Užsienio verslas Klaipėdoje: kas ir kiek investavo

Stambius investuotojus į Klaipėdą padeda pritraukti uostas, o šį pranašumą puikiai išnaudojantis miestas sugeba konkuruoti su kitais Lietuvos regionais.

Didžiausios ir mažiausios investicijos

Valstybės duomenų agentūros (VDA) pateikta informacija rodo, kad 2022 metais Klaipėdoje veikė 371 užsienio kapitalo įmonė. 

Ji tokia laikoma, kai verslo valdytojus kontroliuoja kitos šalies institucijos.

Iš užsienio kontroliuojama įmonė gali būti veikianti savarankiškai ar priklausyti grupei.

Naujausiais - 2022-ųjų - VDA duomenimis, uostamiestyje daugiausiai buvo investavęs Danijos verslas: Klaipėdoje veikė 24 šios šalies įmonės, o bendra investicijų suma viršijo 100 mln. eurų.

Už jos sekė per 48 mln. eurų investavusios Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės. Panašią sumą veiklai Klaipėdoje buvo skyrusi 21 Nyderlandų bendrovė.

Mažiausiai investavo Austrijos verslas: uostamiestyje veikė trys šios valstybės įmonės, bendrai įdėjusios 8 tūkst. eurų, keturios Sakartvelo bendrovės - 14 tūkst. eurų.

Ilgiau nei 27 metus veikianti tarptautinių kompanijų pritraukimo į Lietuvą siekianti tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ teigia, kad su jos pagalba į Klaipėdą pritraukta per 30 kitų valstybių bendrovių.

„Investuok Lietuvoje“ į Klaipėdą iš viso pritraukė daugiau nei 30 užsienio investuotojų iš įvairių valstybių: Norvegijos, Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, JAV ir kt. 

Jie investavo apie 223 mln. eurų į ilgalaikį turtą ir suplanavo apie 2 250 naujų darbo vietų„, - teigiama agentūros komentare “Vakarų ekspresui".

Registrų centro duomenimis, Klaipėdoje veikia iš viso 575 bendrovės, kurių kontrolinį paketą valdo užsienio kapitalas. 

Nedidelė dalis iš jų yra stambios įmonės, anksčiau įkurtos Klaipėdoje, tačiau vėliau jų valdymas buvo perkeltas į kitas šalis - Kiprą, Šveicariją ar Daniją. 

Formaliai tai yra užsienio investuotojai, tačiau tai tik tie patys Lietuvos piliečiai, dėl tam tikrų priežasčių savo verslus įregistravę svetur.

Kai kurios iš užsienio valdomos Klaipėdos įmonės - tai anksčiau čia sukurti ir dėl įvairių priežasčių į kitas valstybes perkelti verslai.

Miesto patrauklumas - uostas

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Klaipėdos, vertinant šalies miestus pagal patrauklumą užsienio investicijoms, didžiausias pranašumas yra uostas, jis taip pat išskyrė gerai dirbančią vietos Laisvąją ekonominę zoną (LEZ).

„Tai natūralus pranašumas: Klaipėda yra uostamiestis ir kai kuriems verslams tai yra pakankama priežastis apsispręsti dėl veiklos vykdymo čia. 

Ypač tai svarbu pramonės įmonėms, nes Klaipėdos LEZ savo darbą atlieka tikrai labai sėkmingai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Ž. Mauricas.

Šį pranašumą, anot jo, Klaipėda gerai išnaudoja.

„Klaipėdos apskritis pagal pramonės sukurtą vertę vienam gyventojui yra antra po Kauno apskrities. 

Taigi, Klaipėda sugeba išnaudoti savo, kaip uostamiesčio, pranašumą prieš kitus miestus, taip prisiviliodama dalį užsienio investicijų“, - kalbėjo ekonomistas.

Ž. Mauricas sako, kad Klaipėdai dar reikia pasistengti norint pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus.

„Klaipėdoje yra labai menkai išvystytos aukštos pridėtinės vertės paslaugos, matyti stiprus atsilikimas“, - sakė ekonomistas.

Investuotojus stabdo darbuotojų trūkumas

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas sako, kad šiuo metu čia veikia 19 užsienio valstybių įmonių. 

Anot jo, tokių verslų čia galėtų kurtis ir daugiau, tačiau ne visi investuotojai uostamiestyje randa darbui reikiamų aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Kai investuotojas svarsto kažkokią lokaciją, jis žiūri, kiek ir kokių specialistų ten yra. 

Ir jeigu jam reikia, tarkime, 25-30 operatorių, o Klaipėdoje jų nėra, tai planuose Klaipėda nesvarstoma, tokie net neprieina iki mūsų, apie juos net nesužinome“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Kiudulas.

Jo teigimu, labiausiai dairomasi inžinierių: „Specialybių sąrašas ilgas - dažniausiai tai inžinerinės specialybės, elektros technologai - jų labai trūksta, o kol jų nėra, įmonės net nesvarsto plėtros ar atėjimo planų, deja.“

E. Kiudulas sako, kad kai kurios užsienio kapitalo įmonės trūkstamas pozicijas užpildo iš svetur atsivežtais aukštos kvalifikacijos specialistais.

"Kalbant apie aukštos kvalifikacijos užsieniečius, tai dirba tie, kurių trūksta: tai technologai, inžinieriai tam tikrų specialybių. 

Pavyzdžiui, trūksta tokio žmogaus, kuris žinotų, kaip diegti iš kompozito pagamintą autobuso važiuoklę, kuri liejama specialiu būdu. 

Reikia inžinierių, kurie tą procesą sutvarkytų taip, kad technologija veiktų be priekaištų.

Arba Klaipėdoje dirba švedas, kuris vienoje įmonėje organizuoja - tiksliai nepasakysiu - genetinių tyrimų procesus, medicininių preparatų bandymus. 

Tokio specialisto ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje nėra. Visa kita lietuviai išmoksta patys, trūksta tik tokių unikalesnių", - pasakojo E. Kiudulas.

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Užsienio talentų plėtros departamento „Work in Lithuania“ specialistai pastebi, kad tiesioginių užsienio investicijų įmonės yra žymiai atviresnės tarptautinei samdai.

Departamento vadovas Vydūnas Trapinskas anksčiau „Vakarų ekspresui“ yra sakęs, kad aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio įsidarbinti Lietuvoje trukdo nepakankamai išvystytas migracijos paslaugų tinklas, įmonėms trūksta žinių užsienio piliečių darbinimo ir migracijos klausimais, joms reikalinga pagalba, konsultacijos.

Užsienio kapitalo įmonės dažnai patenka ir tarp didžiausias algas Klaipėdoje mokančių darbdavių. 

Pavyzdžiui, rugpjūtį Honkongo biržoje listinguojamos jūrinių konteinerių pervežimo bendrovės OOCL Lietuvos padalinio, kuris įsikūręs uostamiestyje, aštuonių darbuotojų vidutinis atlyginimas buvo 13,1 tūkst. eurų iki mokesčių.

Anksčiau į šį sąrašą taip pat pateko Vokietijos kapitalo įmonė „VTG Rail Logistics Baltics“, kurioje kovą keturiems darbuotojams „ant popieriaus“ išmokėta po 10 tūkst. eurų, taip pat iš Vokietijos kontroliuojama „Terra infrastructure“ gegužę šešiems darbuotojams mokėjo po beveik 11 tūkst. eurų.

Daugiausia - žemesnės kvalifikacijos

O kol aukštos kvalifikacijos darbuotojų Klaipėdoje trūksta, mažiau gebėjimų reikalaujančius darbus atlieka ir žmonės iš užsienio.

Remiantis darbdavių pranešimais apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, spalio 1-ąją šalyje pagal darbo sutartis dirbo 153 tūkst. kitų valstybių piliečių. 

Iš jų - 13,8 tūkst. Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių ir 139,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Maždaug kas dešimtas (11,4 proc.) iš Lietuvoje dirbančių užsieniečių dirbo Klaipėdoje - iš viso 17,4 tūkst., tarp jų - 2,7 tūkst. ES šalių piliečių ir 14,7 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Klaipėdos rajone dirbo 3,6 tūkst. užsieniečių (141 ES šalių pilietis ir 3,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių).

Anot Užimtumo tarnybos, daugiausia Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse dirbo Ukrainos (7,6 tūkst.), Baltarusijos (2,6 tūkst.), Azerbaidžano (1,7 tūkst.), Kirgizijos (1,2 tūkst.), Rumunijos (1 tūkst.), Latvijos (0,9 tūkst.), Indijos (0,9 tūkst.), Uzbekistano (0,9 tūkst.), Rusijos (0,8 tūkst.) ir Kazachstano (0,6 tūkst.) piliečių.

Dauguma - 18,6 tūkst. - užsieniečių Klaipėdoje ir rajone dirbo transporto, statybos ir apdirbamosios pramonės sektoriuose.

Tuo metu aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių mieste ir rajone dirba apie 800, sudarė tik 3,9 proc. visų dirbančių užsieniečių. 

Du šimtai iš jų - švietimo srityje, po šimtą informacijos ir ryšių bei medicinos sektoriuose, dešimtimis ar vienetais skaičiuojami finansų, pramogų organizavimo specialistai bei kitus specifinių žinių reikalaujančius darbus gebantys atlikti užsieniečiai.

Beveik pusantro tūkstančio kitų šalių piliečių dirbo jokios kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, o dauguma (18,8 tūkst.) yra priskiriami vidutinės kvalifikacijos darbuotojams.