Vyriausybė pritarė Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimams

„Norime, kad Klaipėdos uostas taptų modernesnis, saugesnis ir konkurencingesnis, gebantis greičiau augti ir lanksčiau reaguoti į ekonominius bei geopolitinius pokyčius. 

Naujos galimybės, aiškiau paskirstyta atsakomybė ir greitesnis sprendimų priėmimas leis ne tik efektyviau organizuoti kasdienę veiklą, bet ir planuoti ilgalaikę infrastruktūros plėtrą, pritraukti investicijas bei stiprinti uosto konkurencingumą“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Įstatymo pakeitimais aiškiai įtvirtinama uosto funkcinė paskirtis, užtikrinant, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal nustatytą paskirtį. Taip pat keičiamas uosto infrastruktūros mokesčio  ir uosto žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis – strateginiai principai nustatomi Vyriausybės lygmeniu, o techniniai klausimai patikimi Susisiekimo ministerijai.

Tai, anot institucijos, sudarys prielaidas nuoseklesniam finansinių srautų valdymui, teisiniam aiškumui ir greitesniam reagavimui į uosto veiklos poreikius.

Naujas teisinis reguliavimas taip pat sustiprins investicinę aplinką – aiškiau apibrėžti uosto žemės ir uosto infrastruktūros naudojimo bei uosto infrastruktūros plėtros principai leis uosto naudotojams užtikrinčiau planuoti veiklą ir priimti ilgalaikius investicinius sprendimus uosto teritorijoje.

Kartu stiprinami nacionalinio saugumo saugikliai. Todėl uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams. Esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste bus ribojama arba stabdoma.

Siekiant efektyvesnio reagavimo į taršos incidentus uoste, tikslinamas aplinkosauginės atsakomybės paskirstymas. Tai reiškia, kad uosto žemės naudotojai jau dabar yra atsakingi už dugno tvarkymą 30 metrų pločio akvatorijos juostoje prie krantinių.