„Esu tikras, kad susitarimą turėsime – mums šio susitarimo reikia ir mes jį pasieksime“, – penktadienį žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Vokietijoje surengtą Didžiojo septyneto (G-7) ministrų susitikimą.
Tačiau jis pridūrė, jog jeigu ES diplomatams nepavyks įveikti kai kurių Bendrijos narių pasipriešinimo, pirmadienį Briuselyje vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime reikės „suteikti politinį postūmį“.
Europos Sąjunga jau paskelbė penkis sankcijų paketus, nukreiptus prieš Rusijos ekonomiką ir prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos asmenis dėl Maskvos karinės invazijos Ukrainoje.
Į šeštąjį paketą būtų įtraukta daugiau asmenų, taip pat kai kurių Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių, bet svarbiausia jo dalis turėtų būti draudimas importuoti iš Rusijos neperdirbtą naftą.
Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija parengė naujojo sankcijų paketo tekstą, bet jam dar turėtų vienbalsiai pritarti visos 27 ES šalys.
Vengrija tebesipriešina, o kelios jos kaimynės, kurių naftos perdirbimo įmonės taip pat labai priklausomos nuo rusiškos žaliavos, irgi nelinkusios pritarti.
Negalime to priimti
Briuselis desperatiškai stengiasi išvengti vidaus nesutarimų, tęsiantis V. Putino pradėtam karui Ukrainoje, kuri yra priklausoma nuo Vakarų šalių paramos. Pareigūnai karštligiškai darbuojasi užkulisiuose, kad būtų pasiektas kompromisas.
Tačiau Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto šią savaitę Ispanijos dienraščiui „El Pais“ sakė, kad Budapeštas informavo U. von der Leyen, jog jiems iškilo „problema“ dėl jos pasiūlymų.
„Negalime su tuo sutikti, jeigu ji nepasiūlys mums sprendinio“, – pabrėžė diplomatijos vadovas.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kurio pozicija neretai neatitinka Briuselio bendrojo kurso, informavo apie savo nuogąstavimus U. von der Leyen ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.
Priėjimo prie jūros neturinti Vengrija, kaip ir kaimyninė Slovakija, beveik visiškai priklausoma nuo iš Rusijos importuojamos naftos. Jos naftos perdirbimo įmonei žaliava tiekiama vieninteliu vamzdynu, be to, jos technologijos pritaikytos tik rusiškai naftai per perdirbti.
Budapeštas reikalavo, kad jam būtų mažiausiai ketveriems metams būtų suteikta išlyga nesilaikyti rusiškos naftos embargo. Be to, Vengrija nori gauti 800 mln. eurų iš ES lėšų pertvarkyti savo naftos perdirbimo įmonei ir padidinti su Kroatija jungiančio naftotiekio pajėgumus.
Vienas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Slovakija, Čekija, Bulgarija ir net Kroatija linkusios prisidėti prie vis balsingesnio Vengrijos priešinimosi, keldamos panašius reikalavimus.
Pagal Briuselio rengiamus embargo planus dauguma ES narių liautųsi importuoti rusišką neperdirbtą naftą iki šių metų pabaigos, o perdirbtos naftos produktus – iki 2023-iųjų pabaigos.
Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai buvo pasiūlyta dvejų metų išlyga, bet Budapeštas pareiškė, kad to nepakanka.
Šeštojo sankcijų paketo planai buvo džiugiai paskelbti gegužės 4-ąją, bet per 10 dienų vykusias užkulisines derybas proveržio nepavyko pasiekti, ir įtampa didėja.
Diplomatai Briuselyje paneigė pranešimus, kad naftos embargas gali būti išbrauktas iš šio plano, siekiant, kad įsigaliotų daug mažesnio poveikio priemonės. Jie argumentavo, kad toks žingsnis būtų laikomas silpnumo ženklu.
„Jei šis paketas bus priimtas be naftos embargo, manau, prezidentas Putinas galės švęsti“, – perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
D. Kuleba, pirmadienį dalyvausiantis ES užsienio reikalų ministrų susitikime, sakė, kad „tai bus pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos vienybė bus sutrikdyta dėl vienos šalies – Vengrijos – pozicijos“.
Vengrija siūlo netaikyti embargo naftai, tiekiamai minėtu vamzdynu jos perdirbimo įmonei. ES iš Rusijos gauna apie 2,8 mln. barelių naftos per dieną, bet tik 0,7 mln. barelių yra perpumpuojama šiuo vamzdynu.
Nėra pasitikėjimo
Tačiau Briuselyje šis sumanymas sulaukė šalto atsako. „Tai kenktų 27 [šalių] vienybei ir solidarumui dalijantis embargo našta“, – sakė vienas diplomatas.
„Orbanas nori Europos finansavimo ir energetinio saugumo garantijų, kad galėtų pasakyti Vengrijos žmonėms: „Matot, jums nėra dėl ko nerimauti“, – pridūrė jis.
Vengrijos dešinioji vyriausybė nuo praeitų metų riboja degalų kainų augimą, bet dėl karo Ukrainoje energijos kainos šovė aukštyn net ir netaikant Rusijai naftos embargo.
„Problema, kad jis [V. Orbanas] nepasitiki Europos sistema ir jos institucijomis“, – pridūrė pareigūnas, aiškindamas, kodėl Vengrija priešinasi siūlymams atsisakyti reikalavimo užsitikrinti vienbalsį pritarimą priimant daugelį ES sprendimų.
Jeigu ateinančią savaitę per derybas nebus pasiekta proveržio, o pirmadienį įvyksiantis užsienio reikalų ministrų susitikimas nebus forumas sprendimams priimti, ši problema gali likti neišspręsta iki pat ES viršūnių susitikimo gegužės pabaigoje.
Tačiau jeigu galingosios Europos šalys bent jau sugebėtų susitarti dėl 500 mln. eurų vertės ginkluotės perdavimo Ukrainai, ką taip pat siūlo J. Borrellis, tai galėtų sumažinti įtampą tarp Kyjivo ir Budapešto.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą