Vaidotas Šileika: Klaipėdos uosto krovos potencialas – auganti šalies ekonomika ir tranzitas

„Klaipėdos uosto augimo potencialas didžiąja dalimi galėtų būti susijęs su Lietuvos vidaus vartojimu, pramonės ir ekonomikos augimu, taip pat su vykdomais naujos infrastruktūros statybos objektais – europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“ ir kitais dideliais projektais“, – BNS ketvirtadienį sakė Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas V. Šileika.

Jo teigimu, krovą Klaipėdos uoste galima būtų padidinti eksportuojant daugiau lietuviškos žemės ūkio produkcijos, kurios dalis dabar iškeliauja per Rygos uostą, nes kai kuriems eksportuotojams jis yra artimesnis nei Klaipėdos, be to, kaimyninės šalies uostai daliai tautiečių palankesni dėl mažesnės kontrolės vežant viršsvorį.

Pasak V. Šileikos, Klaipėdos uosto krovos augimo potencialas sietinas ir su tranzitu tarp trečiųjų šalių.

„Yra kita dalis – tai tranzitas (iš trečiųjų šalių – BNS), bet šiuo metu jis dėl geopolitinių priežasčių, dėl kai kurių tarifų yra sumažėjęs labai (...). 

Nekalbu apie sankcionuotus krovinius ar šalis, kurios dalyvauja kare, bet tokias kaip Kazachstanas ar Vidurio Azijos šalys“, – kalbėjo jis.

V. Šileika aiškino, kad Klaipėdos uosto krovos apimtys priklauso ne tik nuo Lietuvos ekonominės situacijos ir jos gebėjimo eksportuoti, bet ir nuo kitų didžiųjų Europos valstybių „ekonominės sveikatos“.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija ketvirtadienį pranešė, jog Klaipėdos uostas pernai perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei užpernai, o jo krova sudarė 39 proc. visų Baltijos šalių uostų krovos.

V. Šileika prognozuoja, kad „šie metai Klaipėdos uostui bus ne prastesni nei 2024-ieji ir tikimasi iki 5 proc. krovos augimo.“

Kroviniai tie patys, kryptys – naujos

Anot asociacijos vadovo V. Šileikos, dauguma per Klaipėdos uostą keliaujančių krovinių yra įprastiniai, pernai keitėsi tik jų gabenimo kryptys.

„Jei dažniau kroviniai, ypač vietos vartojimui, būdavo importuojami geležinkeliu iš Rytų pusės, tai dabar tie kroviniai importuojami jūra iš Afrikos šalių – metalo gaminiai, trąšos, statybinės medžiagos ir kiti produktai, kurie kompensuoja netektis“, – BNS sakė asociacijos vadovas.

Pernai augusi ro-ro krovinių krova į Skandinaviją ir iš jos, pasak V. Šileikos, rodo, kad Lietuvos eksportuotojai ir statybininkai įgyvendina naujus projektus bei randa naujų rinkų.

Anot uosto direkcijos, pernai Klaipėdoje labiausiai – du kartus augo statybinių medžiagų ir iškasenų krova: nuo 1,04 mln. tonų iki 2,07 mln. tonų. 

Tokį augimą iš esmės lėmė aktyvi kelių ir geležinkelių statyba. Didžioji dalis (93 proc.) šių krovinių buvo importuota, o beveik pusė jų (47 proc.) atkeliavo iš Skandinavijos šalių.