Nors tikslaus skaičiaus, kiek miesto ribose esančių namų vis dar turi malkomis kūrenamas krosnis - nėra, tačiau apie tokį būsto šildymo būdą liudija paramos kuro pirkimui poreikis.
Nors jis po truputį mažėja, tačiau išlieka. Pavyzdžiui, praėjusio šildymo sezono metu tokias kompensacijas gavo 129 uostamiesčio šeimos, kurioms skirta 52,5 tūkst. eurų.
Tai - 4 proc. visos būsto šildymui skirtos Klaipėdos savivaldybės paramos.
2022-2023 metais tokių šeimų Klaipėdoje buvo 147, 2023-2024 metais - 144, joms skirta atitinkamai 111 tūkst. ir 90 tūkst. eurų.
Pinigai skiriamai gyventojų pagalbai įsigyjant malkų, medžio pjuvenų granulių ir briketų.
Šiuo metu jau yra paruoštas ir posėdyje rugsėjį turėtų būti svarstomas Klaipėdos tarybos sprendimo projektas, numatantis vidutines tokio kuro kainas, pagal kurias apskaičiuojama finansinė parama būsto šildymui.
Remiantis dokumentu, vieno kubinio metro malkų kaina su PVM bus 70, tonos medžio pjuvenų granulių - 282, o tonos briketų - 251 euras.
Malkų kaina, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, mažėjo maždaug penktadaliu, tad atitinkamai turėtų mažėti ir savivaldybės kompensacijos.
Sprendimo projekte teigiama, kad prašymų skirti tokią paramą mažėja - tai lemia augančios gyventojų pajamos bei atpigęs kuras, o dalis teisę į tokią kompensaciją prarado dėl padidėjusios nekilnojamojo turto vertės.
Valstybė skatina atsisakyti malkas bei kitą kurą, kuris laikomas taršiu ir neefektyviu, naudojančių šildymo sistemų vietoj jų įrengiant naujas bei modernias, finansuojant dalį šių išlaidų.
Kaip skelbia Lietuvos energetikos agentūra, iki šiol apie 9,3 tūkst. gyventojų jau skirta beveik 32 mln. eurų parama, šią vasarą pakviesta teikti paraiškas dėl dar 8,5 mln. eurų kompensacijų.
Finansinė parama skiriama gyventojams, kurie neišgali nusipirkti namų šildymui reikalingų malkų, medžio pjuvenų granulių ir briketų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą