Įmonių „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas R. Viršilas sako, kad masinė šių inovatyviųjų pakuočių gamyba visuose jos gyvavimo etapuose paliktų net 80 proc. mažiau teršalų nei įprasta stiklinė tara.
Ambicingas įmonių grupės siekis – kuo greičiau visiškai aplinkai draugišką tarą paversti komercine realybe, todėl jos bandomieji pavyzdžiai bus pristatyti aštuoniose Vakarų Europos rinkose: Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Tokio plataus masto gaminio bandymas atvers galimybę susirinkti objektyvius atsiliepimus apie visuomenės patirtį, susijusią su inovatyviąja ekologiška tara, ir tuo pačiu skleisti žinutę apie naujos kartos pakuotės dizaino privalumus.
Tvari popierinė pakuotė turi itin daug potencialo
Kertinis naujojo butelio ekologiškumo aspektas yra augalinis gofruotojo kartono (PAP) polimerinis pamušalas, kurį sukūrė „Carlsberg“ partneriai „Avantum“ – lyderiaujantys atsinaujinančiosios chemijos ekspertai.
Ši medžiaga pagaminta iš visiškai natūralių medžiagų, yra suderinama su plastiko perdirbimo sistemomis, o nepatekusi į jas gali visiškai suirti gamtinėje aplinkoje.
Pakuotės tvarumas turi ir dar vieną pranašumą – PAP suteikia itin efektyvų barjerą tarp alaus ir pluošto išorinio apvalkalo, išsaugantį gėrimo skonį bei putojimą geriau nei įprastas iš iškastinio kuro pagamintas PET plastikas.
Pakavimo įmonės „Paboco“ pagamintą išorinį butelio apvalkalą sudaro tvarios medienos pluoštas, tad jis taip pat yra biologinės kilmės. Tokiam išoriniam apvalkalui būdingos papildomos izoliacinės savybės, dėl kurių alus ilgiau išlieka šaltas nei supilstytas į skardines ar stiklinius butelius.
R. Viršilas džiaugiasi kolegų įdirbiu siekiant vartotojams pasiūlyti gaminį, orientuotą į dar tvaresnės aludarystės ateitį, ir neabejoja, kad pastarasis bandomojo projekto etapas smarkiai pasitarnaus tiriant naujųjų butelių gamybos proceso galimybes, funkcionalumą bei perdirbimą.
„Identifikuoti ir gaminti PAP kaip tinkamą funkcinį barjerą alui buvo vienas didžiausių iššūkių, todėl teigiami bandymų rezultatai – milžiniškas pasiekimas ir motyvacija tolesniems darbams.
Šiuo metu 100 proc. biologinės medžiagos sudaro tik butelį, tačiau visiškai perdirbti jį galima drauge su kamšteliu.
„Paboco“, „Carlsberg“ bei popierinių butelių bendruomenei atstovaujantys partneriai tiria alternatyvas pluoštiniams butelių kamšteliams, o sprendimą ketinama atrasti artimiausiu metu“, – komentuoja vadovas.
Dėmesį skiria ir butelio turiniui
„Carlsberg“ pažanga plėtojant bandomąjį projektą ir taikant tvarias inovacijas neapsiribojo vien pluoštinio butelio sukūrimu – visuomenės vertinimui šiemet taip pat patikėtas ir ekologiškas jo turinys.
Bendradarbiaujant su miežių salyklo tiekėju „Soufflet“, gėrimas buvo verdamas iš miežių, augintų taikant visiškai „žalias“ regeneracinio žemės ūkio praktikas. Tai yra ekologinių miežių laukuose buvo auginamas antsėlis – į pasėlį įsėjant vėliau nuimamus augalus.
„Toks miežių auginimo metodas pagerina dirbamos žemės biologinę įvairovę, dirvožemio sveikatą ir padidina natūralų anglies dioksido išsiskyrimą dirvožemyje, lyginant su tradiciniais ūkininkavimo metodais, tačiau paties gėrimo skonis dėl to nė kiek nepasikeičia“, – paaiškina R. Viršilas.
Ambicingas planas nenustoti tobulėti
Pirmojo popierinio alaus butelio kūrimo procesą „Carlsberg“ pradėjo dar prieš pasaulinės aplinkosaugos, socialinių klausimų ir valdymo kampanijos „Kartu link nulio“ (angl. Together Towards Zero) startą.
„Tai yra kol kas didžiausias grupės bandomasis projektas, grindžiamas turimais tvarumo rodikliais ir impulsu dar prasmingesniems pokyčiams ekologiško žemės ūkio bei aplinkai draugiškų pakuočių srityse.
Įgyvendiname jį turėdami esminį tikslą – galiausiai sumažinti daryklų anglies dioksido poveikį visoje vertės grandinėje“, – dėsto R. Viršilas.
Anot pašnekovo, antrosios kartos pluoštinis butelis jau dabar rodo geresnius efektyvumo rodiklius gaminio gyvavimo cikle nei vienkartinė stiklinė tara, tačiau „Carlsberg“ užsimojusi ir toliau jį tobulinti: „Remdamiesi realiomis prognozėmis, turime viziją gamindami pluoštinę tarą išmetamų teršalų kiekį sumažinti 80 proc., lyginant su įprasta stikline.
Tai reiškia, kad vietoj vieno vienkartinio stiklinio butelio būtų galima sukurti penkis visiškai tvarius pluoštinius, paliekant tą patį anglies pėdsaką.“
Taip pat siekiama, kad pluoštinio butelio išmetamo anglies dioksido kiekis būtų toks pat mažas kaip ir pakartotinai užpildomo stiklinio, kuris šiuo metu yra efektyviausia pirminė pakuotė: surenkama ir pakartotinai naudojama aplinką tausojančiose sistemose.
Taigi pradėjus pluoštiniais buteliais masiškai prekiauti, jie galėtų ne pakeisti esamas pakuotes, pavyzdžiui, stiklinius butelius ir skardines, o išplėsti sąmoningų prekių ženklo vartotojų pasirinkimo galimybes.
„Pažanga, kurios link pasistūmėjome kurdami inovaciją, suformuosiančią kitokius tvarumo standartus mūsų pramonėje, liudija novatorišką „Carlsberg“ dvasią, o į šį projektą dedame didžiules pastangas jau nuo 2015-ųjų.
Labai vertiname bendradarbiavimą su partneriais ir didžiuojamės tuo, ką drauge per šiuos metus nuveikėme – pagaliau tvarių pakuočių tyrimai bei mokslinė plėtra tampa norma“, – komentuoja R. Viršilas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą