„Drąsios“ diplomatijos pasekmės – Lietuva prisidarė nesuskaičiuojamos žalos ir tapo pašaipų objektu

„Mus vadina padidintos politinės rizikos šalimi“, – užsienio verslo požiūrį į Lietuvą po to, kai ji atidarė Taivano atstovybę ir tuo sukėlė audringą Kinijos reakciją, apibendrina Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas, ekonomistas Sigitas Besagirskas.

Pasak jo, Lietuva prarado patikimos, prognozuojamos valstybės statusą.

Ekonomistas teigia, kad šiuo metu „rinkoje“ vyrauja dvi versijos, paaiškinančios, kodėl Lietuva nusprendė viena pati mesti iššūkį pasaulio ekonomikos milžinei Kinijai.

Santykių įšalas

S. Besagirsko teigimu, šiuo metu bet kokie ekonominiai santykiai su retomis išimtimis tarp Lietuvos ir Kinijos nutrūkę – lietuviškų prekių eksportas į Kiniją yra visiškai sustojęs.

„Išimtis yra tik lazeriai ir lazerių produktai – jie toliau pardavinėjami Kinijoje.

O mūsų pagrindinės prekės, tarkime, maisto produktai, baldai, inžinerinės prekės, Kinijos nepasiekia.

Viskas yra sustoję – mes nieko negalime eksportuoti. Kadangi toms prekėms reikalaujamas kilmės sertifikatas, net neįmanoma jų eksportuoti per trečiąsias šalis“, – aiškino S. Besagirskas.

Kinų įmonės, nors oficialiai sankcijos netaikomos, nenori dirbti su Lietuva, nes bijo savo valdžios neigiamų atsakomųjų veiksmų.

Importo padėtis taip pat sudėtinga, nes tiesiai iš Kinijos Lietuvos verslas nieko neimportuoja, nors prekybos centruose kiniškų prekių įsigyti vis dar galime.

„Mes dabar importuojame iš kinų sandėlių, esančių trečiosiose šalyse. Konflikto su Lietuva metu Kinijos žiniasklaida labai juodino Lietuvą, mūsų šalis buvo demonizuojama.

Todėl kinų įmonės, nors oficialiai sankcijos netaikomos, nenori dirbti su Lietuva, nes bijo savo valdžios neigiamų atsakomųjų veiksmų. Kai kam pasiseka nusipirkti iš Kinijos kai ką, kai kam – nepasiseka.

Bet dažniausiai pirkimas vyksta ne tiesiogiai, o iš Kinijos sandėlių Lenkijoje, Turkijoje ir kitose šalyse.

Taigi, importas yra apsunkintas, bet nėra visiškai sustojęs“, – sakė S. Besagirskas.

Konflikto su Lietuva metu Kinijos žiniasklaida labai juodino Lietuvą, mūsų šalis buvo demonizuojama.

Anksčiau žaliavas iš Kinijos gamybai importavusios įmonės dabar priverstos jų atsigabenti aplinkiniais keliais. Kai kurioms tai pavyksta, kai kurioms – ne.

„Kiek turiu informacijos, labai skirtinga situacija. Kai kurios įmonės sako, kad toliau perka kiniškas prekes, tačiau jos pristatomos iš sandėlių Europoje.

Kitos įmonės sako, kad kinai atsisako su jomis dirbti, ir reikalingas kiniškas prekes perka trečiosiose šalyse.

Labai skirtingos praktikos – vienos Kinijos įmonės bijo net ir netiesiogiai prekiauti su Lietuva, kitos – ne“, – sakė S. Besagirskas.

Dvi versijos

Vilniaus pramonės ir verslo atstovo teigimu, šiandien tarp bendrovių vadovų vyrauja dvi versijos, kodėl Lietuva sugriovė santykius su pasaulio ekonomikos milžine.

„Pirma, tai absoliuti mūsų nekompetencija. Tai įrodo ir mūsų politikų pasisakymai.

Tarkime, Aušrinė Armonaitė (Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė – aut. past.) pasakė, kad atidarydami Taivano atstovybę nenorėjome susipykti su Kinija ir net negalvojome, kad taip atsitiks.

Esą buvo visai kitas tikslas – tiesiog draugauti su Taivanu.

O Matas Maldeikis (konservatorius Seimo narys – aut. past.) pasakė, kad tai buvo daroma specialiai, turint tikslą pažaboti drakoną.

Skirtingi politikai skirtingai komunikuoja. Klausimas, ar Lietuva turėjo bendrą poziciją, ar žingsnis buvo apgalvotas. Bet labiausiai tikėtina priežastis, kodėl taip atsitiko, galėjo būti sprendimų priėmėjų nekompetencija“, – sakė S. Besagirskas.

Tokia yra mūsų nuostata su kai kuriais partneriais elgtis ne kaip su partneriais, o kaip elgiasi vasalas su senjoru.

Pasak ekonomisto, kita rinkoje vyraujanti versija yra ta, kad atidaryti Taivano atstovybę ir tokiu būdu patikrinti Kinijos reakciją Lietuvos paprašė amerikiečiai.

„Paprašė tos valstybės, kuri niekada nesiginčija ir nuolat vykdo visus prašymus, net neklausdama, kodėl. Tiesiog JAV padarė bandymą“, – sakė S. Besagirskas.

Jis paaiškino, kad JAV lietuvių rankomis galbūt siekė patikrinti Kinijos reakciją: „O kadangi Lietuva niekam nesvarbi, tai jeigu nukentės, tai ir nukentės, kam ji čia rūpi. Juk Lietuva yra šalis, kuri visada bus lojali. Tiesiog tokia yra mūsų nuostata su kai kuriais partneriais elgtis ne kaip su partneriais, o kaip elgiasi vasalas su senjoru.“

Sigitas Besagirskas: užsienio verslininkai vertina, kad Lietuva yra linkusi pasielgti neadekvačiai, ir žiūri į mus gana skeptiškai. / BNS foto

Neapskaičiuojama žala

S. Besagirskas mano, kad staigų Lietuvos užsienio politikos posūkį inspiravę politikai nenumatė tokio žingsnio galimų pasekmių. Be to, padarytos žalos esą net neįmanoma apskaičiuoti.

„Įmonės nenori apie tai kalbėti. Net į Užsienio reikalų ministerijos atidarytą pagalbos centrą nukentėjusioms įmonėms kreipėsi tik mažoji dalis tokių įmonių. Ir jos buvo teisios, nes tos, kurios kreipėsi, jokios realios pagalbos nesulaukė, tik buvo verčiamos užpildyti krūvą lentelių, nugulusių į ministerijos stalčius“, – pasakojo S. Besagirskas.

Staigų Lietuvos užsienio politikos posūkį inspiravę politikai nenumatė tokio žingsnio galimų pasekmių.

Ekonomisto teigimu, apskaičiuoti žalą yra labai sudėtinga. Vis dėlto, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos skaičiavimu, įmonių maksimali patirta žala galėjo siekti pusę milijardo eurų netektų metinių pajamų.

„Realiai žalia dėl nutrūkusios prekybos su Kinija galbūt yra mažesnė, bet kokia, labai sunku suskaičiuoti. Nes tuomet dar buvo ekonomikos augimo ciklas, valstybė daug skolintų pinigų liejo į rinką.

Tad, kai viskas susimaišė bendrame katile, labai sunku atskirti ir suskaičiuoti.

Juolab kad dauguma įmonių „per aplinkui“ perka kiniškas prekes ir veiklos nenutraukė, nors jų pajamos sumažėjo. Įvertinti nepakeltus atlyginimus, sumažėjusias investicijas labai sunku“, – mano S. Besagirskas.

Nenumatytos pasekmės

Kita vertus, Lietuva ne tik patyrė ekonominių nuostolių, bet ir nukentėjo jos reputacija užsienyje.

„Atrodome tikrai ne per geriausiai. Ir visi tai žino. Ir kai mus vadina padidintos politinės rizikos šalimi, visi supranta, kad mes darėme veiksmą, kurio niekas kitas nedarė“, – pastebėjo S. Besagirskas.

Ekonomistas pripažįsta, kad Kinija pasaulinėje prekyboje elgiasi nesąžiningai: dempinguoja kainas, subsidijuoja eksportą, vagia technologijas.

Todėl su Kinija reikėtų kalbėti kitokia kalba, reikalauti, kad ji laikytųsi tarptautinių susitarimų, elgtųsi sąžiningai prekyboje. Bet ne Lietuvai, kuri yra Kinijos kaimo dydžio, vienai šią kovą kovoti.

Su Kinija reikėtų kalbėti kitokia kalba, reikalauti, kad ji laikytųsi tarptautinių susitarimų, elgtųsi sąžiningai prekyboje.

Bet ne Lietuvai, kuri yra Kinijos kaimo dydžio, vienai šią kovą kovoti.

„Jeigu norime kovoti, turėtų būti bendras susitarimas tiek su ES, tiek su JAV.

Tarkime, taikome daugiau antidempingo muitų – ieškome kompromisų ar neperkame tam tikrų kiniškų prekių, kurios yra akivaizdžiai nukopijuotos nuo europietiškų arba amerikietiškų gaminių.

Juk kas yra Kinijos automobilių pramonė? Jų automobiliai – tai visiškos kopijos, o mes vis tiek leidžiame juos pardavinėti. Bet tai ne Lietuvos kova“, – pabrėžė S. Besagirskas.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas prisipažino, kad susitikimuose su užsienio verslininkais dažnai išgirsta vertinimų, kad Lietuva prarado patikimos, prognozuojamos valstybės statusą.

„Užsienio verslininkai, kurie domisi mūsų šalimi, vertina, kad Lietuva yra linkusi pasielgti neadekvačiai, ir žiūri į mus gana skeptiškai“, – sakė jis.

Lietuva prarado patikimos, prognozuojamos valstybės statusą.

Ekonomisto nuomone, toks vertinimas ilguoju laikotarpiu neigiamai atsilieps investicijoms. Šiemet jos iš inercijos dar bus gan geros, bet ateityje galime įkristi į duobę – investicijos į Lietuvą gali būti gerokai mažesnės. Tai savo ruožtu sukels sniego gniūžtės efektą.

„Kai koks nors vokietis svarstys apie investavimą į šį regioną ir pamatys, kad kitos įmonės renkasi Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, o ne Lietuvą, tai turbūt nesigilins, bet pagalvos, kad kažkas čia negerai“, – mano S. Besagirskas.

Ekonomisto nuomone, draugystė su Taivanu galėjo būti puikiai vystoma nesusipykus su Kinija, deja, Lietuvos veiksmai užsienio politikoje nebuvo koordinuojami net valdančiosios koalicijos viduje.

„Net patys valdantieji nesusitarė, kodėl taip išėjo. Jokių veiksmų koordinavimo užsienio politikoje tiesiog nebuvo ir manau, kad ir dabar jie labai sunkiai koordinuojami“, – prisipažino S. Besagirskas.

Supykdė Kiniją

Alfa.lt primena, kad Lietuvos ir Kinijos ekonominiai santykiai nutrūko po to, Lietuva 2021 m. lapkritį atidarė Taivano (taivaniečių) atstovybę Vilniuje.

Lietuva tokiu būdu tapo vienintele ES valstybe, leidusia atstovybei naudoti Taivano vardą. Kitose šalyse tokios atstovybės, pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį, vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais.

Reaguodama į Taivano atstovybės atidarymą, Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje bei pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį.

Be to, Pekinas ėmėsi įvairiausių oficialiai neskelbiamų sankcijų, dėl to mūsų šalies verslas praktiškai nebegalėjo dirbti Kinijoje: lietuviškos prekės likdavo muitinėje, Kinijos paštas nepraleisdavo siuntinių į Lietuvą.

Vėliau Kinija nebeįsileido Lietuvos eksporto prekių, stabdė importą į Lietuvą, reikalavo, kad ne tik vietos, bet ir užsienio įmonės, parduodančios prekes Kinijoje, nutrauktų ryšius Lietuva.

2022 m. sausį Europos Komisija (EK) kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Lietuvą diskriminuojančios Kinijos prekybos praktikos.

Pekinas į tai reagavo pareikšdamas, kad EK kreipimasis nepagrįstas ir nenuoseklus, nes tarp Kinijos ir Lietuvos kilo ne ekonominiai, o politiniai nesutarimai.

Pirštu – į M. Adomėną

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) politikai Seime neoficialiai pagrindiniu Kinijai priešiškos politikos iniciatoriumi vadino užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną.

Dešinieji politikai įtarinėjo, kad būtent M. Adomėnas, turėdamas asmeninių interesų, galėjo „pakišti“ Vyriausybę.

Pats M. Adomėnas jau anksčiau buvo pašalintas iš konservatorių partijos paaiškėjus jo artimiems ryšiams su „MG Baltic“ koncerno vadovybe, kuriai buvo iškelta politinės korupcijos byla.

M. Adomėną koncernas rėmė per konservatorių partijos pirmininko rinkimus. Pats M. Adomėnas tada teisėsaugai aiškino, kad rinkimuose dalyvavo norėdamas pakenkti G. Landsbergiui.

Be to, Seimo konservatoriai žiniasklaidai anonimiškai pasakojo, kad M. Adomėną su Taivanu galbūt sieja ne tik draugiški ryšiai.

Kaip galimas Lietuvos užsienio politikos posūkį lėmęs dalykas buvo nurodomas faktas, kad viceministro dukra Sofija Adomėnaitė buvo laimėjusi stipendiją ir 2017–2018 m. mokėsi Taivano nacionaliniame universitete.

Esą nuo tada M. Adomėnas ėmė ypač aktyviai piršti mintį, kad stiprėjančio Kinijos autoritarizmo ir vienašališkos ekonominės ekspansijos kontekste Lietuva turi persvarstyti savo santykius su Taivanu.

M. Adomėnas kartu su buvusia Seimo nare Aušra Maldeikiene 2018 m. ragino tuometę valdžią pakviesti Taivaną atidaryti savo atstovybę Vilniuje.

A. Maldeikienė taip pat yra turėjusi ryšių su Taivanu – 2013 m. darbavosi Taivano nacionaliniame universitete.

M. Adomėnas 2019 m. organizavo Honkongą remiantį protestą Vilniaus Katedros aikštėje, per kurį apsistumdyta su Kinijos piliečiais.

Be to, į politiką pasukęs humanitaras ne kartą viešai kalbėjo apie Kinijos grėsmę demokratinėms valstybėms bei žmogaus teisių pažeidimus.

Vėliau jau atidarius Taivano atstovybę Vilniuje, M. Adomėnas teigė, kad Lietuva nesiekė specialiai erzinti Kinijos, bet esą Lietuva yra teisingoje istorijos pusėje.

Kartu užsienio reikalų viceministras prisipažino, kad „steigdami atstovybę (...) daugiau galvojome apie būsimus kultūrinius, akademinius mainus“, todėl labai audringa Kinijos reakcija esą buvusi netikėta.