Elektra atpigo keliskart, bet tik ne gyventojams: kalti jos nemažinantys tiekėjai ar patys vartotojai?
Dabar tiekėjų siūlomi elektros tiekimo planai yra gerokai pigesni, tačiau, panašu, kad gyventojai neskuba jų rinktis ir taip sutaupyti pinigų.
Didmeninė kaina sumažėjo keliskart
Nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems buitiniams vartotojams galutinė elektros kaina susideda iš kelių dalių: pačios energijos savikainos (kainos biržoje) ir jos tiekimo (tiekėjo dalies); elektros perdavimo, skirstymo kainos ir kt.
Vasario mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina, fiksuota „Nord Pool“ biržoje buvo 114,7 Eur/MWh arba labiau įprastai vartotojams – 0,1147 Eur/kWh. Tai yra nuo 2 iki 4 kartų mažiau nei bet kurį mėnesį skaičiuojant nuo pernykštės liepos.
Praėjusių metų pabaigoje tiekėjai visiškai klaidingai grasino, kad šiemet kainos nemažės, o gal net ir didės.
Tada, įspėdamas apie nutraukiamas nefiksuoto termino sutartis, didžiausias tiekėjas „Ignitis“ skelbė, kad šiam pusmečiui numatoma elektros kaina vartotojams „viršijo sunkiai suvokiamą ribą – 65 centus už kilovatvalandę“.
Tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui ir sulaukus valdžios įspėjimų, tokių planų įmonė bent laikinai atsisakė.
Metų pradžioje elektros kainoms sumažėjus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paragino vartotojus aktyviai pasinaudoti savo teise ir prireikus keisti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
„Visi vartotojai turi teisę bet kuriuo metu priimti sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir nepriklausomo elektros tiekėjo keitimo“, – skelbė VERT.
Be kita ko, taryba ragino vartotojus įsivertinti, ar nutraukus sutartį anksčiau laiko nereikės tiekėjams grąžinti suteiktų nuolaidų ar mokėti baudų.
Tačiau, matyt, pajutę tam tikrą visuomenės spaudimą, tiekėjai patys paskelbė netaikysiantys jokių baudų ir nereikalaus nuolaidų.
Vis dėlto gyventojai, panašu, neskuba sudaryti naujų sutarčių su mažesne elektros kaina.
Kodėl patys nesumažina kainų?
„Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė neatskleidė kiek įmonės klientų nuo šių metų pradžios pakeitė planus į pigesnius.
Pasak vadovės, tikslūs skaičiai yra „komercinė informacija“.
„Migravimas tarp planų, kai klientai keitėsi fiksuotos kainos planą į pigesnį, sausį-vasarį buvo išaugęs apie penkis kartus.
Labai raginame klientus keistis planą į pigesnį, juolab, kad keičiantis planą iki birželio 29 d., nereikės grąžinti anksčiau (iki plano keitimo) gautų nuolaidų“, – komentavo L. Beganskienė.
Anot jos, svarbu tai, kad kiekvieną dieną migruojančių į pigesnį planą skaičius auga.
„Tikimės, kad mūsų raginimai keistis planą į pigesnį, paskatins likusius klientus neatidėlioti plano keitimo.
Mes savo ruožtu ir toliau aktyviai kviečiame ir kviesime klientus keistis planą į pigesnį“, – ragino L. Beganskienė.
Ji pripažino, kad įmonė pernai buvo nusprendusi vienašališkai pakeisti fiksuoto termino neturinčias vartotojų sutartis.
Tad kodėl dabar negali sumažinti kainų?
„Negalime vienašališkai pakeisti klientams planų, nes sutarties kaina atitinkamo plano galiojimo metu gali būti keičiama tik šalims dėl to susitarus, todėl aktyvus turi būti ir vartotojas.
Negalime vienašališkai keisti sutarties su klientu, kol galioja kliento pasirinktas planas, kitaip tariant, kol nesibaigė fiksuotos kainos laikotarpis“, – aiškino „Ignitis“ atstovė.
Kaip informavo VERT Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Aira Pikčiūnienė, teisės aktuose numatyta, kad tiekėjas raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis privalo informuoti vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas.
„Tokiu atveju vartotojas kartu informuojamas ir apie teisę per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį.
Tai reiškia, kad vartotojas turi dvi alternatyvas, t.y. nutraukti sutartį arba nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui.
Vartotojui nepritarus sutarties sąlygų pakeitimui lieka galioti senosios sutarties sąlygos“, – nurodė specialistė.
Pakeisti elektros tiekėją – paprasta, kaip ir ryšio tiekėją
„Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga suskaičiavo, kad nuo sausio mažesnes kainas naujose sutartyse fiksavo 25 tūkst. įmonės klientų, o dar apie 15 tūkst. atėjo naujų.
„Panašu, kad vartotojai vis labiau ryžtasi pokyčiams dėl žemesnių kainų ir geresnių sąlygų, nes kartu su vienomis mažiausių kainų rinkoje, mes visus savo planus siūlome ir be jokių papildomų sąlygų bei sutarčių nutraukimo mokesčių <...>.
Tai reiškia, jei ateityje kainos dar mažėtų ir gyventojai norėtų pasikeisti tarifą ar planą, tai galėtų padaryti be jokių apribojimų“, – komentavo M. Giga.
Jo teigimu, šiuo metu yra itin palanki situacija užfiksuoti tokias elektros kainas, kurios leidžia sumažinti savo namų ūkių išlaidas.
„Deja, dar tikrai nemaža gyventojų dalis elgiasi pasyviai, tarsi ne jie rinktųsi elektros tarifą, o jis jiems būtų nustatomas be galimybės pakeisti. Iš tikrųjų net jei sutartis nepasibaigė, ją vis tiek galima nutraukti, pasikeisti“, – priminė M. Giga.
Pasak jo, elektros tiekėjo keitimas nesudėtingas – užtenka sudaryti sutartį su pasirinktu nauju tiekėju (į esamą kreiptis nereikia). Esą tai lygiai toks pats principas, kaip ir mobiliojo ryšio tiekėjų rinkoje.
„Tik priimant sprendimą keisti tiekėją, reikėtų įsigilinti į senosios sutarties sąlygas ir joje nustatytus vartotojo įsipareigojimus, kurie gali numatyti suteiktų nuolaidų grąžinimą ar mokesčių sumokėjimą“, – įspėjo „Elektrum Lietuva“ vadovas.
Jis patikino, kad daugeliu atveju nutraukti sutartį tokiomis sąlygomis ir rinktis naują pigesnį planą finansiškai labiau apsimoka. Tačiau gyventojai turėtų patys tai pasiskaičiuoti ir įsivertinti arba pasikonsultuoti su pasirinktu nauju tiekėju.
„O savo klientams, keičiantiems mūsų planus ar norintiems pasimažinti anksčiau užfiksuotus elektros tarifus, jokių mokesčių ir nuolaidų grąžinimų netaikome“, – tikino M. Giga.
Pakeitus ir vėl galima būtų keisti
„Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė informavo, nuo metų pradžios sutartis keitė maždaug 2,5 tūkst. arba 2 proc. visų jos atstovaujamos bendrovės klientų.
„Galimybė keisti planą – vienas iš laisvos elektros rinkos pranašumų. Vis dėlto, svarbu įsivertinti, ką šiuo pokyčiu norima pasiekti.
Jei klientas ieško pačios geriausios kainos – šiuo metu raginame išnaudoti žemame lygyje esančias biržos kainas ir rinktis su „Nord Pool“ kainų birža susietus planus, nes nė vienas fiksuotos kainos planas šiuo metu neprilygs nefiksuotos kainos planams“, – komentavo I. Krikštopaitytė.
Jos teigimu, prireikus, kai ima ryškėti kainos kilimo tendencija, kainą galima ir fiksuoti.
„Jei ieškoma ilgalaikio stabilumo – geriausias sprendimas būtų kainą fiksuoti ilguoju laikotarpiu ir būti ramiam per tokius ar panašius kainų šuolius aukštyn, kokius galėjome stebėti elektros rinkoje praėjusių metų pabaigoje“, – priminė pašnekovė.
Ji taip pat priminė, kad klientai, turintys 24 ar 36 mėnesių sutartis, gali jas nutraukti bet kuriuo metu ‒ jokie papildomi mokesčiai už tai esą netaikomi. Lygiai tokia pati tvarka galioja ir su biržos kainomis susietam planui.
Rašyti komentarą