Atima žadą, kaip išbrango poilsis Neringoje: klaipėdietis visus skaičius išklojo kaip ant delno

Mat prieš 4–5 metus už persikėlimą su automobilių mokėdavo 8 eurus: „Pagalvokite, kiek per tokį trumpą laiką ši paslauga pabrango!“.

„Darbo reikalais į Kuršių neriją tenka automobiliu važiuoti bent kartą per savaitę. Mano verslo pobūdis toks, kad tenka lankytis ir Nidoje, ir Juodkrantėje.

Taip pat dirbu Preiloje bei Pervalkoje. Tenka vežti įrangą, tad mašina bei mobilumas neišvengiamas“, – kalbėjo jis.

Anot Aurimo, uždarbis Kuršių Nerijoje jau pradeda nebeatpirkti bilietų už keltą ir įvažiavimą į Neringą.

Važiuojantiems poilsiauti į Neringos miestelius taip pat gali tekti paskaičiuoti, ar tokiai kelionei gali leisti išleisti daugiau nei pernai.

Kaip ir kasmet, nuo birželio 1 d. keičiasi Senosios ir Naujosios perkėlose keltų judėjimo tvarkaraščiai: daugėja reisų, ilgėja darbo laikas, tačiau šiltuoju sezonu kyla ir paslaugų kainos.

Brangsta ketvirtus metus

Tokioms transporto priemonėms kaip mopedas, mokikas, motociklas, motociklas su šonine priekaba, motorinis vežimėlis, krovininis motoroleris mokestis visus metus siekia 5 eurus.

Kaip skelbia „Smiltynės perkėla“, nuo birželio keleivio bei keleivio su dviračiu bilieto kaina už perkėlimą į abi puses kainuos 1,5 euro. Iš Klaipėdos persikelti į Smiltynę ir atgal su lengvuoju automobiliu kainuos 20,5 euro, mopedu, motociklu – 6,80 euro, autobusu iki 5 tonų – 41 euras, daugiau kaip 5 tonų – 65,7 euro, krovininiu automobiliu nuo 3,5 iki 12 tonų – 47 eurus, daugiau kaip 12 tonų – 65,7 euro.

Anot „Smiltynės perkėla“ generalinio direktoriaus Mindaugo Čiako, tai nėra ženklus pokytis, atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje.

Paslaugų didžiausias tarifas buvo perskaičiuotas ir patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje.

Kainos į viršų kyla jau nuo 2020 m. vasaros, kai 2018–2019 m. nustatyto kainoraščio įkainiai už persikėlimą keltu pradėjo didėti.

Jei tais pačiais 2018 m. ir 2019 m. keleivis kitą krantą pasiekti ir iš ten grįžti galėjo už 1 eurą, o automobilių persikelti kainavo 12,3 euro, 2020 metais nuo keliasdešimt centų iki euro išaugo kai kurių paslaugų kainos, tačiau keleiviams kaina išliko 1 euras.

Nuo 2021 m. liepos kainos, tarytum nepastebimai, vėl kilo po keliasdešimt centų: keleiviui bilietas atsiėjo 1,1 euro, o lengvasis automobilis galėjo persikelti už 13 eurų.

Tačiau kitais metais matomas didesnis šuolis. Už kelto bilietą į abi puses lengvajam automobiliui jau teko mokėti 18,3 euro, keleiviui ir keleiviui su dviračiu – 1,3 euro.

Paslaugos pastebimai brango ir kitoms transporto priemonėms.

„Didėjant veiklos sąnaudoms, nuo metų pradžios keturis kartus padidėjusiam uosto žemės nuomos mokesčiui, prisidėjus rinkliavai, esame priversti kelti ir persikėlimo paslaugų įkainius. Bendrovė nuostolingai dirbti negali“, – tuomet komentavo „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius.

Maža to, nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. brangsta ir įvažiavimas į Neringą.

Už lengvąjį automobilį vairuotojui teks sumokėti 30 eurų, už automobilį-gyvenamąjį namą – 30 eurų, o už automobilį, tempiantį gyvenamąją priekabą – 30 eurų.

Atostogų neišsižadės

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad Lietuvos ekonomika per metus smuko 3,7 proc., per ketvirtį 3 proc., o šalyje jau fiksuojama techninė recesija, panašu, kad ne visi žmonės šias pasekmes jaučia.

Kaip sakė „Lietuvos ryto“ televizijos kalbinti pašnekovai, Neringos verslininkai jau džiaugiasi turistų antplūdžiu, kurie jau pradėjo sezoną.

Viliamasi, kad užsieniečiai taip pat išlaikys rezervacijas ir jų neatšauks. Kol kas Neringoje viešbučių užimtumas siekia apie 60 proc. vasaros sezonui, tuo metu Palangoje net 80 proc.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė teigė, kad maitinimo verslo atstovai mini, jog dėl suprantamų priežasčių, kainos šiemet vidutiniškai kyla 10–15 proc.

Tačiau verslininkai nesibaimina – turistai leidžia sau tiek, kiek tik nori.

Tačiau Vilniaus universtiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sakė, kad gali nutikti taip, kad šią vasarą matysime mažesnes eiles prie kurortų kavinių ar restoranų durų.

Nors matoma, kad atostogoms lietuviai pinigų randa, jie gali atsisakyti tokių nebūtinų pramogų – mat ir taip nemažai išleis pabrangusiems viešbučiams, maistui.

Analizuodamas statistinius duomenis, ekonomisto manymu, šiuo metu galima konstatuoti ne pačią geriausią gyventojų finansinę padėtį. Anot jo, vienas rodiklių – realus darbo užmokestis. Per praėjusius metus jis neišaugo, o sumažėjo apie 8 proc. Bendrai stebint realaus darbo užmokesčio situaciją, prasta padėtis jau nuo koronaviruso laikų, o gyventojų perkamoji galia yra mažesnė, nei buvo anksčiau.

„Kalbant apie pirmenybes, kurias demonstruoja vartotojai, poilsis jiems yra ganėtinai aukštoje vietoje visame sąraše. Tai, kad jie aktyviai rezervuoja viešbučius, gali reikšti, jog šiemet apsistos kiek trumpiau“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis. Vietoje planuotos savaitės atostogos viename kurortų gali būti kuklesnės.

Kaip minėjo A.Bartkus, viešbučių kainos Lietuvoje yra apie 20 proc. aukštesnės, nei buvo praėjusių metų pradžioje. Galvojantiems, ar tai yra daug, ekonomistas pateikia atsakymą – euro zonoje viešbučiai vidutiniškai pabrangę apie 12 proc. Restoranų, kavinių ir maitinimo įstaigų kainos Lietuvoje, palyginti su euro zonos vidurkiu, pabrangę bene dvigubai ir siekė 15 proc. prieaugį.

Kalbėdamas apie Neringos atvejį, jis svarstė, kad greičiausiai buvo taip, kad ši savivaldybė, kaip ir visos kitos, susidūrė su tuo, kad šiais metais į biudžetą susirinko kiek didesnį įplaukų skaičių, bet suprato, kad kainos išaugo daug daugiau nei biudžeto pajamos. Esą dėl to naudojasi vadinamuoju ekologijos arba įvažiavimo į Neringą mokesčiu, kuris padeda susirinkti lėšų.

Tačiau ne paslaptis, kad taršos mokestį susimokėti tiems, kurie ten važiuoja ir sau gali tai leisti, yra kone niekai.

„Ko gero, nemenkas kiekis asmenų, kurie vairuoja tokias transporto priemones, kurios šimtui kilometrų sunaudoja daugiau nei 10 litrų, o kartais 15-20 l degalų, jiems susimokėti mokesčius, nesudarys daug problemų“, – minėjo A.Bartkus. Juo labiau kad ekonomiškiau važiuojant autostrada galima sutaupyti tiek, kad tokie kaštai pasidengtų.

Maža to, degalinėse kiek atpigus degalams, dalis gyventojų sąlyginai gali jausti šiokį tokį palengvėjimą ir tai leidžia laisviau planuoti.