai jau kelis mėnesius yra terorizuojami. „Kas ir kodėl, mes galime tik numanyti, bet kol kas negalime komentuoti, nes greičiausiai patys taip pat imsimės teisinių veiksmų prieš mus persekiojančius asmenis. 

Turbūt apimti desperacijos pradėjo kreiptis į žiniasklaidos atstovus, teikdami melagingą, žeminančią informaciją – po to, kai mūsų veiklą patikrino šį verslo sektorių kontroliuojančios institucijos“, – teigė D. Mongirdas. Jis tvirtino, kad įmonę tikrino „gausios pajėgos įvairių institucijų atstovų“. 

„Atsakant į jūsų klausimus noriu pasakyti, kad visi darbuotojai buvo įdarbinti, atlyginimai mokami laiku, sutartu grafiku, kaip numatyta darbo sutartyje. Didelė rizika ir neatsakingumas būtų iš mūsų pusės, jeigu paliktume neįdarbintą žmogų kasdien stovėti viešoje prekybos vietoje, kur praeina ir perka daug žmonių.

Esant bent menkiausiam nesusipratimui visų pirma būtų tikrinamas darbuotojo įdarbinimo klausimas“, – dėstė įmonės vadovas.

Kasos aparatai, jo teigimu, buvo visose prekybos vietose, o šį faktą tyrė VMI, buvo aiškinamasi kur ir koks aparatas stovėjo. Darbuotojų priekaištus dėl to, kad esą buvo verčiami meluoti klientams dėl uogų kilmės, jis atmetė. „Nėra jokio tikslo. Klientai buvo informuojami apie tai, iš kur gaunamos uogos. 

Pasikartosiu, kad buvo prekiaujama viešose vietose, kur didelis žmonių srautas, automatiškai ir didesnė nepatenkintų žmonių tikimybė, dėl to kyla didesnė rizika būti patikrintiems. Nustačius tokius pažeidimus, gali būti sustabdyta veikla, todėl rizikuoti veiklos sustabdymu, kai tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, yra per didelė rizika“, – tvirtino vadovas. 

Jis neigė ir tai, kad klientams buvo įdedama daugiau uogų, nei jie norėtų. „Kiek klientai prašydavo, tiek ir įdėdavome, ir už tai klientas susimokėdavo. Klientai mato kokį kiekį ir už kiek perka. Jie patys pasirenka, kiek perka uogų ir neretai persisveria namuose. 

Tiesiogiai mes skundų iš klientų dėl per mažo ar per didelio kiekio negavome. Dėl komentarų trynimo Rekvizitai.lt galime pasakyti tiek, kad mes patys jų ištrinti negalime. Tai gali padaryti tik administratorius. Teigiamų komentarų neprašome rašyti, juos rašo klientai. 

Turime labai daug pastovių klientų, kurie kelis kartus per savaitę perka pas mus prekes ir yra patenkinti mūsų paduodamomis prekėmis. Manau, rašo jie“, – atsakymą užbaigė D. Mongirdas. Vis dėlto „Delfi“ matė žinutes, kuriose viena iš vadovių Justina Mongirdienė prašė darbuotojos pateikti teigiamą atsiliepimą Rekvizitai.lt puslapyje. 

Taip pat portalas matė kitą Rekvizitai.lt atsiųstą laišką, kuriame darbuotoja informuota, jog įmonė prašo panaikinti paliktą neigiamą atsiliepimą. Aptikta pažeidimų dėl pajamų neapskaitymo Vis dėlto tai, kad įvairūs skundai turi pagrindinimo, atskleidžia institucijų pateikta informacija. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento vadovė Laura Viešūnienė „Delfi“ komentavo, kad įmonės atžvilgiu buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir nustatyti pažeidimai, susiję su pajamų neapskaitymu, t.y. neišduotas kasos aparato kvitas, nustatytas pinigų neatitikimas kasoje bei kasos aparatų eksploatavimo tvarkos pažeidimai. 

Inspekcija nepatikslino, kiek pajamų neapskaitė įmonė bei kokio dydžio sankcijomis buvo nubausta, tačiau nurodė, kad asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas, kai šis neatitikimas sudaro daugiau negu 5 eurus, užtraukia baudą išduoti kasos aparato kvitą privalantiems asmenims nuo 20 iki 150 eurų. 

Padarytas pakartotinai nusižengimas užtraukia baudą išduoti kasos aparato kvitą privalantiems asmenims nuo 200 iki 450 eurų. Nesiėmimas priemonių, kad būtų užtikrintas grynųjų pinigų įtraukimas į apskaitą kasos aparatu (…) baudą naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims nuo 450 iki 840 eurų.

Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 1200 iki 2700 eurų. Kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas arba kasos aparato kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas užtraukia baudą nuo 90 iki 200 eurų. 

Pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 450 iki 900 eurų. Veiksmai, padaryti vadovo nurodymu, užtraukia baudą išduoti kasos aparato kvitą privalantiems asmenims nuo 20 iki 80 eurų ir baudą tokį nurodymą davusiems vadovams nuo 900 iki 1350 eurų. 

Kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimą užtikrinančių priemonių nesiėmimas užtraukia baudą naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims nuo 840 iki 1350 eurų. 

Pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 1350 iki 2550 eurų. „VMI nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, kurio metu analizuoja ne tik savo turimą informaciją ar gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių, bet ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, taip pat ir gyventojų pasitikėjimo telefonu ar anketomis“, – pridūrė L. Viešūnienė.

Specialistės teigimu, visi gyventojų pateikti pranešimai apie galimus mokestinius pažeidimus yra vertinami ir analizuojami. 

Savo ruožtu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad šių metų rugpjūtį tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius atliko 5 neplaninius įmonės patikrinimus. 

Buvo aptikta pažeidimų. „Maisto tvarkymo vietoje, kurioje laikomi, paskirstomi, fasuojami švieži vaisiai, uogos ir daržovės buvo nustatyta patalpų ir įrangos higienos, ženklinimo, savikontrolės, atsekamumo pažeidimų: netinkamai pildomi savikontrolės žurnalai, fasavimo patalpoje ant sienų matomi nešvarumai, po produktų fasavimo stalu ir sandėlio lentynomis susikaupę nešvarumai, trupiniai.

Valymo inventorius neženklintas, laikomas netvarkingai“, – nurodė VMVT. Taip pat užfiksuota, kad pjaustymo lentelė buvo susidėvėjusi, svarstyklių paviršius nehigieniškas, išvežamiems pjaustytiems vaisiams (arbūzai, ananasai ar kita) nepateikti atsekamumo dokumentai, nepateikti pjaustytų arbūzų, ananasų, papajų technologiniai aprašymai bei dokumentai įrodantys produktų saugą (tyrimų protokolai) dėl suteikiamo tinkamumo vartoti termino, ženklinimo etiketėse pjaustytiems gaminiams nenurodytos laikymo sąlygos. 

VMVT uždraudė į rinką tiekti dalį produktų Pažeidimų rasta ir sezoninės prekybos vietose. Dvejose vietose buvo prekiaujama pjaustytais arbūzais, kurie buvo laikomi +21,2 laipsnio pagal Celsijų temperatūroje, jie nebuvo paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. 

Vienoje vietoje buvo rasti valstybine kalba nepaženklinti gėrimai, dvejose darbuotojos nepateikė patvirtinančių dokumentų apie sveikatos patikrinimus ir higienos įgūdžių mokymų kursus, dar vienoje buvo vykdoma arbūzų pjaustymo ir fasavimo veikla tam neturint tinkamų sąlygų, vardijo tarnyba. 

Taip pat aptikta, kad vienoje prekybos vietoje buvo vykdoma VMVT registre neįregistruota veikla, dar vienoje – vaisių ir daržovių kainų etiketėse nebuvo nurodyta agurkų kilmės šalis bei klaidingai nurodytos arbūzų, šilauogių, aviečių ir trešnių kilmės šalys. 

VMVT sprendimu į rinką uždrausta tiekti 36 kilogramų pjaustytų arbūzų, laikytų netinkamomis sąlygomis. Įmonės atsakingi asmenys įpareigoti pašalinti nustatytus trūkumus per nustatytą laiką ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus tarnybai. 

Taip pat pradėta administracinė teisena dėl nustatytų pažeidimų. Pasak tarnybos, „Donifruitas“ atsakingiems asmenims numatoma taikyti administracinę nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. 

O štai Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kad šiais metais nei skundų, nei patikrinimų dėl šios įmonės nebuvo atlikta. 

Vis dėlto ankstesniais metais pažeidimų būta. 2024 metais dėl Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimo (nelegalus darbas) „Donifruitas“ vadovui buvo skirta 1500 eurų bauda, taip pat praėjusiais metais dėl nelegalaus darbo 5444 eurų bauda skirta juridiniam asmeniui. 

Už nelegalų darbą įmonė bausta ir 2023 metais – tąkart skirta 868 eurų bauda. 2022 metais „Donifruitas“ vadovui ir vėl skirta bauda už nelegalų darbą bei darbo laiko apskaitos pažeidimus – ji siekė 1000 eurų. 

Visos paskirtos baudos, anot inspekcijos, buvo sumokėtos (išieškotos). Inspekcija taip pat informavo, kad dėl darbuotojų neįdarbinimo įstatymų nustatyta tvarka administracinė atsakomybė taikoma fiziniam asmeniui (įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui)i bei juridiniam asmeniui. 

Įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 1500 iki 5000 eurų, juridiniam asmeniui – nuo 3 iki 12 minimalių atlyginimų siekianti bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. 

Atlyginimą darbuotojams mokant grynais, atsakingam asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 1450 eurų.