Darius Jasaitis apsisprendė: grįš pas socdemus ir vėl sieks Neringos mero posto

„Kas vyksta Neringoje“ interviu meras taip pat teigė, kad be ilgamečių būsto prieinamumo ir vis mažėjančių gimnazijos klasių problemų, kasmet vis labiau spaudžia biurokratija statybų srityje.

Po lietingos vasaros, Neringa mokslo metus pasitinka su vos trejais mokiniais 12-ojoje klasėje.

Pirmadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išplatino pranešimą apie atliktą korupcijos rizikos analizę savivaldybėse: pastabų sulaukė ir Neringa. Meras teigia, kad STT šiuo atveju neįsigilino į visas aplinkybes, nesutinka su tarnybos išvadomis ir žada inicijuoti dialogą.

– Praūžė dar viena vasara, tiesa, oro sąlygos šiemet buvo ne kokios. Gal galite išvardyti, kas šį sezoną Neringoje geriausiai pavyko ir pagrindines problemas, su kuriomis Neringa dar susiduria?

– Faktas, kad biurokratija teritorijų planavimo srityje mums atrodo labai didelė. Ir darbuotojų apgyvendinimas išlieka problema visose srityse – tiek verslo, tiek valstybinių institucijų. 

O daugiau man atrodo, kad visi iššūkiai įveikiami, nepaisant to, kad vasara buvo lietinga, kas pajūriui yra labai blogai. Kiek kalbamės su verslu, vasara buvo pelninga. Galbūt sunkiau tiems, kurie verslą vykdė po atviru dangumi, neskaitant dviratininkų, nes jų verslas šiemet buvo sėkmės istorija. Dirbame tuo pačiu ritmu ir judame į priekį.

– Šią vasarą atidarytas naujas „Smiltynės perkėlos“ terminalas. Kokie kiti svarbesni infrastruktūros projektai šiuo metu vykdomi Neringoje ir kurių objektų statybas artimiausiu metu planuojama baigti ar pradėti?

– Nežinau, ar kapinių tvarkymą galima vadinti infrastruktūros projektu, bet šioje srityje taip pat turime nemažai planų – gautas finansavimas Pervalkos, Kuverto kapo ir Nidos etnografinių kapinių tvarkymui, o Juodkrantės kapines taip pat planuojame sutvarkyti iki kitų metų.

Iš didesnių projektų išskirčiau pėsčiųjų jungtį šalia E. A. Jonušo g. link Saulės laikrodžio – pirmasis etapas numatytas iki kempingo, kartu įrengiant autobusų stovėjimo vietas.

Labai svarbus projektas yra Juodkrantės uostas. Statybos leidimą turime, nors jį dar reikės šiek tiek pakoreguoti. Tikimės, kad iki metų pabaigos turėsime rangos sutartį ir galėsime pradėti darbus. Tai būtų vienas didžiausių mūsų investicinių projektų.

Taip pat tvarkome gyvenamojo būsto klausimą. Juodkrantėje turime leidimą administracinį pastatą pritaikyti būstui, vyksta ekspertizė. Pervalkoje rengiamas detalusis planas gyvenamajam būstui – tai taip pat labai svarbus žingsnis.

Nidoje norime sutvarkyti taką nuo buvusio pašto iki Sporto mokyklos. Jis jau buvo labai prastos būklės, o sportininkams, besinešantiems valtis, juo judėti buvo tikrai nepatogu. Preiloje projektuojame naują dviračių tako atkarpą, kad žmonėms nebereikėtų važiuoti gatve.

Yra ir mažesnių, bet gyventojams svarbių darbų. Juodkrantėje jau įrengėme padelio ir teniso kortus, futbolo aikštelę, centriniame paplūdimyje – naujus laiptus, pritaikytus žmonėms su negalia.

Energetikos srityje „Neringos vandenys“ pradėjo naują saulės elektrinės pirkimą. Tikimės, kad iki kitos vasaros ji jau veiks ir padės mažinti vandens tiekimo kaštus. Taip pat planuojame pereiti nuo dyzelinių prie elektrinių sunkvežimių.

Ir dar vienas gražus projektas – kitais metais Kuršių marias turėtų papuošti du nauji kurėnai. Manau, kad tai būtų puiki Neringos vizitinė kortelė.

© Darius Jasaitis / Redakcijos archyvo nuotr.

– Neseniai rašėme, kad šią vasarą BPC sulaukė 78 pranešimų dėl triukšmo, o kas septintas jų buvo susijęs su baru „Sangrita“. Ar girdite gyventojų pastabas ir kokių konkrečių priemonių planuojate imtis, kad ši problema kitą vasarą nepasikartotų?

– Padarius analizę, turbūt 80 proc. pranešimų yra iš vieno adreso. Kai nebuvo „Sangritos“, tie patys piliečiai yra parašę, kad juos ta problema kankina 45 metus. Taigi, galbūt ne taške yra problema.

Problemą sprendžiame, buvome susitikę su interesantais. Vasaros pradžioje sutarėme, kad išduosime leidimą [leisti muziką vėlyvomis valandomis] tik tuo atveju, jei sutarsime su tais savininkais, kad koncertavimo scena bus atsukta tik į jūros pusę, o žmonės nebesikreips, pakentės. 

Jeigu bus dar blogai, ieškosime kitų priemonių – bendraujame ir su viena, ir su kita puse. Viena pusė sprendimų ieško, kita pusė vis kreipiasi, kad yra problemos. Mes bandome problemas spręsti.

– Anksčiau patarėte gyventojams skambinti 112. Bet pripažinkime, kad toks sprendimo būdas nėra labai efektyvus – pareigūnai atvyksta, kai muzika jau nutildyta. Esate vietos gyventojų, kurie negali miegoti, ar verslo pusėje?

– Aš esu daugumos gyventojų pusėje. Bet ką esu sakęs – turime būti atviri visiems. Atvyksta daug jaunimo ir jeigu nėra kritinės masės gyventojų nusiskundimų, o tik pavieniai atvejai...

Kaip minėjau, jeigu rašoma, kad 45 metus yra ta problema, tai šitoje vietoje aš problemos nematau. Su daugeliu gyventojų kalbėjau – visiems neįtiksi. Vis dėlto esame parlamentinė valstybė, turime atstovauti daugumą, o ne pavienius gyventojus, kuriems tos problemos nėra. Nes aplinkui su kuo kalbėjau, jie sako, kad šiemet triukšmo problema buvo išspręsta.

– Šiuo atveju kalbame ir apie Neringos viziją – ar tai bus ramus kurortas, ar vieta vakarėliams. Netoliese „Sangritos“ remontuojamas Rašytojų sąjungos pastatas. Nemanote, kad konfliktas dar paaštrės, kai teritorijoje atsiras keliasdešimt papildomų apartamentų?

– Visiškai sutinku ir manau, kad triukšmo problemą spręsime, jei tai palies kritinę masę gyventojų. Tikrai rasime sprendimo būdus.

– Trumpai apie švietimą. Mokslo metai ką tik startavo, kokiomis nuotaikomis juos pasitinkate? Teko girdėti, kad 12-ojoje klasėje liko tik trys mokiniai?

– Dvyliktoje išties trys, o pirmoje – devyni. Džiaugiamės, kad turime pritaikytą išimtį dėl klasių dydžio – dėkojame dabartinei Vyriausybei ir švietimo ministrei, kuri leido turėti mažiau vaikų, nei visai Lietuvai. 

Gyvename praktiškai saloje – viena pusė visiškai uždaryta, o kita prieinama tik per vandenį. Tikrai džiaugiamės, kad nereikėjo uždaryti paskutinės mokyklos, nes prieš tai buvusi Vyriausybė buvo priėmusi nutarimą, dėl kurio visi kurie čia turime vaikus, praktiškai turėjome išsikraustyti, nes mokykla negalėjo vykdyti veiklos.

– Mere, ar tiesa, kad viena žinoma gimnazija Neringoje norėjo atidaryti savo filialą?

– Tikrai norėjo ir ne viena. Savivaldybei tai vis tiek būtų kainavę daug pinigų, bet svarbiausia – buvo neatsakoma į esminį klausimą. Kas atsitiktų, jei jums nepasisektų ir jūs nuspręstumėte nutraukti veiklą, kaip Klaipėdoje nutraukė ne viena privati mokykla ir išvažiavo?

Didesniuose miestuose vaikai galbūt pasiskirsto kitur, juos perima kitos didžiosios gimnazijos. Mes negalėjome tiek rizikuoti.

Siūlėme įvairius veiklos modelius, dirbti kartu, bandyti veikti ir privačiai, ir mūsų mokyklai. Supraskime, nesėkmės atveju mums sugrįžti prie gimnazijos statuso būtų neįmanoma, mes mokyklą prarastume visiškai.

Kitas klausimas – atsiminkime, jog privačiose gimnazijose lengva daryti atrankas. Motyvuotų mokinių ir žinoma, pasiturinčių tėvų. Mes klausėme – o kas atsitiktų su mūsų mokiniais, jei jie privačioje mokykloje nepatemptų lygmens? Visgi valstybinis švietimas užtikrina visų mokymąsi iki tam tikro lygio. Tų atsakymų irgi negavome, todėl ir bendro sutarimo neradome, nors domėjomės tikrai labai rimtai. Gal tai būtų ir neblogas dalykas, bet labai rizikinga.

– Tai jei trumpai – pagrindinis argumentas prieš buvo tas, kad privačiai mokyklai pasitraukus, savivaldybė liktų ant ledo?

– Taip. Ir sugrįžti iš taško B į tašką A jau nebegalėtume.

– Čia kalbate apie Klaipėdos licėjaus pasiūlymą?

– Tikrai buvo ne vienas pasiūlymas.

– Pereikime prie politinių klausimų. Tinklalaidėje „Politika.lt“ kalbėjote, kad svarstote sugrįžti pas socialdemokratus. Kokia dabar situacija, ar jau sugrįžote?

– Dar nesugrįžau, bet planuoju.

– Dar nepriėmėte galutinio sprendimo, bet priimsite greitu metu?

– Kol kas esu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos narys ir skyriaus pirmininkas, tad dar turiu atlikti kai kurias procedūras. Negaliu mesti ir palikti skyriaus. Turi susirinkti skyrius, tada įteiksiu atsistatydinimą. Skyrius pasiskirs laikinąjį pirmininką ir tada galėsiu palikti partiją.

– Tai liko tik formalumai, biurokratiniai dalykai?

– Taip, pats viduje esu apsisprendęs.

– Viešai žinoma, kad jūsų ketinimai jungtis prie socialdemokratų yra susiję ir su poreikiu savivaldybei perduoti „Medikas“ poilsio namus, kuriuose šiuo metu gyvena ukrainiečių karo pabėgėliai. Gal galite paaiškinti, kokia yra dabartinė padėtis dėl „Mediko“ poilsio namų, kokie vyksta procesai?

– Ne, jie dar nėra perduoti. Turime ne vieną tokį objektą, kurį norime perimti nuosavybės teise, nes mūsų rankos yra surištos, norint tvarkyti ar remontuoti tuos objektus. Tas pats objektas Miško žaliajame kelyje – čia įrengti teniso kortai, o šalia jų – padelio kortai. 

Tačiau negalime remontuoti pastato, kur yra įsirengusi priešgaisrinė tarnyba, kur gelbėtojai yra įsikūrę, nes pastatas yra valstybės. Ir mes nežinome, kada ateis kuri Vyriausybė ir nuspręs pastatą parduoti. Mes norime tuos pastatus turėti savo nuosavybėje, kad galėtume tvarkyti juos ir aplink esančią infrastruktūrą.

– Antradienį buvote susitikęs su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi, įteikėte gyventojų parašus dėl kelio tvarkymo. Kokį įspūdį jums paliko šitas susitikimas, ar išgirdote kokių konkrečių pažadų iš M. Sinkevičiaus Neringos regionui?

– Gyventojų parašus įteikėme ne tik M. Sinkevičiui, bet ir Susisiekimo ministrui Jurui Taminskui, kalbėjomės ir su Luku Savicku bei kitais ministrais. Visus juos pažįstu asmeniškai.

Pažadų jie nedalina – žiūri pagal galimybes, ką gali padaryti. Labai džiaugiuosi gyventojų iniciatyva. Įsivaizduokime – per labai trumpą laiką pasirašė turbūt ketvirtadalis visų Neringos gyventojų. Kitiems miestams belieka pavydėti. Mums pasisekė, kad kaip tik šiuo metu Vyriausybė atvyko į Klaipėdos regioną, kas iki šiol būdavo retai.

Manau, kad tiek premjerui, tiek Susisiekimo ministrui gyventojų ir savivaldybės išdėstyti argumentai yra labai aiškūs. Mes turime vienintelį kelią, juo vežame visus svečius – karalius, prezidentus, premjerus, Seimo pirmininkus, ambasadorius. 

Ir tikrai 14 nesuremontuotų kilometrų į vieną iš keturių kurortų kelių, tikrai tų vidinių resursų Susisiekimo ministerija nesuras, kažkiek laiko biurokratiniai procesai užims – reikia daryti kapitalinio remonto projektą, skelbti konkursą rangovui parinkti. Žinant Lietuvos biurokratiją, turbūt naivu tikėtis, kad iki kitų metų bus padaryti darbai, bet svarbiausia, kad procesas pajudėtų.

© Darius Jasaitis ir Mindaugas Sinkevičius / Nuotrauka iš atvirų šaltinių

– Ar jungiantis prie socialdemokratų, tikitės rasti sprendimus ir kitiems klausimams? Pavyzdžiui, dėl tarnybinio būsto nuomos koeficientų – esate sakęs, kad tie koeficientai dabar numatyti tokie, jog specialistai tiesiog neišgali susimokėti nuomos už tarnybinį būstą Nidoje. Taip pat aišku, kad Preilos Kuršių marių krantinių sutvarkymui reikės milijonų, kurių savivaldybė neturi. Kaip manote, ar M. Sinkevičius jums padės spręsti šias bėdas?

– Apie tai esame kalbėję ne su vienu ministru ar premjeru. Ieškome įvairių sprendimo būdų, esame svarstę ir tokius sprendimus, kad taryba perduotų kokiai nors ministerijai ar valstybinei įstaigai krantines, jei tai palengvintų finansavimą ir investicijas į kraštą. 

Tačiau manau, kad anksčiau ar vėliau tai turės spręstis. Nors savivaldybė ieško įvairiausių europinių šaltinių, dalyvaujame visuose kur tik galima klimato kaitos projektuose, kad gautume finansavimą. Kol kas finansavimo gauti nepavyko, bet tikime, kad tai bus sutvarkyta. 

Nesinorėtų sulaukti tokio momento, kai Kuršių nerijos ims plauti namus sugriuvus krantinėms. Tada, kaip ir prieš daugelį metų Preiloje, teks krantines tvarkyti neturint nei statybos leidimų, nei kitų dokumentų.

– Socialdemokratai, pripažinkime, pastaraisiais metais išgyveno nemažai reputacinių krizių. Na, kalbant apie savivaldą, plačiai aptarinėjamas buvo Raudondvario dvaro atvejis – įstaiga tapo savotiška socialdemokratų darbo birža, buvo keliami klausimai dėl premjero žmonos įdarbinimo, ar ji realiai atlieka savo darbo pareigas. Jums ši istorija kelia klausimų?

– Žinote, dažnai sakome, kad Lietuva yra labai maža valstybė. Mačiau iš JAV atsiųstas nuotraukas, ten dykumoje vyksta festivalis. Ir žiūrint nuotraukas matai vien pažįstamus, nemažai jų su mūsų vietinio verslo „Myliu Nidą“ atributika, kas pradžiugino.

Ką sakau - visi esame švogerių kraštas, nes visi esame pažįstami. Labai gerai, kad yra žiniasklaida, skirtingos partijos, kurios viena į kitą baksnoja, paviešina visus atvejus. Tačiau kalbant apie Neringą, manau, jog tai apskritai yra neišvengiama. Mes džiaugiamės apskritai gavę darbuotoją – priimame visus, nežiūrint į partijos bilietus. Džiaugiamės, jeigu pas mus ateina žmogus ir dirba.

Bijau komentuoti apie kitas savivaldybes, norint kalbėti apie reputaciją, reikia žinoti daugiau. Šiandien Seime yra veikianti etikos komisija, ji ir pažiūrės, ar ten buvo pažeidimų ar ne. Ko gero, viskas bus atsakyta.

– Šiek tiek užbėgote už akių, bet jūsų nuomone, kaip tokioje mažoje savivaldybėje, kaip Neringa, išvengti interesų konfliktų arba nepotizmo atvejų?

– Išvengimo būdas yra labai drąstiškas ir mane liūdina. Mano dukra buvo laimėjusi konkursą ir priimta į darbą biudžetinėje įstaigoje man to nežinant, nors niekas ir netiki, net ir mano žmona.

Žiniasklaida ir kolegos oponentai taip griežtai reagavo, jog dukros du vaikai lanko darželį Klaipėdoje ir dukra išsikraustė iš Kuršių nerijos. Nors žmogus tikrai perspektyvus, baigęs mokslus, savivaldybę turėjo palikti. 

Tokioje savivaldybėje dauguma darbo vietų yra biudžetinės įstaigos, verslo sektoriuje irgi dirba pažįstami ir artimieji. Taigi, buvo priimtas sprendimas išsikraustyti gyventi kitur. Man dėl to be galo skaudu ir gaila.

– Ji dirbo kažkur Nidoje?

– Taip, ji dirbo kultūros ir turizmo centre „Agila“ viešųjų ryšių specialiste. Mane ši žinia pasiekė berods būnant JAV.

– Pirmadienį STT paskelbė korupcijos rizikos analizę, kurioje atkreipė dėmesį ir į situaciją Neringoje – valstybinė žemė buvo perduota biudžetinei įstaigai žmonių gelbėjimo paslaugoms užtikrinti, tačiau ant jos esantys pastatai išnuomoti privatiems verslams, vykdantiems viešojo maitinimo veiklą. Gal susipažinote su šia informacija, kokia yra jūsų reakcija?

– Inspekcijai pateikė, mano vertinimu, melagingą situacijos versiją. Beje, tiek jos vadovas, tiek dabartinis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) vadovas yra dirbę Saugomų teritorijų tarnyboje, todėl puikiai žino šią situaciją.

Neringoje niekada nebuvo galima turėti dvigubos žemės paskirties. Tai numato tvarkymo planas, bendrasis planas ir detalieji planai. Dalis pastatų, pavyzdžiui, kavinių, stovi žemėje, kurios paskirtis yra gyvenamoji arba visuomeninė. Kai dalį tokio pastato išnuomojame komercinei veiklai, pavyzdžiui, maitinimo paslaugoms, tai darome viešojo aukciono būdu.

Turime atvejų, kai pradinė aukciono kaina siekia 12 tūkst. Eur, o galutiniame konkurse ji išauga iki 54 tūkst. Eur per metus. Tuo metu žemės nuomos kaina per metus sudarytų gal 300 Eur. Tai apie kokią korupciją ar blogą valdymą mes kalbame?

Problema ta, kad jeigu žemės paskirtis yra gyvenamoji arba visuomeninė, tokiai komercinei veiklai žemės nuomos sutarties sudaryti negalima. Tam reikėtų pakeisti žemės paskirtį į dvigubą, tačiau to neleidžia kiti teritorijų planavimo dokumentai. Mano žiniomis, praktiškai tokio paskirties pakeitimo Neringoje niekam nėra pavykę padaryti – tam reikėtų keisti ir Vyriausybės nutarimus.

Be to, pati NŽT tokiais atvejais neišduotų pažymos, reikalingos sutarčiai sudaryti. Tuomet verslui būtų pasakyta: pirmiausia pasikeiskite žemės paskirtį. Teoriškai tai skamba paprastai, tačiau praktikoje tokio sprendimo pasiekti neįmanoma.

Todėl man atrodo, kad STT šioje situacijoje tiesiog neįsigilino į visas aplinkybes. Ir tai suprantama – neįmanoma iš karto žinoti visų Neringos teritorijų planavimo niuansų. Todėl ruošiuosi registruotis ir nuvažiuoti į STT, pristatyti visą situaciją bei dokumentus. Tikiuosi, kad tuomet jų vertinimas pasikeis.

Nes jeigu vadovautumėmės dabartine STT versija, mano skaičiavimu, apie 80 proc. Neringos maitinimo įstaigų turėtų užsidaryti. Tai paliestų praktiškai visas pamaryje veikiančias įstaigas ir daugelį kitų.

Todėl su STT argumentais nesutinku ir jų nepriimu. Man susidaro įspūdis, kad viena pusė, kažkur sėdėdama Vilniuje prie kavos, pateikė tokią situacijos versiją, kokią norėjo pateikti, neįsigilinusi į realią Neringos situaciją.

– Tai STT nėra įsigilinę į Neringos realybę?

– VTPSI tikrai yra įsigilinusi – prirašė daugybę nesąmonių, privalomų nurodymą vietos žmonėms. Dabar patys nežino, kaip tą išspręsti. Bet Vyriausybė žino, Aplinkos ministerija žino, jeigu reikės, manau, įsikiš ir Seimas. Seimo nariai irgi žino, kokia yra situacija – kol NŽT 30 metų valdė žemę, viskas buvo gerai, tik perdavė savivaldai žemę ir ėmė taikyti kitus reikalavimus, kokie niekada gyvenime nebuvo taikomi. Net neabejoju, jei tokius reikalavimus ims taikyti Vilniuje, Kaune ir kitur, užsidarys pusė kavinių.

– Atrodo, kad esate pakankamai piktas.

– Esu labai piktas, nes nuolatos ateina žmonės, kurie čia dirba nuo 2004 ar 2007 metų, jie rodo VTPSI surašytus privalomuosius nurodymus. Esą turi patraukti stalus nuo terasos, pakeisti žemės paskirtį (ko praktiškai padaryti neįmanoma) arba nutraukti veiklą. O jei to nepadaro, antstoliai kasdien išrašo baudas, nes stalų nepatraukė nuo terasos, nors kavinė gal ir 20 metų veikia.

Kalbu apie žmones, kurie susikūrė nedidelius verslus, maitina žmones ir turime tokią situaciją. Juolab situacija nesisprendžia, o NŽT labai nesąžiningai pasijungė STT, vesdami klaidingą liniją ir bandydami parodyti, kokie jie darbštūs ir geri.

– Bent teoriškai, politinės partijos turėtų atstovauti skirtingas ideologijas. Bet praktikoje matome, kad politikai jas keičia kaip kojines, pasitaikius palankesnei situacijai. Kaip manote, ar dažnas partijų keitimas rodo ne tiek politiko ideologijos kaitą, kiek siekį išlikti politikoje?

– Ne kartą esu sakęs, bet politikoje gali išlikti bet kokiu atveju – gali būti eiliniu partijos nariu. Klausimas tik, kokį postą užimsi. Jeigu nori išlikti meru, tada geriau rinktis konservatorius. Nes Neringoje daugiausiai deklaravusių gyvenamąją vietą yra konservatorių, o jie kaip kareiviai balsuoja. 

Tapus konservatoriumi, gauni apie 20 proc. balsų, dar surenki savo artimųjų bendražygių krepšelį ir mero postas praktiškai garantuotas. Bet nesirinkau šito kelio specialiai, nes Neringos reikėjo šalia valdančiųjų.

Aš pats kairysis, demokratai irgi daugiau kairieji, nei konservatoriai. Manome, kad Vyriausybė dar bus du metus, o miestui gali daugiau nuveikti, kai turi draugus Vilniuje ir Vyriausybėje. 

Be to, daug metų esu buvęs socialdemokratų, puikiai juos pažįstu. Atsitiko taip kaip atsitiko demokratų sąjungos pirmininkui, kuriam taip sakant, bus dar kokie penki metai juodų dienų, žinant visus procesus, kiek jie ilgai vyksta.

Priėmiau sau tokį sprendimą, nors žinoma, kvietimus turėjau ir anksčiau – dar iki visų tų krizių demokratų sąjungoje. Bendrai vertinant, mano pasirinktas kelias eiti į merus yra žymiai sudėtingesnis, nei jeigu nieko nebūčiau daręs.

– Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dažnai skundžiasi, jog centrinė valdžia nepakankamai padeda savivaldai, interviu „Delfi“ jis sakė, kad kalbant apie centrinę valdžią, „nėra su kuo ten pasikalbėti”. Kaip jūs matote šitą situaciją – ar tiesa, jog politikų kokybė krenta?

