Vieno SGD terminalo negana, dar reikia braziliško

Nors pasaulyje gamtinių dujų kainos tik kyla, o Lietuvos gamtinių dujų vartotojams vis sunkiau išlaikyti šaliai per didelį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą (SGD), su pagrindiniu jo „veikėju" - laivu „Independence", AB „Klaipėdos nafta" , kurios apie 73 proc. akcijų valdo Energetikos ministerija, šiuo terminalu neapsiriboja.

Bendrovė per dukterines įmones jau tapo Brazilijos Acu jūrų uoste veikiančio SGD terminalo operatore. Vykdysiančia šias pareigas 13 metų. Su galimybe pratęsti sutartį dar ilgiau. AB „Klaipėdos nafta" neslepia, kad jos vizija - tapti didžiausia pasaulyje SGD terminalų operatore. Tačiau kokia iš to nauda lietuviams?

Šiek tiek priešistorės

2019 m. spalį buvo įsteigta AB „Klaipėdos naftos" dukterinės įmonės UAB „SGD logistika" , kurioje dirbo tik du darbuotojai, dukterinė įmonė UAB „SGD SPB". Irgi su dviem darbuotojais. Abi registruotos Klaipėdoje, Burių g. 19.

Tad „Klaipėdos naftos" „dukra" taip pat įsteigė savo nuosavą „dukrelę" - „anūkę".

Šiai „anūkei" nubrėžtas tikslas - dalyvauti suskystintų gamtinių dujų projektuose. „Anūkės" akcijos priklauso „dukrai" UAB „SGD logistikai", o pastarosios akcijos - „mamai", AB „Klaipėdos naftai".

Po dviejų mėnesių, 2019 m. gruodį, Klaipėdos naftos „duktė" ir „anūkė" įsteigė bendrą „dukrą". Brazilišką. Brazilijos Federacijos Respublikoje buvo įsteigta UAB „SGD logistika" (90 proc. akcijų) ir AUB „SGD SPB" (10 proc.) dukterinė įmonė - ribotos atsakomybės bendrovė „KN Acu Servicos de Terminal de GN LTDA (KN ACU).

Jos tikslas - teikti Acu uoste esančiam suskystintųjų gamtinių dujų terminalui eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Braziliškai bendrovei ėmė vadovauti Aleksas Albukerkė (Alex Albuquerque). Braziliškoje įmonėje dirba 396 žmonės.

Derybos, komandiruotės irgi kainuoja

Na ir kas? Na, ir tegul? Kodėl mūsiškiams gamtinių dujų vartotojams turi rūpėti, ką mūsiškiai veikia Brazilijoje. Acu uoste, kuris nuo Rio de Žaneiro nutolęs 315 km į šiaurę. Tačiau kiekvienas supranta, jog, prieš pasirašant sutartį su brazilais, tenka investuoti į komandiruotes, derybas, pasitarimus, susitikimus, projektus ir t.t.

Galų gale, ieškoti įtakingų kontaktų.

Nes Lotynų Amerikoje be rekomendacijų neapsieisi. O kadangi Brazilija yra kitame Žemės pusrutulyje, vien dėl didelių atstumų šios komandiruotės neturėjo būti labai pigios. Kaip bebūtų, „Klaipėdos nafta" 2021 m. pirmo pusmečio finansinėje ataskaitoje nurodo, kad investicijos į dukterines įmones - 4 mln. 578 tūkst. Eur, o 2020 m. gale - 4 mln. 553 tūkst. Eur.

Pabūkime naivūs. Įsivaizduokime, kad tais pinigais finansuojamas ne „braziliškasis" projektas, bet kažkiek sumažinamos gamtinių dujų kainos Lietuvos vartotojams. Bet naivuoliai ir verslas - ne šio pasaulio dimensijos.

AB „Klaipėdos nafta" taip pat bendradarbiavo Kolumbijoje, Kartachenos uoste statant ir paleidžiant veikti SGD terminalą. Čia apmokė specialistus, pagelbėjo atiduoti terminalą eksploatacijai. Taip pat pagelbėjo kroatams, kai Krko saloje pradėjo KRK SGD terminalo eksploataciją.

Juk „Klaipėdos nafta" neslepia ambicijų kada nors tapti didžiausia pasaulyje SGD terminalų operatore.

Didžiausia operatore ar didžiausio pustuščio pagal šalies gyventojų skaičių terminalo savininke? Lietuvos SGD terminalas šiemet buvo apkrautas tik 40 proc., o pernai - 44 proc. Tuo metu Portugalijoje, Sineso mieste, veikiantis terminalas šiemet buvo apkrautas 83 proc., o pernai 81 proc.

Ar kontrolės užteks?

Kai Lietuvos įmonės, kurių akcijas valdo valstybė, ima darbuotis užsieniuose, oponentams iškart kyla įtarimų, jog į užsienius išplaukia ir šių bendrovių pinigai. Vietinių mokesčių mokėtojų sumokėti už gamtinių dujų tiekimo paslaugas.

Esą net ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nesukontroliuos, kaip mūsiškiai bendrauja su verslo partneriais Brazilijoje. Pirma, STT neturi įgaliojimų veikti svetimoje valstybėje. Antra, jei ne visada pavyksta sukontroliuoti, kas vyksta Balbieriškyje, tuo sunkiau sukontroliuoti, kas vyksta Rio de Žaneiro apylinkėse. Telieka pasitikėti, kad lietuviai sąžiningi ir paiso įstatymų.

Tačiau vis vien neaišku. Gal tie milijonai, skirti „Klaipėdos naftos" dukterinėms įmonėms, labiau būtų pravertę čia, Lietuvoje? Pavyzdžiui, kompensuoti gyventojams už pabrangusias dujas.

Arba mažiau reikalauti pinigų iš pagrindinės gamtinių dujų vartotojos „Achemos"?

Tačiau Lietuvoje, ne Brazilijoje, laukia dar vienas stambus išlaidavimas. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai „Klaipėdos naftos" vienas iš vadovų, taip pat Brazilijoje interesų turinčios bendrovės „SGD SPB" vadovas Mindaugas Navikas informavo, jog Lietuvai geriausia opcija - nusipirkti dabartinį „Independence".

Šio laivo iš dabartinių savininkų norvegų išpirkimo vertė, anot M.Naviko, apsiribotų iki 160 mln. eurų. Paskolą suteiktų Šiaurės investicijų bankas.

„Independence" statyba kainavo apie 330 mln. JAV dolerių. Išperkamoji nuoma per 10 metų - 520 mln. eurų. Nuoma baigsis 2024 m. rudenį. Tačiau nuo 2014 m. rudens, kai prisišvartavo Klaipėdoje, iki šių metų rudens šis laivas - SGD saugykla - nė karto nebuvo pilnai užpildytas.

Tad mūsiškiai profesionalai rizikuoja ir Brazilijai perduoti neužpildytos SGD saugyklos patirtį?

Komentuoja buvęs Seimo narys, žurnalistas  Valdas VASILIAUSKAS:

Organizatorių nuotr.

Visuomenė apie tai (brazilišką atvejį - aut. past.) turi visiškai minimalią informaciją, nors „Klaipėdos naftos" SGD terminalo išlaikymas užkrautas mokesčių mokėtojams bei Lietuvos verslui.

Svarbiausia - „Klaipėdos nafta" yra valstybės valdoma įmonė, mūsų visų nuosavybė. Valstybei priklauso apie 72,37 proc. šios įmonės akcijų, o „Achemos grupei" - 10,41 proc. „Klaipėdos nafta" faktiškai mūsų visų, o mes apie jos veiklą beveik nieko nežinome.

Informacija apie veiklą Brazilijoje buvo paviešinta tik šiemet, spalio 5 d., nors veiksmas prasidėjo dar 2019 m., kai „Klaipėdos nafta" įsteigė dukterinę bendrovę UAB „SGD logistika", o ši įsteigė antrinę įmonę, kuri vykdys veiklą Brazilijoje. O kas apie tą veiklą žino?

Ar žino mažieji akcininkai, kuriems užkrautas SGD terminalo Lietuvoje išlaikymas, mokant už saugumo dedamąją?

Normalu, kad verslas investuoja, bet kadangi „Klaipėdos nafta" yra valstybės valdoma įmonė, kyla klausimas, ar apie jos veiklą Brazilijoje žino Seimas, jo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Lietuvoje SGD terminalo išlaikymas yra užkrautas „Achemai" - nacionaliniam verslui, o mes investuojame į Brazilijos energetikos sektorių.

Manau, kad dar yra ir visiškas vadybinis jovalas. Valstybinė įmonė pretenduoja į šiuolaikišką verslą, o iš tiesų - visiškas vadybos chaosas. Tie patys asmenys ir „Klaipėdos naftos" vadovybėje, ir braziliškoje įmonėje.

Kaip gali būti, kad visuomenė nieko nežino?

„Klaipėdos nafta" suteikė garantijas savo antrinei įmonei Brazilijoje, o kokios tai garantijos - nežinome.

Garantijas leido suteikti Finansų ministerija. Dalios Grybauskaitės laikais visos energetikos įmonės buvo Finansų ministerijos žinioje, nors čia nebuvo nė vieno energetikos specialisto. Bet ir Energetikos ministerijoje nėra nė vieno energetikos specialisto...

Dar viena apgailėtina situacija - bus iš Šiaurės investicijų banko imama 160 milijonų eurų paskola, kad Lietuva išpirktų „Independence" už skolintas lėšas. Mokėsime už šį laivą ne tik mes, bet ir mūsų vaikai, o tuo metu investuojame Brazilijoje.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder