Darbas ant stogo: mažos smulkmenos gali lemti didelę tragediją (1)

Tarp visų nelaimingų atsitikimų, kurie įvyksta statybose, reikia atskirai išskirti stogdengių darbą. Dėl to, kad šie žmonės darbuojasi dideliame aukštyje, bet kokios klaidos kaina būna ypač didelė.

Saulius Balčiūnas, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skyriaus vedėjas - vyriausiasis darbo inspektorius sako, kad daugiau įvykių, susijusių su darbu aukštyje, fiksuojama ne statybose, tačiau statybose, ypač dirbant ant stogų, nelaimingi atsitikimai turi daug skaudesnes pasekmes, neretai tokie įvykiai baigiasi mirtimi.

Nelaimingi atsitikimai krentant nuo stogo kartu su kritimais nuo kopėčių ar pastolių yra viena dažniausiai pasitaikančių nelaimių statybvietėje.

Darbo inspekcijos duomenimis, per 2020 m. dėl kritimo iš aukščio nelaiminguose atsitikimuose buvo sunkiai sužalotas 41 darbuotojas, 10 žuvo. Vidutiniškai kasmet apie 30 proc. žuvusiųjų darbe gyvybės neteko krisdami iš aukščio.

Apie trečdalio sunkiai susižalojusiųjų darbe gyvybė pateko į pavojų nukritus iš aukštai. Apie 40 proc. jų visų – statybų darbuotojai.

Pagrindinis dokumentas, kuriuo būtina vadovautis siekiant užtikrinti darbų saugą statybvietėje - Saugos ir sveikatos taisykles statyboje DT 5-00.

„Jau dirbant 1,3 m ir didesniame aukštyje yra reikalaujama įrengti aptvarus, taip pat dirbant ant stogo būtinai turi būti pažymėtos ir atitvertos stoglangių angos, liftų šachtos ir kitos ertmės“, - akcentuoja S. Balčiūnas.

Anot jo, dirbant santykinai nedideliame aukštyje (iki 1,3 metro), jeigu neįrengiami aptvarai, pagrindinė asmeninė darbuotojo apsaugos priemonė yra šalmas su pasmakrėje užtvirtintu dirželiu, nes krintant iš aukščio būtent galvos traumos kelia didžiausią pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Nors stogdengiai dažniausiai yra profesionalai, nuolat dirbantys aukštyje, tačiau pasitaiko, kad per didelis pasitikėjimas savo įgūdžiais, neatidumas smulkmenoms gali lemti nelaimę ir skaudžias pasekmes.

Nelaimė Kaune

Valstybinės darbo inspekcijos specialistai kaip šiandien prisimena prieš trejus metus Kaune įvykusią nelaimę.

2018 metų vienos rudens dienos rytą Kaune dar būsimos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvės statybų teritorijoje žuvo nuo stogo nukritęs be apsaugos priemonių dirbęs vyras.

Anksti rytą, darbo dienos pradžioje, apie 9 val., nuo statomo prekybos pastato stogo į pastato vidų nukrito vyras. Jį bandė gaivinti darbų vadovas ir į nelaimės vietą atvykę medikai, tačiau buvo konstatuota 39-erių metų vyro mirtis.

Žuvusysis krito iš maždaug 12 metrų aukščio. Nelaimė įvyko, kai darbininkas krito pro neuždengtą ir neatitvertą stoglangį. Krentant iš tokio aukščio, išgyventi galimybių nėra daug.

Nulėmė daug smulkmenų, neatsakingumas

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Algis Bisikirskas teigė, kad nelaimę nulėmė paprastų saugos darbe reikalavimų pažeidimai.

„Žmogus prasmego į ertmę, kurios matmenys maždaug vienas ir vienas metras", - sako A. Bisikirskas. Anot jo, vieta turėjo būti pažymėta ir atitverta. Atliekant tyrimą buvo gauta duomenų, kad stoglangio vieta buvo uždengta mediniu padėklu.

„Tačiau kitam darbininkui to padėklo prireikė kitiems darbams ir jo ten neliko“, - tyrimo detales prisimena A. Bisikirskas. Anot jo, tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbus atliekančios įmonės darbų vadovas nebuvo atestuotas. Rasta daugiau pažeidimų.

Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo išvadose buvo konstatuota, kad dėl nelaimės didžioji dalis atsakomybės tenka būtent darbdaviui, kuris neužtikrino saugios darbo aplinkos, nors darbuotojai ir buvo tinkami instruktuoti apie darbų saugą statybos objekte.

Trūksta ir darbuotojų atidumo

A. Bisikirsko teigimu, dalis atsakomybės tokiose situacijose tenka ir patiems darbuotojams, kurie iš karto turi atkreipti dėmesį, jei darbo vieta yra nesaugi, ir apie tai nedelsdami informuoti savo vadovą.

Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.

Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais.

Jei rizikos neįmanoma pašalinti, tai ją reikia kontroliuoti, apie ją informuoti darbuotojus bei aprūpinti juos visomis būtinomis apsaugos priemonėmis, o dirbantieji statybvietėse privalo naudotis darbdavio išduotomis apsaugos priemonėmis.

Pačių darbuotojų informuotumas ir dėmesys smulkmenoms tiek savo, tiek kolegų darbo vietoje gali padėti išvengti nelaimių ir apsaugoti ne tik nuo galimų sužalojimų, bet ir mirties. Ypač tai svarbu dirbant dideliame aukštyje, ant stogo, kur kiekvieno neatidaus žingsnio pasekmės gali būti ypač skaudžios.

„Pagrindinė atsakomybė tinkamai paruošti statybvietę ir užtikrinti saugą yra darbdavio", - atsakomybių ribas brėžia A. Bisikirskas. Anot jo, šiuo atveju neužteko ant skylės užmesti medinio padėklo. Vieta turėjo būti atitverta ryškia juosta, tinkamai uždengta.

„Mūsų išvados buvo, kad didžioji dalis kaltės dėl nelaimės teko darbdaviui, tačiau galutinius sprendimus priima teismai", - sakė Valstybinės darbo inspekcijos specialistas A. Bisikirskas.

VDI atmintinė vykdantiems darbus aukštyje

Negalima dirbti:

♦ jei nebus aptverta anga, perdanga, lifto šachta;

♦ jei dirbant ant stogo nėra apsauginiu aptvaru aptvertas stogo kraštas arba darbuotojas nėra patikimai prisirišęs;

♦ jei kopėčios ar kita paaukštinimo priemonė patikimai nestovi;

♦ jei pastoliai yra netvarkingi.

VDI yra parengusi Kritimo iš aukščio prevencijos statybos sektoriuje interaktyvias rekomendacijas , su kuriomis galima susipažinti VDI interneto rubrikoje „Interaktyvios rekomendacijos“

Straipsnis parengtas Valstybinės darbo inspekcijos iniciatyva

daug prirasyta siame straipsnyje nereikalingos beletristikos ! ar priezastis nelaimingiems atsitikimams ,kad neatestotas darbu vadovas ? taip gali galvoti ir kalbeti tik visikai esantys kvailiai ir neturintiys jokio supratimo arba idijotai. Pagrindinis dokumetas tai mokslo baigimo diplomas kuri isduoda atitinkama legali mokslo istaiga , zinoma ir neatsejama darbine patirtis.Visos tuos atestacijos sugalvotos ir sukurtos pasipinigavimui. Gerai zinoma kaip vyksta atestacijos ne tik statybu srytyje bet ir kituose srytyse. Del darbu saugumo turi priimti didesne atsakomybe patys dirbantieji, reikia investuoti i ju mokymus, nes prie kiekvieno dirbanciojo kaip ir prie kiekvieno vagiancio nepastatysi po vadova ar polcninka.......Probelma didziausia Lietuvoje ta ,kad valstybes mastu ne invetuojama i zmogu,o tik investuoja i politinius ivykius kaip kovoti su A.Lukosenka ar V.Putinu ar Lietuvos pilieciais kuriu jau nebelike tik liko runkeliai ir sunauja ....ir profesoriaus chunta.....
Bebras, 2021-10-17 13:08
Sidebar placeholder