– Bendrąja prasme politikų kokybė krenta, bet turbūt kokybė krenta visose srityse. Pažiūrėkite į švietimo sektoriaus rezultatus.

Kad ir su verslu kalbant girdžiu, kad net padavėjų kokybė krenta, kai kuriais atvejais yra tik rankos.

Anksčiau teko girdėti, kad JAV kažkas įkišo katiną mikrobangų krosnelę išdžiovinti, nes nebuvo parašyta, kad negalima taip elgtis. Jau esame priėję iki tokio lygio, o politikoje, žinoma, niekas nenori būti skalbiamas.

Žinoma, vis dar pažįstu daug kompetetingų žmonių ministerijose. Bet man liūdniausia, kad ir ministerijose išeina tie žmonės, kurie daug metų dirbo, kurie žinojo teisės aktus ir kodėl tie teisės aktai buvo kurti, kaip juos pritaikyti ir panaudoti. 

Turbūt esamiems ir būsimiems ministrams net nebus kieno pasiklausti, ką ir kaip daryti. Yra teisės aktų, kuriuos aš žinau, nes pakankamai seniai dirbu meru, o ministerijose niekas apie šiuos teisės aktus net nėra girdėjęs.

Kokybė tikrai krenta ir aš manau, kad artimiausiu metu valstybė turės kažką daryti su biurokratija, nes mūsų jaunimas, ypač jauni žmonės atėję dirbti į savivaldybę, jie nesupranta, kaip taip gali būti. Jie nesusitvarkys su biurokratine našta, arba teisės aktų skaičius turės būti mažinamas, naikinamas, kad viskas būtų paprasčiau.

– Jūsų buvęs bendražygis Arūnas Burkšas visai neseniai pasiskelbė, jog sieks Neringos mero posto kituose rinkimuose. Kada jūs apsispręsite, ar kandidatuojate kituose rinkimuose?

– Galiu Jums pirmam pasakyti, kad jau apsisprendžiau – kandidatuosiu nuo Lietuvos socialdemokratų partijos, galbūt dar kalbėsime apie koalicijos formavimą.

– Tai pabaigsite anksčiau minėtus formalumus demokratų sąjungoje ir pasiskelbsite viešai?

– Pasiskelbsiu gal net ir anksčiau, nei tie formalumai bus baigti. Bet jau dabar galiu drąsiai sakyti, kad kandidatuosiu. Bet ponas A. Burkšas konservatorius pasirinko savanaudiškai žinodamas, kad taip surinks daugiau balsų. Aišku, po dviejų metų tikėtina pasikeis centrinės valdžios sudėtis, bet reikia turėti omenyje, jog vis tiek būna formuojamos koalicijos, dalinamasi ministerijomis.

– Ar turite kokį planą B, jei nepasisektų mero rinkimuose? Gal svarstote sukti link nacionalinės politikos, tapti Seimo nariu?

– Galiu drąsiai pasakyti, kad į nacionalinę politiką nesuksiu, o šiaip turiu planą B, C ir D. Bet apie šiuos planus galėčiau papasakoti tik po antro turo.

– Ar šie planai susiję su verslo vystymu?

– Tokių irgi yra.

– Pabaigai, pakalbėkime apie saugumą. Visgi Nida yra visai šalia Rusijos sienos, praėjusiais metais buvo galimai įplaukęs rusų povandeninis dronas. Kokia ta realybė gyvenant agresoriaus kaimynystėje?

– Realybė yra tokia pati, kaip ir gyvenant Klaipėdoje. Gyvename lygiai taip pat, kaip ir Jūs gyvenate Kaune – žiūrime žinias, stebime, bet suprantant Lietuvos dydį, tiek mes Neringoje, tiek Jūs Kaune, mes gyvename visiškai vienodomis sąlygomis.

Kažkada kai dar važiuodavome ir bendraudavome su ana šalimi, mes kartais pajuokaudavome, kad Jūs vienokie, o mes kitokie. Ana pusė sakydavo – Dariau, mes neturime raketų, kurios taip arti skristų. Čia apskritai apie Lietuvą taip sakydavo.