Vilkikų bumas Lietuvoje: statistika stebina, bet slepia svarbias detales

Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos vežėjų konkurencingumą lemia gebėjimas greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių, modernizuoti transporto parką ir optimizuoti veiklą. 

Vis dėlto ateities perspektyvos priklausys ne tik nuo verslo sprendimų, bet ir nuo valstybės politikos, ypač sprendžiant darbo jėgos trūkumo klausimą

Lietuvos tarptautinių pervežimų vilkikų fenomenas

Europos Sąjungos (ES) sunkvežimių rinkai traukiantis, Lietuva demonstruoja fenomenalų 60 proc. registruotų naujų vilkikų skaičiaus augimą ir įsitvirtina tarp šešių didžiausių ES žaidėjų.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. sunkesnių nei 16 tonų bendrosios masės sunkvežimių pardavimas Europoje mažėjo 5 proc.

Tuo metu Lietuvoje registruoti 10 929 nauji sunkvežimiai, arba 59,5 proc. daugiau nei 2024 m., kai šalyje registruoti 6852 vilkikai. Daugiau jų nupirkta Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje.

Kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko mano, kad tokius rezultatus lėmė keletas svarbių aspektų, tarp jų poreikis atsinaujinti ir mokestiniai pokyčiai Lenkijoje.

„Pirmiausia tai parko atnaujinimas: tiesiog ateina tam laikas, nes dalis anksčiausiai pirktų „Euro 6“ sunkvežimių jau nusidėvėję. Taip pat šiuo metu yra geras laikas pirkti – vilkikai atpigę.

Kita svarbi dalis – ne vienus metus Lenkijoje vilkikus registravę vežėjai grįžta į Lietuvą. Lenkai pakeitė mokestinę sistemą, padidėjo darbo jėgos mokesčiai ir išlaidos vairuotojams, todėl dabar registruoti ten vilkikus darosi brangu ir šalis praranda patrauklumą.

Jei kalbėsime apie vežėjų nuosavybę, parko dydis reikšmingai nesikeitė, pasikeitė tik valstybiniai numeriai ant jų“, – aiškino A. Michejenko.

© Artūras Michejenko: vežėjų nuosavybėje esančio parko dydis reikšmingai nesikeitė, pasikeitė tik valstybiniai numeriai ant jų. | Asmeninis archyvas

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas pabrėžė, kad naujų vilkikų registravimo nereikia tiesiogiai sieti su sektoriaus augimu, ir priminė, jog 2025 m. tarptautinių krovinių apyvarta nežymiai traukėsi. 2024 m. fiksuotas 4,5 proc. augimas, bet sektoriaus eksportas smuko pirmą kartą per daugiau kaip 15 metų.

„Beveik 60 proc. naujų vilkikų registravimo augimas 2025 m. neatrodys taip įspūdingai, jeigu įvertinsime tai, kad 2024 m. fiksuotas 35 proc. susitraukimas. 

Be to, statistiką gali iškreipti ir praėjusiais metais viešai skelbti keli stambūs didelių įmonių įsigijimai. Kadangi tarptautinio transporto sektoriaus įmonės išgyvena sudėtingą laikotarpį, registravimo augimas didžiąja dalimi sietinas su autoparko atnaujinimu“, – sakė P. Drižas.

Atsargus optimizmas

Nors didesnė dalis naujų sunkvežimių nebuvo skirta parkų plėtrai, atsargaus optimizmo dėl jos yra.

„Lietuvos sunkvežimių parkas kiek didėja ir šiemet didės, įmonės atsargiai, bet kalba apie plėtrą. Tai daro ir maži, ir vidutiniai, ir dideli vežėjai. 

Tam yra argumentų – rinkoje nėra vilkikų pertekliaus. Iš kitos pusės, pasiūla ir Europos ekonomika neauga taip, kaip norėtųsi. Ryškesnio pasiūlos augimo nėra, tad augimas bus nedidelis“, – prognozavo A. Michejenko.

P. Drižas akcentavo, kad situacija galėjo būti geresnė, nes vien tik parko atnaujinimas savaime negarantuoja rezultato. 

Šiuo metu Europoje trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų.

„ES valstybių narių vidaus darbo rinkų rezervai išsemti. Vienintelė likusi išeitis – trečiųjų šalių vairuotojai. Nuolat didėjantis vairuotojų trūkumas diktuoja, kad vien tik Lietuvos įmonių investicijų konkurencingumui išlaikyti nepakanka. 

Kita svarbi medalio pusė – valstybės vykdoma darbuotojų iš užsienio pritraukimo politika, kuri Lietuvoje pastaraisiais metais neleido išnaudoti mūsų šalies įmonių demonstruojamo potencialo“, – mano P. Drižas.

Parkas – vienas naujausių Europoje

ACEA duomenimis, vidutinis sunkvežimis ES yra 14-os metų amžiaus. Naujausios transporto priemonės yra Austrijoje ir Liuksemburge, kur vidutinis amžius siekia 8 metus, Prancūzijoje (9,4) ir Vokietijoje (9,6) situacija taip pat gera.

Pietų ir Rytų Europoje padėtis prastesnė: Italijoje (19,8), Ispanijoje (15,1), Rumunijoje (16,5), Vengrijoje (13,2), Lenkijoje (13,3).

Lietuva, kur šis rodiklis siekia 9,6 metų, yra tarp pirmaujančių valstybių. Ekspertai tai išskiria kaip unikalų pavyzdį, kai nuolatinis parko atnaujinimas vyksta ir mažesnėse ekonomikose.

Lietuvos įmonių investavimas į naujas transporto priemones ne tik pakilimo, bet ir sudėtingais laikotarpiais P. Drižo nestebina. 

Tai, pasak jo, yra vienas esminių veiksnių, kodėl mūsų šalies vežėjai užima lyderio pozicijas ES tarptautinių krovinių rinkoje.

© Povilas Drižas: vairuotojų trūkumo mažinimas ir investicijos į efektyvius vilkikus tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. | Asmeninis archyvas

„Vairuotojų trūkumo mažinimas ir investicijos į efektyvius vilkikus tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Tai investicija į geresnes vairuotojų darbo sąlygas, ergonomiką, jų pritraukimą, esamų darbo vietų išlaikymą. 

Tai kartu ir išlaidų keliams, degalams, transporto priemonės eksploatacijai ir kt. optimizavimas. Galiausiai tai daro įtaką ir geresnei teikiamų paslaugų kokybei, didina įmonių patrauklumą užsakovams“, – mano P. Drižas.

Brangiai kainuojantis delsimas

Ne visose šalyse kelių mokesčiai auga vienodai, tačiau taršiam transportui jie dažniausiai didėja, skatindami vežėjus rinktis „Euro 6“, dujinius ar elektrinius vilkikus. 

Tai papildomas spaudimas atnaujinti parką ir investuoti į tvaresnę techniką. Vežėjams, kurie delsia, kyla ne tik finansinė, bet ir reputacinė rizika.

Naujų sunkvežimių įsigijimas gali padėti ir taupyti. Jei naujausias modelis pasižymi geresniais CO2 rodikliais nei senesnis, kelių mokesčių CO2 dedamosios skirtumas gali siekti 1–3 cento kilometrui.

Jei vilkikas per metus Vokietijoje nuvažiuoja apie 120 tūkst. kilometrų, tai reikštų maždaug 1200–3600 eurų sutaupymą vienam sunkvežimiui.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje registruoti vilkikai Vokietijoje paprastai nuvažiuoja mažiau kilometrų, todėl ir reali sutaupyta suma dažniausiai būna kuklesnė.

„Dirbti Vakarų Europoje su „Euro 6“ standarto neatitinkančiais vilkikais labai brangu, iš esmės nekonkurencinga dėl taikomų kelių mokesčių. 

Įvairiose šalyse skirtingi kelių mokesčių administratoriai, skirtingos sąlygos. Su tuo pačiu naujausiu vilkiku važiuojant vienu ar kitu maršrutu kaina gali gerokai skirtis, dėl to vežėjai privalo optimizuoti savo sąnaudas“, – pastebėjo A. Michejenko.

P. Drižo nuomone, kol kitų šalių vežėjai yra gerokai apriboję naujų vilkikų pirkimą ir laukia ES rinkos pakilimo, Lietuvos verslas nedelsia, demonstruoja atsparumą ir geba prisiimti riziką.

„Tai gerai atspindi ir skaičiai: per pastaruosius penkerius metus ES tarptautinių krovinių rinka bendrai tepaaugo keliais procentais, tačiau Lietuvos vežėjai savo rinkos dalį sugebėjo padidinti penktadaliu“, – pastebėjo vežėjų atstovas.

Šaltinis: Alfa.lt