Valdantieji rimtai nusiteikę legalizuoti naminę degtinę dar šią kadenciją – Lietuvoje būtų kaip Austrijoje

Austrijos ir kitų ES šalių pavyzdžiu Lietuvos kaimo turizmo sodybose būtų leidžiama ribotais kiekiais gaminti ir vietoje vartoti naminę degtinę.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, jeigu jos būtų priimtos, dar turėtų patvirtinti Europos Komisija. Toks notifikavimas užtrunka apie pusmetį, todėl skubama įstatymą priimti greičiau, kad naminė būtų legalizuota dar iki 2024 m. Seimo rinkimų.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius naujienų portalui Alfa.lt teigė, kad pataisas, jeigu pavyktų jas kokybiškai parengti, bus siekiama priimti dar šioje sesijoje, o to nepavykus, pavasarį.

Remsis Austrijos pavyzdžiu

Alfa.lt žiniomis, prieš savaitę į Ekonomikos komiteto posėdžio darbotvarkę buvo skubiai įtrauktas klausimas dėl naminės degtinės legalizavimo, o vėliau išbrauktas.

K. Starkevičius paaiškino, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis siekiama įteisinti naminės gamybą, rengėjai „susidūrė su tam tikrais neatsakytais klausimais dėl tarptautinės patirties“, todėl „nuspręsta paimti vienos Europos Sąjungos (ES) šalies pavyzdį kaip prioritetą“ ir pataisas rengti vadovaujantis šiuo pavyzdžiu.

Pasak K. Starkevičiaus, ta šalis bus Austrija.

Toks įstatymo rengimo modelis, pasak politiko, pasirinktas todėl, kad naminės legalizavimą Lietuvoje turėtų notifikuoti Europos Komisija (EK), tai esą būtų lengviau pasiekti, jeigu remtumėmės sprendimai, kuriems EK jau yra pritarusi kitose ES šalyse.

„Būtent dėl to norime remtis tam tikros šalies bazine patirtimi, kad būtų lengviau notifikuoti“, – sakė K. Starkevičius.

Ekonomikos komiteto pirmininkas pripažino, kad rengiant pataisas iškilo daug klausimų: kokį kiekį naminės būtų leidžiama gaminti sodyboje, kaip turėtų būti reguliuojama tokia veikla, pavyzdžiui, fiksuojama proceso pradžia ir pabaiga, kad nebūtų viršyta leistina gamybos riba.

„Tai pat siekiama, kad veiklos priežiūra nebūtų per daug biurokratinė ir kartu būtų užtikrinta produkto kokybė ir apskaita. Kai tik turėsime atsakymus, grįšime prie šio klausimo“, – žadėjo K. Starkevičius.

Grižo po pertraukos

Iki šių metų lapkričio mėn. naminės degtinės legalizavimo klausimas Seime nebuvo keliamas. Todėl atsinaujinęs siekis greituoju būdu legalizuoti ūkininkų naminės degtinės gamybą, nustebino pataisų priešininkus.

Šių metų lapkričio mėn. 29 d. įvyko klausymai Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, o į gruodžio 6 d. Ekonomikos komiteto posėdžio darbotvarkę jau įtrauktas klausimo svarstymas, bet vėliau pašalintas.

Seimo narių grupė dar 2021 m. pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kad kaimo turizmo sodybose būtų galima gaminti bei prekiauti naminiais stipriaisiais alkoholiniais gėrimais (namine degtine ir kt.).

Tačiau Žemės ūkio ministerijos rengtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų priėmimas Seime įstrigo daugiausia dėl to, kad kėlė klausimų dėl naminės gamybos kontrolės ir priežiūros.

Pagal numatomą tvarką alkoholinių gėrimų gamybos kontrolę turėtų užtikrinti Vidaus reikalų ministerija (VMI), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), Sveikatos apsaugos ministerija, policija ir kitos institucijos.

Redakcijos žiniomis, daugelis šių institucijų naminės legalizavimui nepritaria, nes nėra aišku, kaip būtų užtikrinama tokių produktų gamybos kontrolė pagal pateiktą įstatymo projektą.

Net Lietuvos kaimo turizmo asociacija, kuriai šios pataisos galėtų būti naudingos, neturi vieningos nuomonės šiuo klausimu.

Įstatymo projektu siūloma ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre , teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai, leidžiama gaminti ir parduoti kaimo turizmo sodyboje ne didesnės kaip 65 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos alkoholinius gėrimus.

Būtų leidžiama per kalendorinius metus gaminti ne daugiau kaip 1000 litrų naminės degtinės.

Iš esmės tai reiškia, kad būtų leidžiama gaminti absoliučiai bet kokius alkoholinius gėrimus iš bet kokios žaliavos.

Įstatymo projektas nenumato, kad ūkininkai galėtų pasigaminti gėrimus tik iš savo užaugintos žaliavos. Nenumatyta jokių kitų kontrolės priemonių ir ekonominių sankcijų padarius pažeidimą.

Neatsakyti klausimai

Minėtuose klausymuose Seime VMI atstovai kėlė klausimus, kaip bus galima užtikrinti konkretų ir ne didesnį pagamintą produkcijos kiekį ūkiuose.

Sveikatos ministerijos atstovai pažymėjo, kad įstatymo projekte numatoma koncepcija, pagal kurią ūkininkams, kurie norėtų gaminti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 proc., jais prekiauti, nebūtų taikomas reikalavimas įgyti licenciją.

Pasak sveikatos specialistų, būtent tokio pobūdžio veiklos licencijavimas padeda valstybei užtikrinti alkoholinių gėrimų kokybės kontrolę ir, atitinkamai, vartotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo nekokybiškų gaminių.

Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte nuostatų, kurios garantuotų efektyvią šių gėrimų kontrolę, iš esmės nėra.

Seimo teisininkai ir kiti ekspertai pažymi, jog kartu turi būti keičiami dar bent du įstatymų projektai – Administracinis nusižengimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas. Tačiau, bent jau kol kas, tai nėra daroma ir papildomi įstatymų projektai nėra pateikti.

Informatikos ir ryšių departamento prie VMI duomenimis, pagal Baudžiamojo kodekso 201 str. 2022 m. pradėtos 202 nusikalstamos veikos dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo.

2022 m. policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė daugiau nei 46 tūkst. litrų alkoholio gaminių, tai yra daugiau nei 65,7 tūkst. butelių alkoholinių gėrimų.

Šiais metais per pirmus 8 mėnesius jau užregistruotos 75 nusikalstamos veikos, o policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė daugiau nei 22 tūkst. litrų alkoholio gaminių.

Daug argumentų prieš

Naminukės legalizavimo priešininkai dažniausiai nurodo, kad dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo gali ženkliai išaugti naminių alkoholinių gėrimų gamybos veiklą vykdančių ūkininkų skaičius.

Be to, esą visiškai neaišku, kaip būtų vykdoma tinkama kontrolė, atitinkanti Alkoholio kontrolės įstatymą (mažinti alkoholio daromą žalą, jo prieinamumą).

Pataisose neįvardijamos institucijos, kurios būtų atsakingos už ūkininkų gaminamų alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos priežiūrą ir kontrolę.

Be to, siūlomas teisinis reguliavimas nesuderinamas su keičiamo įstatymo 12 bei 16 straipsniais, pagal kuriuos visa su alkoholio produktų gamyba ir prekyba susijusi veikla (išskyrus tam tikras išimtis) privalo būti licencijuojama.

Įstatymo projekte kalbama ir apie gamybą, ir apie pardavimą, bet nėra iki galo aišku, ar būtų galima naminę degtinę parduoti tik ūkyje esantiems žmonėms, išsinešti, o galbūt tiekti ir į privačias šventes, kurios vyksta sodybose.

Be to, naminukės legalizavimo priešininkai perspėja, kad įstatymo pataisos nesumažins šešėlinės rinkos, kadangi legaliai gaminamas produktas, atitinkantis jam keliamus reikalavimus, nebus pigesnis rinkoje už kitus parduodamus, legaliai pagamintus, produktus, o tai reiškia, kad asmenys, kurie ir šiuo metu užsiima šešėline veikla, ir toliau užsiiminės šia veikla siekdami pasipelnyti.

„Jokio stebuklo nėra“

Kodėl įstatymas, kuriam iki šiol nepritarė net daugelis valdininkų, vėl grįžta į Seimo darbotvarkę?

Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius atsakė, kad buvo laukiama Vyriausybės išvados ir dabar ji yra gauta, be to, tai esą normalus ir laukiamas teisinis procesas.

„Sakyčiau, nėra čia kažkokio stebuklo (jeigu naminė būtų legalizuota – red.), tik reikia pasirinkti optimalų legalizavimo variantą“, – sakė K. Starkevičius.

Pasak jo, naminės legalizavimas kaip tik leistų kovoti su kontrabanda ir nelegaliai pagamintai produktais, būtų sumokami mokesčiai.

„Ne paslaptis, jeigu daba vykdytumėte apklausą, apie 70 proc. respondentų pasakytų, kad yra ragavę šio produkto. Tai iš kur jis atsiranda? Akivaizdu, nelegaliai gaminamas. Tada sunku užtikrinti jo kokybę, apskaičiuoti kiekius, ir nesumokami mokesčiai. Tai geriau legalizuoti, negu laikyti šešėlyje kaip dabar yra. Toks yra šio įstatymo tikslas“, – sakė K. Starkevičius.

Pataisas, kuriomis būtų legalizuojama naminės gamyba ir vartojimas, teikia grupė Seimo narių, tarp jų liberalas Eugenijus Gentvilas ir pats K. Starkevičius.

Anksčiau jas ne kartą teikė Žemės ūkio ministerija, tačiau nesurasdavo Seime reikiamo pritarimo.

„Dabar buvo duota teikti išvadas Vyriausybei, nors jas vėl rengė Žemės ūkio ministerija, tačiau galiu pasakyti, kad tikrai nelabai kokybiškai parengtos. Yra palikta neatsakytų klausimų, kuriuos dabar mes turime išspręsti“, – teigė K. Starkevičius.

Nori padėti tašką

Ekonomikos komiteto pirmininkas pripažino, kad naminę degtinę tikimasi legalizuoti dar šios kadencijos Seime – šioje sesijoje. Jeigu nepavyktų, – kitų metų pavasario sesijoje.

„Tikimės, kad sprendimas bus priimtas ir padėtas taškas ilgoje istorijoje“, – sakė K. Starkevičius.