Vis daugiau lietuvių nusiperka savo laidotuves: štai kiek moka už virtimą pelenais

Pasak specialistų, tam reikia pasirašyti sutartį ne tik su įmone, bet ir žmogumi (pvz., artimuoju), kuris bus įpareigotas rūpintis laidotuvėmis ir kitais reikalais po velionio mirties.

Savo kremavimą ir laidotuves žmonės gali susiplanuoti iki smulkiausių detalių. Pavyzdžiui, kaip ir kur viskas vyks, kur bus išbarstomi pelenai, kokiame mieste vyks atsisveikinimas.

Tokių paslaugų pardavėjai mano, kad tokia praktika – labai sveikintina, nes artimiesiems nėra užkraunama sunki laidotuvių planavimo ir finansavimo našta. Mat kartais giminės jaudinasi, nežinodami, ar velionis išvis norėjo būti kremuotas, ar palaidotas įprastai.

Kremavimo paslauga sau pačiam

Pasak Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ vadovės Jolantos Sprainaitienės, įstatyme yra numatyta galimybė pačiam žmogui pasirinkti savo laidojimo būdą.

Remdamasi juo pašnekovė nurodė, kad asmuo savo sutikimą / nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo gali pareikšti testamente arba kitame notaro ar kito įgalioto asmens patvirtintame valios pareiškimo dokumente.

Jame taip pat gali būti nurodomas laidojantis žmogus, kuris įsipareigoja užtikrinti pareikštos valios įgyvendinimą po velionio mirties.

Vis tik nė vienas žmogus negali būti paskirtas laidojančiu asmeniu prieš jo valią. 

J. Sprainaitienė pridūrė, kad įstatymas taip pat numato galimybę pasirašyti trišalę kremavimo paslaugų teikimo sutartį su kremavimo įmone ir laidojančiu asmeniu.

Pastarasis įsipareigoja užtikrinti valios įgyvendinimą po ją pareiškusio asmens mirties ir kremavimo paslaugų sutarties vykdymą.

„Būtent šios sutarties pagrindu ir galima užsisakyti kremavimo paslaugą sau pačiam“, – komentavo atstovė.

Kiek kainuoja ir kaip dažnai užsisako?

Tokią sutartį galima pasirašyti ir Lietuvos krematoriume: „Joje galima nurodyti, kad norite po mirties būti kremuojamas, ir įgalioti artimąjį, kuris būtų atsakingas už jūsų laidotuves.“

Krematoriumo administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka įvardijo, kad ši paslauga yra nemokama ir yra teikiama nuo krematoriumo atidarymo, t. y. daugiau kaip 15 metų.

Jis pridūrė, kad, jeigu yra poreikis, galima pasirašyti sutartį su išankstiniu apmokėjimu už kremaciją tam, kad artimiesiems ateityje būtų mažesnės laidotuvių išlaidos.

Pats kremavimas, kaip įvardijo atstovas, Lietuvos krematoriume Kėdainiuose kainuoja 382 eurus.

„Iš anksto nėra būtina susimokėti, nors, tiesą sakant, tokių atvejų, kai norima susimokėti, pasitaiko vis dažniau“, – papildė pašnekovas.

Lietuvos krematoriumo atstovas atskleidė, kad tokių išankstinių sutarčių kremavimui šiandien turi daugiau nei kelis šimtus.

Jis įvardijo, kad dažniausiai tokia paslauga naudojasi garbaus amžiaus žmonės.

„Esame turėję tokių klientų, kurie parašo laišką artimiesiems, kur įvardija, papasakoja, kokių būtent laidotuvių norėtų“, – komentavo G. Vaicieka.

Paketas už 300 ar 1250 eurų

Vilniaus laidojimo rūmų atstovė taip pat teigė, kad „Ritualas“ sudaro nemažai sutarčių kremavimo arba / ir laidojimo paslaugoms atlikti: „Pavyzdžiui, praeitą savaitę buvo pasirašytos dvi tokios sutartys.“

J. Sprainaitienė atkreipė dėmesį, kad šitaip galima ir iš anksto priimti sprendimus dėl laidotuvių biudžeto:

„Žinodami ribas, mūsų personalas kartu su planuojančiais asmenimis gali užtikrinčiau priimti sprendimus, atmesdami biudžeto neatitinkančius variantus ir parinkdami geriausią kainos ir kokybės santykį atitinkančius pasirinkimus.“

Vadovės teigimu, atsidarius krematoriumui Vilniaus mieste, kremavimo paslauga vilniečiams tapo prieinamesnė, o laidotuvių, pasirenkant kremavimą, skaičius didėja.

Ji įvardijo, kad klientams yra siūlomas kremavimo paslaugų paketas už 300 eurų po vienkartinės laidojimo išmokos. Į kremavimo paketą įeina: 

    dokumentų sutvarkymas;

    kūno transportavimas iki krematoriumo;

    ekologiškas karstas;

    kremacija;

    kapsulė kremuotiems palaikams laidoti;

    urnos pristatymas į Vilniaus laidojimo rūmus „Ritualas“.

O pasirinkusiems tradicinį laidojimo būdą yra siūlomas laidojimo paslaugų paketą už 1250 eurų po vienkartinės laidojimo išmokos. 

„Mes gerbiame kiekvieno žmogaus pasirinkimą, tikėjimą, todėl pagal individualius poreikius organizuojame šarvojimo ir laidojimo ceremonijas. Jose gali dalyvauti ir katalikų, ir ortodoksų kunigai, ir rabinai. Vyksta netikinčiųjų ceremonijos", – pridūrė J. Sprainaitienė.

Renkasi kapines ar kolumbariumą, pelenų išbarstymo vietą

Lietuvos krematoriumo atstovo aiškinimu, norint pasirašyti išankstinę trišalę kremavimo paslaugų teikimo po asmens mirties sutartį, reikėtų kreiptis telefonu arba el. paštu į krematoriumo administraciją:

„Tuomet jie atsiųs jums paruoštą sutartį – ją reikia pasirašyti artimajam ir jo įgaliotajam asmeniui, ir atsiųsti atgal administracijai, kad iš krematoriumo pusės būtų taip pat pasirašyta sutartis.“

G. Vaicieka patikino, kad įvykus netekčiai artimiesiems reikia kreiptis į laidojimo įmonę, o ji viskuo pasirūpina: veliono kūno paruošimu, transportavimu į krematoriumą ir kremacijos rezervavimu.

Vilniaus laidojimo rūmuose, prieš pasirašant sutartį, darbuotojai su asmeniu ir artimaisiais aptaria visas detales, išsiaiškina norus ir lūkesčius, aiškino J. Sprainaitienė.

„Vienas iš svarbiausių aptariamų klausimų – pasirinkti įprastinį šarvojimą ar kremavimą. Taip pat nuspręsti, kur bus pasirinkta amžino poilsio vieta.

Kremuotus palaikus galima laidoti ne tik įprastai kapinėse, bet patalpinti į kolumbariumą, išbarstyti tam skirtame lauke arba į jūrą. Visa tai taip pat galima pasirinkti iš anksto“, – pasakojo atstovė.

Anot jos, atsižvelgiant į išreikštus norus, atsisveikinimą galima sutarti organizuoti bet kuriame Lietuvos mieste. Išsiaiškinus visus norus ir įtvirtinus pasirinktus sprendimus, pasirašoma sutartis. 

Laidotuvės – kaip vestuvės

Vilniaus laidojimo rūmų vadovė atkreipė dėmesį, kad neretai manoma, jog laidotuvės – į kažkokią atskirtą kategoriją patenkantis dalykas.

„Mes laikomės požiūrio, kad laidotuvės – neišvengiamas gyvenimo įvykis, tik jį, be abejo, mažiau smagu organizuoti, lyginant su kitais didžiaisiais gyvenimo įvykiais, pavyzdžiui, vestuvėmis.

Vestuvės – džiaugsmingas gyvenimo įvykis, dėl to ir išankstinis ilgas pasiruošimas stebėjimosi nesulaukia. Laidotuvės – paros ar kelių intensyvaus darbo ir pasirinkimų procesas, sudarytas iš daug skirtingų ir priimtinų per trumpą laiką sprendimų“, – įžvalgomis dalijosi J. Sprainaitienė.

Jos nuomone, kiekvieno asmens pasirinkimas – ar šiuos sprendimus nori pasirinkti pats, ar palikti artimųjų valiai skaudžių emocijų fone, šiam jau iškeliavus anapilin.

„Kaip matome, vis daugėja asmenų, kurie savo sprendimus nusprendžia įtvirtinti patys.

O mes siekiame užtikrinti tokių asmenų ramybę iki paskutinės gyvenimo akimirkos, žinant, kad atėjus lemiamai valandai bus priimti visi jų orų atsisveikinimą garantuojantys sprendimai“, – komentavo atstovė.

Planuoti iš anksto – „labai geras sprendimas“

„Ritualas“ vadovė pažymėjo, kad laidotuvių planavimas pats savaime yra iššūkis ir didelio streso šaltinis. 

Tad suplanavimas iš anksto padeda nuimti daug naštos nuo artimųjų jiems ir taip sunkią valandą. Ir tuo pačiu užtikrina, kad visi asmeniui svarbūs aspektai jo laidojimo metu bus įgyvendinti, užtikrinant jo filosofiją ir norus atitinkantį išlydėjimą. 

Vilniuje atidarytas moderniausias krematoriumas Lietuvoje Aleksandras Savickis/Fotodiena

„Mes puikiai suprantame tuos, kurie būdami gyvi nenori galvoti apie savo mirtį. Tačiau pasirinkimą iš anksto suplanuoti laidotuves vertiname kaip praktišką gerą pavyzdį, jei tai tinka pačiam apie laidotuves galvojančiam asmeniui.

Tai užtikrina tiek šio asmens valios įgyvendimą, tiek nuima papildomo streso nuo laidotuves organizuoti turėsiančių artimųjų“, – nurodė J. Sprainaitienė.

Pasak Lietuvos krematoriumo atstovo, iš anksto nurodyt, kokiu būdu artimasis norėtų būti palaidotas, yra labai geras sprendimas ir žingsnis.

„Kadangi remiantis klientų patirtimi matome, kad dažnais atvejais artimieji tarpusavyje tariasi, ar velionis būtų norėjęs būti sukremuotas, ir jiems tikrai būna sunku priimti sprendimą.

Tad išankstinės tokios sutartys nepalieka interpretacijų ir artimieji tiksliai žino, kokiu būdu žmogus norėjo būti laidojamas“, – kalbėjo jis.

Jis pridūrė, kad klientai kaip tik yra skatinami nebijoti apie tai kalbėti, nes, remiantis psichologų nuomone, pasikalbėjus apie tokius dalykus žmonėms būna žymiai lengviau ir jie daug geriau pasijaučia.

Mirčių mažėja, o pajamų daugėja 

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta laidojimo įmonių analizė parodė, kad šis verslas išsiskiria stabilumu, o po pandemijos tik sustiprėjo.

Net 95 proc. tokių įmonių šiuo metu priskiriami žemai ir vidutinei bankroto klasėms, o aukštą nemokumo tikimybę turi tik 5 proc. šio sektoriaus bendrovių.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 229 laidojimo įmonės, kurių skaičius pastaraisiais metais keitėsi mažai: 2022 m. tokių bendrovių buvo 228, 2021 m. – 235, 2020 m. – 230.

Lietuvos duomenų agentūros duomenimis, 2020 m. mirė 43,5 tūkst. žmonių, 2021 m. – 47,7 tūkst., o 2022 m. – 42,9 tūkst. Tad mirusių skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo 4,9 tūkst. arba 10,2 proc.

„Registrų centrui“ pateiktais duomenimis, nuo 2020 m. laidojimo paslaugų įmonių pajamos nuolat kilo.

2022 m. bendra deklaruotų pajamų suma siekė beveik 43 mln. eurų, kai 2021 m. šis rodiklis sudarė beveik 41 mln. eurų, o 2020 m. – beveik 33 mln. eurų.

Taigi, nors 2022 m. Lietuvoje pirmą kartą po pandemijos mirusių žmonių skaičius mažėjo, laidotuvių įmonių pajamos ir kiti veiklos rodikliai tik augo.

Be to, per metus vidutiniškai bankrutuoja vos viena laidojimo bendrovė.