Atvelykis

Atvelykio žaidimai su margučiais

Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis, švenčiamas pirmą savaitgalį po Velykų, užbaigia pavasario šventę, kuri anksčiau buvo švenčiama visą savaitę. Atvelykis taip pat turi svarbią religinę reikšmę - tai yra 8-oji diena po Kristaus prisikėlimo. Ši diena yra minima ir Biblijoje, esą apaštalas Tomas, nedalyvavęs Kristaus prisikėlimo įvykiuose, iš pradžių nepatikėjo, kad jis prisikėlė, ir būtent 8-ąją dieną praregėjo ir patikėjo gerąja žinia. Taigi Atvelykis yra lyg antrosios Velykos tiems, kurie nespėjo atšvęsti tikrųjų.

Tradiciškai Atvelykio šventėje dalyvaudavo ne tik šeimos nariai ar artimiausi draugai, bet ir tolimesni giminaičiai, kaimynai, visa bendruomenė. Klaipėdoje Etnokultūros centro organizuojama Atvelykio šventė Meno kiemelyje būdavo vienas smagiausių ir įsimintiniausių metų renginių. Gaila, kad antrus metus iš eilės dėl pandemijos Atvelykio šurmulys senamiestyje nutilo, tačiau Klaipėdos etnokultūros centras vis tiek kviečia miestiečius, ypač šeimas su vaikais, apsilankyti Meno kieme ir patiems susikurti šventinę nuotaiką.

Iki balandžio 13 d. jaukiame fachverko namelyje (Bažnyčių g. 4) galima apžiūrėti „Velykų atviruką“ - Klaipėdos etnokultūros centro parengtą instaliaciją, kurioje senąsias Velykų tradicijas pristato Zuikių šeimynėlė. Meno kiemo dirbtuvių vitrinose veikianti Astos Grušelionienės margučių paroda atskleidžia margučių raštų grožį, o pačiame kiemelyje įrengta aikštelė tradiciniams Atvelykio žaidimams, kuriuos ypač mėgsta vaikai.

Sakoma, kad per Atvelykį mažiesiems būtina pasisupti, kad augtų didesni ir būtų sveikesni. Tam kiemelyje pastatytos medinės sūpynės ir karutis, kuriuo galima vaikus pavežioti.

Iki balandžio 13 d. jaukiame fachverko namelyje (Bažnyčių g. 4) galima apžiūrėti „Velykų atviruką“ - Klaipėdos etnokultūros centro parengtą instaliaciją, kurioje senąsias Velykų šventės tradicijas pristato Zuikių šeimynėlė. Meno kiemo dirbtuvių vitrinose veikia Astos Grušelionienės margučių paroda. Meno kiemelyje įrengta aikštelė tradiciniams Atvelykio žaidimams - tik ateikite ir žaiskite.

Taip pat kiemelyje išrikiuoti kelmeliai, ant kurių verta pašokinėti. Sakoma, kad tai ne tik padeda sudeginti per šventes sukauptas kolorijas, bet ir užauginti didesnį ir gausesnį derlių (jeigu ką nors sodinate).

Dar kiemelyje pastatytas originalus muzikinis instrumentas, kuriuo vaikai ypač mėgsta skambinti. Tai ant karties sukabintos skirtingo dydžio lentos, kurias daužant mediniais kaltais išgaunami skirtingi garsai. Muzika, dainos - neatsiejamos nuo kiekvienos tradicinės lietuvių šventės. Buvo tikima, kad visi garsai per Atvelykį, taip pat ir margučių daužymas, ridenimas padeda žemę po žiemos pažadinti. Tad atsinešusieji savo margučių ir lovelius Meno kieme gali juos ridenti ir įvairius žaidimus pažaisti.

Siūlome keletą paprastų, tradicinių Atvelykio žaidimų su margučiais, kurie patiks ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Margučių bukynės

Populiariausias žaidimas, kurio metu tikrinamas kiaušinio stiprumas: vienas laiko kiaušinį delne, o kitas daužia. Bukynės - tai senovinis šio žaidimo pavadinimas. Laimi tas, kurio kiaušinis neskyla arba lieka sveikiausias. Beje, šį žaidimą kadaise žaisdavo tik vyrai.

Margučių ridenimas

Margučius ridename nuo iškelto medinio (arba kitokio) lovelio. Jeigu ridenant jūsų kiaušinis liečia kitus margučius, šie margučiai atitenka ridenančiajam. Laimi tas, kuris susirenka daugiausiai margučių. Tas, kurio margutis nurieda toliausiai ir lieka kitų nepaliestas, gali gauti specialų prizą.

Margutis šaukšte

Tai komandinis žaidimas. Pasidalijama į komandas, kurios dalyvauja velykinių kiaušinių nešimo estafetėje. Kiaušinį, įdėtą į šaukštą, kiekvienas komandos narys turi kuo greičiau nuo starto linijos iki kitame gale esančio krepšio nunešti, grįžti atgal ir perduoti kitam komandos nariui. Galima nešti ne tik margutį, bet ir žalią kiaušinį.

Laimi greičiausiai estafetę įveikusi komanda. Beje, užduotį galima pasunkinti: skirti po tašką už kiekvieną sveiką margutį, tašką - už greitį. Tokiu atveju laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.

Margučių žolės riedulys

Margučius žole ridename virtuvinėmis mentelėmis, šaukštais, lazdomis ar kokiais kitais po ranka turimais rakandais (jei jie skirtingi, galima traukti burtus, kam koks atiteks - tai irgi žaidimo dalis!). Žaidimą laimi tas, kuris margutį nuo vieno pievos galo iki kito atridena greičiausiai.

Kiškio gaudynės

Žaidimas panašus į paprastas gaudynes, bet reikia ne bėgioti, o šokinėti. Be to, kiekvienas vaikas turi po kiaušinį. Pagavusiajam atitenka pagautojo kiaušinis. Likus trims žaidėjams, laimėtoju skelbiamas tas, kuris sugavo daugiausiai zuikių, kiti du atitinkamai pasidalija antrą ir trečią vietas.

Margučių mėtymas

Kiekvienas žaidėjas turi velykinį margutį. Suskaičiavus iki trijų, visi kartu juos išmeta į viršų, o paskirta teisėjų pora atidžiai stebi. Visi kiaušinį pagavusieji gauna po tašką, o tas, kuris išmetė kiaušinį aukščiausiai - papildomą tašką. Šį žaidimą patogiausia žaisti lauke. Namuose kiaušinius patartina mesti sėdint ant grindų. Galima šiam žaidimui naudoti ir netikrus kiaušinius. Užduotį galima pasunkinti kiekvienam žaidimo dalyviui įduodant po du kiaušinius. Tokiu atveju nepagauti kiaušiniai iškrenta iš žaidimo, o su vienu kiaušiniu rinkti taškus yra sudėtingiau. Žaidžiama tol, kol surenkama 10 taškų.

Margučių sukimas

Visi žaidėjai pasiima po margutį, susėda ant žemės ar prie stalo, vienu metu įsuka margučius ir greitai patraukia rankas. Kieno margutis suksis ilgiausiai, tas ir laimės!

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder