Dalis Seimo sukilo prieš Partnerystės įstatymą: nereikėtų tokių projektų slėpti po dūmų uždanga

Seime antradienį ketinant pristatyti Partnerystės įstatymą, dalis parlamentarų reikalavo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Vis dėlto balsavimu Seimo nariai nusprendė klausimą palikti darbotvarkėje.
 

25 Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seime pateikė Partnerystės įstatymo projektą. Juo norima įteisinti ir skirtingų, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Pasipiktino vėlai įregistravus įstatymą

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis kreipėsi į Seimą, prašydamas klausimą išbraukti iš darbotvarkės.

„Gaila, kad valdantieji, norėdami pasiekti savo tikslo, nepadarė labai svarbaus žingsnio prieš registruodami projektą pasikviesti opozicijos atstovus, padiskutuoti, ieškoti kompromiso.

Tas nebuvo padaryta. Dėl to dviejų opozicinių frakcijų vardu prašau išbraukti klausimą“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jam antrino ir Seimo narys, darbietis Mindaugas Puidokas. „Šitoje vietoje buvo padarytas tam tikras demokratinei valstybei nebūdingas akibrokštas ar farsas.

Projektas buvo registruotas po 18 val., po darbo valandų, opozicija negalėjo tam dalykui tinkamai pasirengti. Nereikėtų tokių projektų slėpti po dūmų uždanga“, – kalbėjo M. Puidokas.

Seimo narė Rita Tamašunienė taip pat siūlė susilaikyti nuo klausimo pateikimo antradienį.

„Atsižvelgiant į tai, kad dalis Seimo narių yra izoliacijoje, kad tikrai netikėtai buvo užregistruotas klausimas, pritariu kolegoms prieš tai kalbėjusiems ir prašome išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą“, – sakė R. Tamašunienė.

57 Seimo nariai balsavo už klausimo išbraukimą, 55 – prieš, 14 – susilaikė.

Archyvų nuotr.

Ką reikštų partnerystė?

Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“. 

Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju. Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.

Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai. 

Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu.

Archyvų nuotr.

Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.

Projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus. Įsigaliotų nuo kitų metų

Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen teikia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.

Parlamento vadovės duomenimis, priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder