Vėjo energetikos priešininkų spendžiamos žabangos sudomino ir Seimą (2)

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEF) raštai, kuriuose pažerta aštrios kritikos valstybės institucijoms, praėjusią savaitę sulaukė dėmesio Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje.

Kaip Alfa.lt jau rašė, LVK pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos parengtu Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) rekomendacijų pakeitimo projektu siekiama apriboti naujų vėjo elektrinių statybą Lietuvos teritorijoje. Nuogąstaujama, kad tai sukels neigiamų pasekmių verslo aplinkai, valstybės ekonomikai.

LAIEF rašte reiškiamas nepasitikėjimas Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovaujančių ir jiems pavaldžių asmenų veiksmais. Teigiama, kad jie savo sprendimuose naudoja galimai nepagrįstus bei subjektyvius argumentus ir neįsigaliojusių teisės aktų nuostatas, kurios nukreiptos prieš vėjo jėgainių plėtros projektus.

Komisija dėl minėtų raštų paprašė išvadą pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos. Prie klausimo svarstymo komisija planuoja grįžti po pusmečio.

Grėsmė nacionaliniam saugumui

Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas posėdyje pažymėjo, kad kreipimesi keliami klausimai svarbūs nacionalinio saugumo požiūriu, nes Lietuvos priklausomybė nuo iš trečiųjų šalių importuojamos elektros yra ne tik žaliosios ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo iššūkis.

„Turime daug įvairių strateginių dokumentų, kurie rodo mūsų valstybės kryptį mažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių importo, pirmiausia iš Rusijos. Tai susiję su sinchronizacijos procesais.

Ir vienas tokių šaltinių, kuris galėtų mažinti šitą priklausomybę, be jokios abejonės, yra atsinaujinanti energetika ir vėjo energetika.

Todėl valstybė, kuri nori mažinti savo priklausomybę ir didinti savo nepriklausomybę, turi sudaryti visas įmanomas geras sąlygas, kad atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje turėtų palankias sąlygas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Komisijos pirmininkas pripažino, kad LAIEF raštas kelia nemažai klausimų, ir siūlė pasvarstyti, kaip kliūtis, kurios kliudo vėjo energetikos plėtrai, būtų galima civilizuotai pašalinti, ieškant skirtingų interesų balanso. 

Kur žemėlapiai?

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija prašo Aplinkos ministerijos kuo skubiau parengti ir pateikti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės vertinimo „baltų zonų“ žemėlapius, kuriuose būtų numatytos prioritetinės vietos vėjo jėgainių statyboms.

Tokiu būdu būtų eliminuotas subjektyvus sprendimų priėmimas dėl vėjo jėgainių plėtros projektų ir suteikta daugiau aiškumo šių projektų vystytojams.

„Mūsų aštuonioliktosios Vyriausybės prioritetinė kryptis yra atsinaujinantys ištekliai, tačiau verslui vis atsiranda tam tikrų apribojimų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartais brėžia tam tikrus spindulius, kur negalima plėtoti vėjo jėgainių dėl tam tikrų saugomų objektų, vabalėlių ar gyvūnėlių.

Tokio neaiškumo yra gana daug.

Mes prašome, kad ministerija peržiūrėtų visas tas teritorijas ir pateiktų aiškias „baltąsias zonas“, – Alfa.lt sakė komisijos pirmininkas, konservatorius Justinas Urbanavičius.

Pasak jo, šiuo metu aiškumo ir susišnekėjimo tarp vystytojų ir valstybės institucijų nėra, dėl to kyla konfliktų. „Jeigu tose nustatytose ir patvirtintose „baltosiose zonose“ dėl vėjo jėgainių projektų institucijos rašytų neigiamą išvadą, jos turėtų labai aiškiai pagrįsti, kodėl blokuoja vėjo elektrinių atsiradimą.

Turime saugoti ir gamtą, ir atkreipti dėmesį į bendruomenes, į gyventojus, tačiau turi atsirasti tam tikros vietos, kur galėtume plėtoti vėjo atsinaujinančius išteklius“, – teigė J. Urbanavičius.

Ne vienas komisijos narys posėdyje teigė pasigendąs žemėlapių, kuriuose vėjo jėgainių plėtra yra leistina. Esą turint tokius žemėlapius būtų lengviau sprendžiamos visos konfliktinės situacijos ir būtų eliminuoti subjektyvūs kai kurių institucijų sprendimai.

Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narys Jonas Pinskus pažymėjo, kad problemų kyla, nes kiekviena institucija reguliavimą dėl vėjo jėgainių plėtros traktuoja savaip – kaip kam reikia.

O kartais identiškus atvejus – kaip joms įdomu. „O taip yra dėl to, kad nėra sąlygų identifikuota, kad būtų visiems vienoda. Turi atsirasti tie žemėlapiai, kur vėjo energetikos plėtra galima. O toliau jau ir savivaldybės pagal tuos žemėlapius priimtų sprendimus, ar vystyti tose teritorijose vėjo energetiką“, – sakė J. Pinskus.

Jis taip pat pasigedo Aplinkos ministerijos pozicijos ne tik dėl kraštovaizdžio, bet ir dėl paukščių, šikšnosparnių, kitų gamtinių vertybių. „Kur tie paukšteliai, kur tos varlytės, kur dar visi kiti reikalavimai?

Kur ta vieta, kurioje būtų sukrauti visi žemėlapiai – trys, keturi ir penki ir paskui išvestas galutinis? – klausė Seimo narys. – Ir nebūtų nė vienam investuotojui absoliučiai jokio klausimo, tik suderinti su savivaldybe, kur galima vystyti projektus".

Šitų dokumentų nebuvimas ir sukelia tuos didžiulius konfliktus, nes kiekvienas caraitis kaip nori, taip ir traktuoja.

J. Pinskaus nuomone, dokumentai, kuriuos dabar rengia Aplinkos ministerija, turėjo būti parengti prieš 10 metų, kai buvo aiškiai nustatyta, kiek įrengtosios galios vėjo jėgainių atsiras Lietuvos sausumos teritorijoje ir jūroje. Esą iš dalies tai lemia, kad vis dar esame energetiškai priklausomi nuo Rytų šalių. 

Atsinaujinanti energetika – Vyriausybės prioritetas

Šiemet apie 20 proc. viso elektros energetikos poreikio Lietuvoje buvo pagaminta iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Nuo 2017 m. šis skaičius praktiškai neauga, netgi yra mažesnis.

Nors saulės ir vėjo jėgainių daugėja, elektros energijos poreikis auga greičiau. Todėl Lietuvos energetinė priklausomybė išlieka tokia pati aštri problema, kokia buvo prieš trejus metus.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad viena pagrindinių strateginio atsinaujinančių energijos išteklių srities tikslo pasiekimo krypčių yra didinti vartojamos elektros energijos iš AEI dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 proc. 2030 m. ir iki 100 proc. 2050 m.

Dabartinės Vyriausybės programa numato, kad bus plėtojama elektros energijos iš AIE gamyba ir planuojama 2025 m. turėti iki 1200 MW galios įrengtų vėjo elektrinių tinklą. 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, esamų vėjo elektrinių įrengtoji galia siekia 540 MW.

„Lietuva yra labai palanki vieta plėtoti vėjo energetiką. Yra didelis vėjo potencialas, esame lygumų kraštas, mūsų mažas gyventojų tankis, palyginti su tokiomis šalimis kaip Vokietija, Danija ar Nyderlandai. Atrodytų, tikrai yra kur pastatyti vėjo jėgaines netrukdant žmonėms, nelipant jiems ant galvų.

Turime geras jungtis su Rytais ir Vakarais. Turime Kruonį balansavimui, įrengsime papildomas baterijas. Infrastruktūra pritaikyta“, – teigė LAIEF prezidentas Martynas Nagevičius.

Vis dėlto, jo nuomone, vėjo energetikos Lietuvoje yra gerokai mažiau, nei galėtų būti. Lietuvoje šiuo metu yra 8,4 kW vėjo energetikos įrengtosios galios 1 kv. km.

Norime padvigubinti nuo 8 iki 16 kW. ES vidurkis yra 40 kW, Vokietijoje – 154 kW galios 1 kv. km.

Net norėdami padidinti nuo 8 iki 16 kW, susiduriame su krūva problemų.

"Šiuo metu vystoma daug projektų ir praktiškai visi susiduria su kliūtimis. Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ar Aplinkos apsaugos agentūra – šešiose savivaldybėse vystytojams teikia pastabas, reikalavimus, nustato ribojimus.

Kai pažiūri bendrą vaizdą, matyti bendra tendencija – iš viso neleisti vystyti vėjo energetikos“, – sakė M. Nagevičius.

Kurios valstybės institucijos esą kelia tokius absurdiškus reikalavimus, neįtvirtintus jokiame teisės akte, kad, juos visus patenkinus, Lietuvoje neliktų nė vieno metro, kur būtų galima statyti vėjo jėgainę.

Valdininkai, pavyzdžiui, teigia, kad AEI veikla negalima bent 10 km iki bet kurios menkiausią vertę turinčios saugomos teritorijos; turi būti ne arčiau kaip 3 km iki gyvenamųjų vietovių; negalima visose teritorijose, kur 10 km spinduliu AEI infrastruktūra būtų matoma bent vieno asmens; negalima vietovėse, kur gali skraidyti, perėti ar būti pastebėti paukščiai ir šikšnosparniai, ir bent 3 km spinduliu apie tokias teritorijas; negalima miškų teritorijoje, pelkėse, vandens telkiniuose ir bent 0,5 km atstumu nuo tokių teritorijų; jeigu AEI infrastruktūra daro poveikį kraštovaizdžiui, nors kraštovaizdis niekaip nėra įvertinamas objektyviais kriterijais.

Be to, M. Nagevičiaus nuomone, institucijos neretai peržengia savo kompetencijos ribas.

Kai pradeda, pavyzdžiui, VSTT aiškinti, koks turėtų būti jėgainės atstumas iki gyvenamojo namo. „Su visa pagarba, jie kaip piliečiai gali turėti nuomonę, bet ne kaip institucija, nes tai ne jos, o sveikatos apsaugos specialistų kompetencija“, – sakė M. Nagevičius.

Dažnas šių institucijų darbuotojų pasisakymas, prilygstantis žiniasklaidos portalų anoniminių komentarų lygiui, rodo, kad šie darbuotojai iš esmės yra nusiteikę prieš vėjo energetiką.

„Jeigu institucijos ir toliau su tokiu požiūriu vertins vėjo energetiką, mes Vyriausybės programoje numatytų tikslų tikrai nepasieksime“, – perspėjo jis. 

Valstybės tarnautojai veikia prieš valstybės tikslus?

Advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Zemlytė“ partneris, advokatas dr. Paulius Miliauskas nurodė, kad dabar pagal atskirų institucijų padrikai teikiamus reikalavimus realiai Lietuvos teritorijoje praktiškai nebelieka jokios vietos pastatyti vieną ar kelias vėjo jėgaines.

Viena institucija nurodo 10 km nuo saugomų teritorijų, kita – 3 km nuo gyvenamųjų namų, trečia – dar kitus reikalavimus, realiai niekas nežiūri holistiškai.

"Mums reikia bendro vaizdo, nes, jeigu atskirai žiūrėsime, institucijos nebendraus tarpusavyje, bus labai didelė problema“, – sakė P. Miliauskas.

Kitą problemą, pasak teisininko, būtų galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu: jeigu valstybės tarnyboje dirba kibernetinio saugumo ekspertas ir laisvu ar darbo metu lankosi hakerių suvažiavimuose ir ten aiškina, kaip nulaužti valstybės sistemas.

Ar mes tokiu tarnautoju pasitikėtume? Turbūt nelabai.

"O dabar būtent valstybinėse institucijose dirbantys valstybės tarnautojai eina ir dėl neaiškių ir nesuprantamų priežasčių kiršina žmones, skleidžia dezinformaciją, nuteikinėja prie vėjo energetiką vietos bendruomenes. Ir čia problema ta, kad nėra objektyvumo, vyksta tendencingas subjektyvios nuomonės skleidimas „prieš“.

Kodėl taip daroma? Neaišku“, – stebėjosi teisininkas.

Pasak jo, problema ir ta, kad daugelis reikalavimų yra tokie subjektyvūs, kad institucija esant identiškoms situacijoms vienam ūkio subjektui gali pasakyti „taip“, kitam – „ne“.  

Balanso tarp skirtingų interesų paieškos

LVK generalinė direktorė Eglė Radišauskienė sakė, kad situaciją reikėtų spręsti labai civilizuotai surandant balansą tarp skirtingų interesų.

„Matome, kad šiuo metu yra priešinamos dvi ypač svarbios sritys – gamtos, kraštovaizdžio apsauga ir atsinaujinanti energetika. Ir tikrai tos registruotos PAV rekomendacijos yra tokio griežtumo, kad atrodytų, jog mes planuojame statyti ne vėjo turbinas, o anglimi kūrenamas jėgaines ar plėtoti naftos gamybą.

Jeigu tai tęsis, tinkamų vietų vėjo jėgainėms liktų tik apie 2 proc. šalies teritorijos, jų plėtra sustotų“, – perspėjo E. Radišauskienė.

Ji pabrėžė, kad vėjo jėgainės dabar pagamina apie pusę visos elektros energijos, gaunamos iš AEI. Todėl be tolesnės vėjo energetikos plėtros Lietuva niekaip nepasieks strateginių AEI plėtros tikslų.

„Manome, kad turi būti išlaikytas balansas tarp ekonominės veiklos laisvės vystant vėjo energetikos projektus ir noro išsaugoti mums labai svarbias teritorijas ir gamtos buveines“, – sakė E. Radišauskienė.

Jos nuomone, turėtų būti sudarytas labai aiškus žemėlapis su griežtai įvardytais kriterijais, kur galima ir kur negalima statyti vėjo jėgaines, kad nebūtų švaistomasi argumentais „gražu“ ar „negražu“ arba poveikiu „grybų rūšiai“.

Trūksta konkretumo priimant sprendimus

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė tikino, kad ši tema ministerijoje yra viena iš prioritetinių ir kad yra rengiami sprendiniai, kurie leistų išjudėti iš šitos pato situacijos.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pripažino, kad kraštovaizdžio vizualinės apsaugos reikalavimai kelia daug diskusijų. „Ir mes sutinkame, kad konkretumo, kaip turėtų būti priimami sprendimai, iki šiol trūko.

Kiekvienas vertintojas praktiškai savaip interpretuodavo situaciją, rengdavo vizualizacijos brėžinius, kaip kraštovaizdyje atrodys tie objektai. Kiek jie matysis nuo vieno ar kito objekto. Dėl to kildavo problemų“, – sakė jis.

Jis pripažino, kad iki šiol nėra sukonkretinti kriterijai, kuriais remiantis, būtų pripažintas jėgainių reikšmingas poveikis vizualiniam kraštovaizdžiui.

Tenka remtis Lietuvoje ir kituose kraštuose publikuotais mokslo darbais.

„Tuos pavyzdžius traukia ne tik valstybės institucijos, bet ir vertintojai. Taigi, visa tai įvertinus, lieka pagrindinis klausimas, ar lieka Lietuvoje erdvės vėjo elektrinėms, ir kas svarbiau – kraštovaizdis, gamta ar mūsų energetinė nepriklausomybė“, – pastebėjo tarnautojas.

Trijų taisyklių pasiūlymas: kaip atpažinti neigiamą poveikį

Aplinkos ministerija, suprasdama, kad galiojantis reglamentavimas pernelyg painus, siūlo taikyti tik tris taisykles, pagal kurias būtų galima atpažinti vėjo jėgainių reikšmingą neigiamą poveikį vizualiniam kraštovaizdžiui.

Ministerija pripažįsta trijų taisyklių metodo trūkumus. Kad šias taisykles būtų galima pradėti taikyti, būtina atlikti nacionalinio masto namų darbus – įtraukti ne tik saugomų teritorijų direkcijas, bet ir savivaldybes, todėl darbas gali užtrukti, kilti metodikos taikymo nevienodumų.

Nacionaliniai turizmo maršrutai gali pareikalauti ypatingo dėmesio ir laiko. Be to, nedidelio aukščio objektų atsiradimas galimas ant vertingų kraštovaizdžio arealų ribos.

Kai daug interesų, būtinas politinis sprendimas

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė pabrėžė, kad vienas iš naujosios Vyriausybės aiškių prioritetų yra atsinaujinanti energetika, tikslai labai ambicingi, tačiau visus klausimus ji siūlė spręsti konstruktyviai ir pozityviai.

„Šiems klausimams spręsti su Aplinkos ministerija sudarėme darbo grupę. Energetikos ministerija būtų koordinuojanti institucija, o Aplinkos ministerija dalytųsi savo specifinėmis kompetencijomis“, – sakė energetikos viceministrė.

M. Nagevičius, kreipdamasis į Seimo narius, tvirtino, kad visiems kylantiems konfliktams išspręsti būtinas politinis sprendimas, nes įvairių protestų prieš vėjo jėgaines, prieš hidroelektrines, saulės elektrines niekada netrūks.

„Ar mes norime energetiškai nepriklausomos Lietuvos, kurioje matysis labai daug vėjo jėgainių, landšafte vėjo jėgainės bus įprastas dalykas.

Ar mums tai visiškai nepriimtina, mes norime XIX a. landšafto ir būti energetiškai priklausomi. Mums reikia politiškai pasirinkti, nes abu sprendimai nėra tobuli“, – diskusiją Seime apibendrino M. Nagevičius. 

Vėjo jėgainė © Alfa.lt / nuotr.

Hey, my name’s Eric and for just a second, imagine this… - Someone does a search and winds up at ve.lt. - They hang out for a minute to check it out. “I’m interested… but… maybe…” - And then they hit the back button and check out the ***** search results instead. - Bottom line – you got an eyeball, but nothing else to show for it. - There they go. This isn’t really your fault – it happens a LOT – studies show 7 out of 10 visitors to any site disappear without leaving a trace. But you CAN fix that. Talk With Web Visitor is a software widget that’s works on your site, ready to capture any visitor’s Name, Email address and Phone Number. It lets you know right then and there – enabling you to call that lead while they’re literally looking over your site. CLICK HERE http://talkwithcustomer.com to try out a Live Demo with Talk With Web Visitor now to see exactly how it works. Time is money when it comes to connecting with leads – the difference between contacting someone within 5 minutes versus 30 minutes later can be huge – like 100 times better! Plus, now that you have their phone number, with our new SMS Text With Lead feature you can automatically start a text (SMS) conversation… so even if you don’t close a deal then, you can follow up with text messages for new offers, content links, even just “how you doing?” notes to build a relationship. Strong stuff. CLICK HERE http://talkwithcustomer.com to discover what Talk With Web Visitor can do for your business. You could be converting up to 100X more leads today! Eric PS: Talk With Web Visitor offers a FREE 14 days trial – and it even includes International Long Distance Calling. You have customers waiting to talk with you right now… don’t keep them waiting. CLICK HERE http://talkwithcustomer.com to try Talk With Web Visitor now. If you'd like to unsubscribe click here http://talkwithcustomer.com/unsubscribe.aspx?d=ve.lt
Eric Jones, 2021-04-12 04:13
Ponas M. Nagevičiau, parodykite pavyzdį pasitatydamas vėjo elektrines savo kieme. Bepigu jas statyti "kažkam ant galvos" ir sakyti, kad tai vardan nepriklausomybės. Bandymas nesiskaityti su kaimo (būtent, nes miestuose neplanuojate statyti) bendruomenėmis prie gero neprives. Žmonės nekvaili, kad leistų lipti ant galvų ir gadinti sveikatą jums, ten sėdintiems kažkur Vilniuje, ir planuojantiems savo darbus pvz. pajūryje. Statykit jūroje, nebus interesų konflikų.
..., 2021-04-11 10:19
Sidebar placeholder