Dar labiau didėsiančio biudžeto deficito parlamentarai nesureikšmintų: visi supranta, kad dabar krašto gynyba yra svarbiausia

Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, atmosfera Seime pasikeitė. Parlamentarai sutaria, kad finansavimas krašto apsaugai gali būti didinamas sparčiau, o tai, kad valstybės išlaidos numatomas pajamas viršytų dar labiau – Kremliaus agresijos kontekste nėra didelė problema.

Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, pažymi, kad tai, koks yra konkretus išlaidų didinimo poreikis, turėtų paaiškėti pirmadienį numatytame premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su frakcijų atstovais. Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius neatmeta, kad dalį išaugusių asignavimų bus galima padengti iš didesnių, nei planuota biudžeto įplaukų.

„Manau, kad jeigu išlaidos bus didinamos krašto apsaugos sistemos papildomam finansavimui, tai reikia vertinti teigiamai, nes tokia yra situacija. Nereikia net apie tai diskutuoti ir kelti didelių emocijų, bet reikia įvertinti ir tai, kad mes praėjusiais metais turėjome labai dideles viršplanines pajamas. Tai pirmiausiai mums reikia tas viršplanines pajamas panaudoti atsiradusių papildomų išlaidų dengimui“, – Eltai kalbėjo A. Butkevičius.

Vis tik, net jeigu viršplaninių pajamų nepakaktų, ir tektų didinti biudžeto deficitą, ekspremjeras sako to nelaikantis problema. Tačiau kartu jis pabrėžia, kad neigiamas valstybės pajamų ir išlaidų balansas neturėtų būti didinamas dar labiau, siekiant padidinti finansavimą kitoms, mažiau reikšmingoms sritims.

„Dėl didėjančios infliacijos mes irgi gauname papildomų infliacinių pajamų. Tai reikia pateikti, kiek tų viršplaninių pajamų mes turime palyginus su suplanuotais asignavimais šiais metais ir tas viršplanines lėšas pirmiausiai nukreipti į energetinių išteklių kainų padidėjimo dengimui ir ginkluotei. Bet reikia labai atidžiai žiūrėti, kad nebūtų kitų išlaidų didinimo prisidengiant susidariusia situacija. Viešieji finansai turi būti valdomi atsakingai“, – tvirtino A. Butkevičius.

Tuo metu V. Mitalas taip pat akcentavo, kad dabartinės geopolitinės įtampos kontekste būtent krašto apsaugos finansavimas turėtų būti svarbiausias prioritetas. Politikas tikisi, kad pirmadienį premjerei susitikus su parlamento frakcijų atstovais, paaiškės konkretesnės sumos bei poreikiai, o tada ir bus galima įvertinti, kokiais šaltiniais šias išlaidas bus galima dengti.

„Akivaizdu, kad dabartinėje situacijoje nacionalinio saugumo prioritetas biudžete yra aukštesnis už visus kitus. Mano galva, tam ir turi būti skiriamas didžiausiai prioritetas, o dėl bendro biudžeto deficito, dėl ilgalaikės perspektyvos aišku, kad biudžetas į pliusinį lygį negrįš labai greitai“, – pažymi Laisvės frakcijos seniūnas.

Tačiau valdančiųjų atstovas fakto, kad valstybės išlaidos gali dar labiau viršyti pajamas, ragina nesureikšminti.

„Aišku, kad tam tikras biudžeto deficitas išliks ir artimiausiais metais. Tai buvo aišku anksčiau, aišku ir dabar. Žinoma, nacionalinis saugumas bus didžiausias prioritetas, bet griebtis už galvos tikrai nereikia ir manau, kad visi supranta, kas dabar yra svarbiausia“, – tikino V. Mitalas.

ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.

Vis tik vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Premjerė Ingrida Šimonytė neatmetė, kad 2,5 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai galėtų būti pasiekti jau šiais metais.

Penktadienį Vyriausybė pritarė projektui, kuriuo numatoma skirti 40,43 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Papildomi pinigai iš skolintų lėšų skiriami NATO sąjungininkams Lietuvoje dislokuoti papildomas karines pajėgas.

Premjerė šeštadienį taip pat užsiminė, kad krašto apsaugos finansavimui jau šiemet galima skirti papildomus 250 mln. eurų.

Seimo pavasario sesijoje laukia ir kiti pasiūlymai, kurie dar labiau padidintų biudžeto išlaidas. Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Taip pat siūloma skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.