Vokiečių investicija Pagiriuose stringa: dabar politikai aiškinasi, kas pasirinko netinkamą vietą

VE.LT

2026-08-31 12:41

Vokiečių investuotojai gamyklą Pagiriuose stabdo laikinai, tačiau klausimai dėl jos ateities ir vietos parinkimo niekur nedingo. Įmonė sprendimą aiškina nepalankia rinkos situacija, sumažėjusia baldų paklausa ir išaugusiomis sąnaudomis, o Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius pirštu rodo į ankstesnius valdžios sprendimus.

Tuo metu politinės jėgos, prisidėjusios prie investicijos atsiradimo, šiandien pačios kritikuoja jos veiklą ir kelia aplinkosaugos klausimus.

Vokiečių investuotojų problemos Pagiriuose buvo užprogramuotos, o sprendimas stabdyti medžio plaušų gamyklą ir atleisti 200 darbuotojų yra logiška pasekmė netinkamų sprendimų, kuriuos valstybės lygmeniu prieš kelerius metus priėmė tuometė nacionalinė ir vietos valdžia.

Kaltė krenta veidmainiams politikams

Tarp tų, kurie atvedė vokiečius į Lietuvą, parinko ir pasiūlė gamyklai sklypą, kuris vėliau kėlė didžiulį vietos bendruomenės nepasitenkinimą, pasirašė sutartis ir statybos leidimus, buvo tuometės Sauliaus Skvernelio Vyriausybės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai bei viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“.

Netinkamai parinkta lokacija ne tik išprovokavo teisines kovas su bendruomene, bet ir tapo pretekstu nepagrįstai kvestionuoti nacionalinius aplinkosaugos standartus.

Vokiečių investicinio projekto krizę iš dalies lėmė institucinis aklumas ir politinė konjunktūra, o taršos reguliavimas politikų naudojamas kaip dūmų uždanga, slepianti sisteminę lokalizacijos klaidą.

Lėmė gamyklos įkurdinimas netinkamoje vietoje

Dabartinis Vilniaus rajono meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius įsitikinęs, kad vokiečių verslininkų problemas pirmiausia lėmė gamyklos įkurdinimas netinkamoje vietoje.

Atsakomybė už tai, pasak populiaraus socialdemokratų politiko, pirmiausia tenka buvusiai premjero S. Skvernelio, tuomet atstovavusio LŽVS, Vyriausybei, tuometei Vilniaus rajono merei LLRA-KŠS narei Marijai Rekst ir visai LLRA-KŠS, tuomečiame ministrų kabinete turėjusiai du portfelius.

Abi R. Duchnevičiaus mero minimos politinės jėgos šiuo metu yra šalį valdančioje koalicijoje, o Vokietijos kapitalo bendrovės „Homanit Lietuva“ veiklą viešai kritikuojantis ekonomikos ir inovacijų viceministras bei LLRA-KŠS narys Waldemaras Urbanas 2023 m. Vilniaus mero rinkimuose po kovos antrame ture pralaimėjo R. Duchnevičiui.

W. Urbanas yra ne tik viceministras LVŽS nario ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo komandoje, bet ir atstovauja LLRA-KŠS frakcijai Vilniaus rajono savivaldybės taryboje.

Neadekvatūs reikalavimai?

Vokietijos kapitalo bendrovė „Homann Holzwerkstoffe GmbH“ nusprendė laikinai sustabdyti medienos plaušo plokščių gamybą Pagiriuose, Vilniaus rajone.

Viešai skelbiama, kad sprendimą investuotojai priėmė dėl grupės įmonių prastesnių nei tikėtąsi pirmojo pusmečio rezultatų, kuriuos lėmė pasaulyje sumažėjusi baldų pramonės paklausa bei dėl Artimųjų Rytų konflikto smarkiai – vietomis daugiau kaip 50 proc. – išaugusios energijos, medienos, cheminių medžiagų bei transporto sąnaudos.

Prie sprendimo stabdyti gamybą Lietuvoje, o ne Lenkijoje ar Vokietijoje, kur „Homann Holzwerkstoffe“ taip pat vykdo panašią veiklą, prisidėjo itin griežti taršos reikalavimai.

Viena moderniausių grupėje

„Homann Holzwerkstoffe GmbH“ šiuo metu Europoje turi keturias gamyklas: be Lietuvos, dvi – Lenkijoje (Karlino ir Odros Krosno miestuose) ir vieną Vokietijoje (Lošaime prie Zė).

Šiuose fabrikuose plėtojama itin plonų, aukštos kokybės medžio plaušo plokščių gamyba, kurių bendri pajėgumai viršija 1,1 mln. kub. m per metus. Bendrovė yra HDF komponentų gamybos lyderė pasaulyje.

Gamykla Pagiriuose buvo projektuota kaip viena moderniausių grupėje. Maksimaliu režimu ji turėjo pagaminti apie 1 tūkst. kub. m plokščių per dieną, arba apie 25 proc. visos grupės produkcijos.

Vokiečių investicija Lietuvoje buvo viena didžiausių plyno lauko investicijų šalyje ir didžiausia investicija per visą beveik 150 metų įmonės gyvavimo istoriją: iš viso į gamyklą Pagiriuose investuota 220 mln. eurų.

„Klaida padaryta pradžioje“

Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius prisipažino, kad vokiečių sprendimas stabdyti gamyklos veiklą jo nenustebino. Esą ši situacija buvo nuspėjama dėl netinkamai parinktos vietos šalia gyvenviečių, sukėlusios ilgalaikius konfliktus su vietos bendruomene.

„Man ši situacija buvo aiški nuo pat pradžių. Manau, visi kolektyviai turime suvokti, jog atitinkamas, galbūt ne iki galo apgalvotas, veikimas nulemia tai, ką dabar turime.

Jeigu sektume nuo to laiko, kada įmonė atėjo, tai aš, kaip rajono meras (ir dar nebūdamas meru), sakiau ir sakau, kad ji yra netinkamoje vietoje.

Pradėkime nuo to, nes buvo daug ginčų su bendruomene, kur bendruomenė buvo teisi tiek teisiniu, tiek kitais požiūriais“, – Alfa.lt sakė R. Duchnevičius.

Meras neatmetė tikimybės, kad gamyklos problemas lėmė ir geopolitiniai veiksniai, nes žaliavų tiekimas vyko iš valstybių, iš kurių dabar nebegalima atvežti.

„Bet esmė ta, kad aš jau signalizavau ir kolegoms, ir oponentams, ir visiems kitiems, jog jeigu padaryta valstybės klaida, tai nebaisu – reikia tą klaidą kažkaip ištaisyti.