Užsieniečiai Lietuvoje paverčiami vergais

Dažniausiai nukenčia Centrinės Azijos šalių - Uzbekistano, Tadžikistano, Kazachstano, Azerbaidžano, Kirgizijos, taip pat Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, teigiama Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2024 metais.

Anot jos, didžioji dauguma galimų nusikaltimų yra susiję su darbu transporto sektoriuje.

„Absoliučiai daugiausiai atvejų - transporto sektorius“, - teigia Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Schema veikia taip: žmonės iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kuriose atlyginimai žymiai mažesni nei Lietuvoje, čia užsidirbti viliojami ne tik aukštesniu uždarbiu, bet ir gyvenimo sąlygomis, o atvykus ne visada įdarbinami, jiems aiškinama, kad žmonės yra skolingi už tarpininkavimą ar apgyvendinimą, gąsdinama deportacija - taip sukuriama priklausomybė nuo išnaudotojų, įbauginti užsieniečiai sutinka su visomis sąlygomis, dirba už mažesnį atlyginimą.

Kontrolierių ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje tokiam žmonių išnaudojimui priverstiniam darbui sąlygos yra palankios, nes nemažai nukentėjusiųjų nesikreipia į teisėsaugą.

Žmonės iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kuriose atlyginimai žymiai mažesni nei Lietuvoje, čia atvyksta dėl geresnio gyvenimo.

Generalinės prokuratūros duomenimis, šiuo metu vyksta 22 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis ir jų išnaudojimo priverstiniam darbui, jų metu yra nustatyti 111 nukentėjusiųjų ir 75 įtariamieji.

Viena byla yra pasiekusi teismą, tačiau panašių nusikaltimų nagrinėjimas yra labai sudėtingas.

„Jos yra labai sudėtingos, nes reikalauja specifinių žinių, vertėjų dalyvavimas turi būti užtikrinamas (...) nėra teismų praktikos“, - teigia generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Seimo kontrolierių manymu, nukentėjusiųjų yra žymiai daugiau - tai įrodo žmonių, kurie kreipėsi pagalbos į nevyriausybines organizacijas, skaičius, kuris yra gerokai didesnis už nurodytą teisėsaugos.

„Yra didžiulis atotrūkis tarp to, ką mato teisėsauga, ir realios situacijos“, - sako E. Leonaitė.

Anot ataskaitos, Lietuvoje dėl priverstinio darbo pradedama sąlyginai mažai ikiteisminių tyrimų.

Klaipėdos apskrityje šiuo metu vyksta tik vienas tyrimas, „Vakarų ekspresui“ nurodė prokuratūra.

„Šiuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūra organizuoja 1 ikiteisminį tyrimą dėl galimo užsieniečių išnaudojimo priverstiniam darbui Klaipėdos apskrityje. Šiame tyrime nėra asmenų, kurie pripažinti nukentėjusiaisiais, o pranešimas apie įtarimą niekam nėra įteiktas“, - teigiama dienraščiui įstaigos atsiųstame komentare.

Pasak jo, viena baudžiamoji byla dėl užsieniečių išnaudojimo priverstiniam darbui 2022-ųjų lapkritį buvo perduota nagrinėjimui teisme.

Šiuo atveju vienos krovinių pervežimo įmonės darbuotojas vairuotojais įdarbino du Tadžikijos piliečius nepaisant to, kad jie šio darbo dirbti negali, o vėliau nuvežė juos priverstiniam darbui į šeimai priklausantį avių ūkį Klaipėdos rajone.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad tadžikai buvo apgyvendinti metaliniame konteineryje su minimaliomis gyvenimui tinkamomis sąlygomis, dirbo be poilsio dienų, jų darbas buvo kontroliuojamas stebint juos vaizdo kameromis.