Dveji prezidento Gitano Nausėdos metai (29)

Šį mėnesį sueina 2 metai, kai šalies prezidentu buvo išrinktas Gitanas Nausėda. Pirmajame rinkimų ture jis surinko 30,31 proc. balsų, o antrajame aplenkė varžovę Ingridą Šimonytę ir pelnė 65,68 proc. balsavusiųjų pasitikėjimą. Ar prezidentas per dvejus metus savo įvaizdžiu, pateiktu per rinkimus, ir dabar atitinka jį rinkusių žmonių lūkesčius?

Bendrovės „Vilmorus" duomenimis, G.Nausėda - vis dar populiariausias politikas. Balandį juo pasitikėjo 53,8 proc. respondentų. Vadinasi, prezidentas vis dar atitinka žmonių lūkesčius? Tačiau, kaip ir visada būna, ne visų.

Štai režisierius Gytis Padegimas dirba su įvairaus tipažo aktoriais. Paklaustas, kuris iš trijų pastarųjų prezidentų savo įvaizdžiu labiausiai atitiko lūkesčius, G.Padegimas atsakė:

„Galiu kalbėti tik už save. Mano nuomone, geriausias prezidentas buvo Valdas Adamkus. Tokio prezidento Lietuva tikrai neturės per artimiausius šimtą metų. V.Adamkus yra inteligentiškas, buvo ir yra labai orus žmogus.

Nestrykčiojo kaip isterikas. Nepriiminėjo neapgalvotų sprendimų.

Visi, nepriklausomai nuo politinių simpatijų, buvo priversti jį gerbti. Su juo jautėmės saugiau, žinojome, kad nebus akibrokštų.

V.Adamkus veikė Konstitucijos rėmuose. Ramiai, pagarbiai galvodamas apie visuomenę."

- Bet dabartinis prezidentas G.Nausėda, atrodo, bent pirmaisiais kadencijos metais savo įvaizdžiu bandė imituoti V.Adamkų!

- Na, žinote, kai aktorius ima imituoti kito aktoriaus vaidmenį, nieko gero iš to nesigauna. Nieko nenukopijuosi nei nuo V.Adamkaus, nei nuo kažko kito. Turi būti tam tikras potencialas asmeninių savybių, bet po V.Adamkaus visos puokštės tokių savybių nematau.

Jis nekeršijo dėl smulkmenų. O dabar Lietuvoje neduok valgyti - duok prieš kitą pakerštauti.

Mes, žmonės, dėl įvairiausių dalykų galime sutarti, bet mums reikalingi moderatoriai, nusipelnę pagarbos. Lyderiai, taikantys aukščiausius moralės standartus. Pavyzdys - Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II.

Koks tarnavimas šaliai, koks patikimumas, orumas! Kiek per jos tarnavimo šaliai laiką pasikeitė ministrų pirmininkų ir ministrų, o karalienė visiems turėjo įtakos.

Toli gražu ne formalios, kaip kas mano, o tikros. Politikai su Elžbieta II tariasi, nes ji turi platų visuomenės pasitikėjimą. Karalienė yra visų. Prezidentas taip pat turi būti visų.

Mes visi esame žmonės ir turime bendrą mus visus vienijantį vardiklį - norime taikos, saugumo, norime būti gerbiami ir užsidirbti pragyvenimui. Šalies prezidentas turi nevengti ir kritikos, bet nepulti suvedinėti sąskaitų.

- O kaip vertintumėte bendrą dabartinio šalies prezidento ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės įvaizdį?

- Kai pamatau Almą Adamkienę ir V.Adamkų, man tampa ramiau gyventi per karantiną. Atrodo, tėvai dar namuose. Dėl vienadienio intereso nepaaukojantys moralinių vertybių.

Atsiprašau, jei net iš Seimo išmetama moralė ir etika, tai kas tada lieka eiliniams piliečiams?

O dėl Nausėdų poros - man patinka, kad jie myli vienas kitą, kad G.Nausėda rūpinasi savo moterimi, kad džentelmeniškai užstoja savo mylimą žmoną.

Graži, aukšta pora, bet savo optimalaus vaidmens dar neranda. Gal pagalvos, pasitars ir suras, bet čia svarbu vidinė žmogaus intuicija.

Dabartinis mūsų prezidentas per daug ilgai bendravo su vieno socialinio sluoksnio žmonėmis. V.Adamkus daug keliavo po pasaulį, per savo gyvenimą susitiko su įvairiausiais žmonėmis, o gerbiamas dabartinis prezidentas sėdėjo banke su ekonomistais.

Jis daug kalbėjo, kad prezidentūra bus atvira kultūros žmonėms, o pradėjo kalbėti kaip šeimininkas, ką įleisti ar ko neįleisti. Nebūtina su kiekvienu draugauti, bet išlaikyti tam tikrą pagarbą - būtina. Neskirstyti - čia mano žmonės, o čia - ne mano.

Mūsų Lietuvoje tiek nedaug, o skirstomės bolševikiškai pagal lozungą „Kas ne su mumis, tas prieš mus".

Reikia prezidentui suaugti. Suprasti, kad žmogaus gyvenimas yra pakankamai trumpas ir vienadienėms emocijoms, smulkiam kerštavimui tiesiog trūksta laiko. Jago (Iš Viljamo Šekspyro dramos „Otelas" - aut. past.) vaidmuo visada sudėtingas. Jagas laimi pirmą raundą, bet galiausiai vis vien pralaimi.

Komentuoja politologas Algis Krupavičius:

Archyvų nuotr.

Ar G.Nausėda pateisino žmonių lūkesčius? Vienareikšmiškai sakyčiau - taip, bent didžiajai daliai rinkėjų, kurie balsavo už jį. Buvo laukiama nuosaikaus, inteligentiško žmogaus, girdinčio dialogą ir palaikančio diskusijas. Prezidento, galvojančio apie gerovės valstybę, kuris suka valstybės vairą į labiau socialiai orientuotą ekonomiką, bando sukti bendrą Lietuvos politiką į labiau socialiai orientuotą kryptį.

Žmonės, kurie už jį balsavo, tuo tikėjo. Gal ne viskas pavyko, iš pradžių gal trūko aiškumo ir konkretumo, bet tą gerovės valstybės kūrimo strateginę kryptį gerokai supainiojo pandemija. Tai pirmas dalykas.

O antras dalykas - valdžių kaita po Seimo rinkimų irgi buvo veiksnys, kuris aiškumo ir nuoseklumo tikrai nepridėjo. Sakyčiau, darbas su dabartine Seimo dauguma yra sudėtingesnis nei su buvusia. Dabar aplinka žymiai atšiauresnė, nors ir tuomet būta santykių aiškinimosi, pavyzdžiui, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus epopėja, bet fundamentalių skirtumų būta mažiau, o dabar valdančioji dauguma bando prezidentui kišti pagalius.

Dėl dalyvavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) - jie (konservatoriai - aut. past.) turi perskaityti Konstituciją, o jei vieno karto nepakanka - dar kartą perskaityti. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad tarptautiniuose forumuose valstybei atstovauja Lietuvos vadovas. Nedaug šalių turi savo konstitucijose įteisintą prezidento kaip valstybės vadovo statusą, o mes turime. Jei norime, kad to statuso neliktų, turime keisti Konstituciją.

Diskusija Lietuvoje pradėta ne nuo to galo. Aiškina, kad paprotinė teisė, bet kyšo teisinio neraštingumo ausys.

Šiuo atveju prezidentas yra visiškai teisus. Pagrindinis variklis (dėl ko konservatoriai nori į EVT siųsti premjerę - aut. past.) yra vykdomosios valdžios galių perskirstymas, o antras - galvojama apie šalies prezidento rinkimus 2024 metais.

Matyt, svarstomi keli scenarijai, o viename jų mato 2019 m. prezidento rinkimų antro rato pakartojimą.

I.Šimonytė ir G.Nausėda vėl antrame rinkimų rate, todėl reikia daryti visus įmanomus žingsnius, kad G.Nausėdos populiarumas būtų mažas.

Tačiau yra taisyklė, kad prezidento pozicijose jau esantis kandidatas turi pranašumą prieš kitus kandidatus. Tiesa, 2003 m. sausį antrajame rinkimų ture tuometinis prezidentas V.Adamkus pralaimėjo Rolandui Paksui, bet tada buvo truputį kita situacija.

Vienas pagrindinių veiksnių - amžius. Rinkimų kampanijos pabaigoje V.Adamkus atrodė pavargęs, matėsi, kad jam fiziškai sunku užbaigti rinkimų kampaniją, nors pagal reitingus ėjo koja kojon su R.Paksu.

Jeigu neatsitiks kokių nors ypatingų krizių, G.Nausėda nepapuls į skandalus, jis turės akivaizdžių privalumų per prezidento rinkimus, o kitų kandidatų galimybės nebūtinai gali būti pačios geriausios.

Raktažodžiai
Be komentarų...
Puidokas, 2021-06-01 18:06
Galima nieko nesakyti!!!
Alvydas Stankevicius, 2021-05-31 12:55
Nematyti gerovės valstybės,arba nesuprantame tos gerovės,prezidentas turėtų turėti svareni žodį
Vytautas Vaizbergas, 2021-05-30 22:24
Sidebar placeholder