Gydytojų kaita, paslaugos „į sandėlį“ – didžiausi Kretingos ligoninės iššūkiai

Įpusėjo Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko kadencija. Komiteto politikams ligoninės vadovas priminė savo 5 metų ligoninės strategiją, išvardijo jau įgyvendintus jos uždavinius.

Per 2022–2023 metus ligoninėje buvo diegiamos naujos medicininės technologijos, įsigyta modernios įrangos, kompiuterinis tomografas, padaryta daug darbų tvarkant aplinką, ją pritaikant gydymo paslaugoms teikti. Už pastebimai išgražėjusią ligoninę – tiek jos vidų, tiek išorę, aplinką, R. Sakalauskui komiteto nariai nešykštėjo pagyrų.

„Aplinka irgi gydo, stiprina pasitikėjimą gydymo įstaiga“, – sakė R. Sakalauskas, užsiminęs apie tolesnius aplinkos tvarkymo darbus. Netrukus turėtų nuardyti sandėlio griuveną ligoninės vidiniame kieme ir čia įrengti aikštelę pacientų automobiliams, kurioje vietas jie galėtų rezervuoti prieš atvykdami į ligoninę operacijai, kitoms gydymo paslaugoms. Tvarkys pastatą, kurio dalis – garažai, priklauso ir Greitajai medicinos pagalbai, ir Pirminiam sveikatos priežiūros centrui.

R. Sakalauskas politikams priminė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kabinete matytą valstybės gydymo įstaigų reformos žemėlapį, pagal kurį Kretingos ligoninės likti neturėjo, ir pasidžiaugė, kad pavyko įveikti reformos labirintus, išsaugoti ligoninę.

Nuo šių metų sausio ligoninėje įdiegta visiems suprantama, suderinta su esveikata, užtikrinanti greitą duomenų į esveikatą įvedimą programa. Ligoninėje nuolatos vyksta darbuotojų mokymai, kaip pašmaikštavo R. Sakalauskas: „Aptarnavimas ligoninėje negali būti prastesnis nei prekybos centre. Pacientui ašarą nušluostyti irgi reikia mokėti.“

Ligoninėje diegiamos naujos tradicijos, darbo drabužiai, avalynė, organizuojamos kolektyvą telkiančios ekskursijos, kaip antai, į Rygą, Birštoną. Dideliu iššūkiu rajono ligoninei išlieka gydytojų paieška, jų kaita. Šią problemą visoje Lietuvoje aštrina ydinga valstybės politika, palanki privačioms gydymo įstaigoms, galinčioms gydytojams pasiūlyti gerokai didesnius atlygius.

R. Sakalausko svarstymu, gydytojus valstybinėse įstaigose sulaikyti turėtų jų darbo terminuotos sutartys, tokia praktika taikoma Vakarų Europos šalyse, tačiau diegti ją Lietuvoje nesiimama tikėtina dėl stipraus privačiųjų gydymo įstaigų lobizmo. „Jeigu tai tęsis, valstybinė medicina, kaip tas skerdžiamas veršis, galutinai nukraujuos. Apie 600 tūkstančių Lietuvos gyventojų neturi galimybės naudotis privačios medicinos paslaugomis“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Nuo š. m. sausio 1 d. Kretingos ligoninėje atlyginimai gydytojams padidinti 23 proc., slaugytojams – 29 proc., tačiau jie nėra konkurencingi su mokamais privačiose gydymo įstaigose. „Klaipėdoje atsidaro 5 naujos gydymo įstaigos“, – apie nemąžtančią problemą sakė R. Sakalauskas, akcentavęs, kad nėra nusiteikęs prieš privatų verslą medicinoje, tačiau nepritaria, anot jo, „nesąžiningoms žaidimo taisyklėms“, ydingai Sveikatos paslaugų įkainių politikai, taip žlugdančiai valstybinį sektorių.

Per šių metų keturis mėnesius ligoninė, kaip pajuokavo R. Sakalauskas, „į sandėlį“ 350 tūkst. eurų uždirbo, nes nėra užtikrintumo, ar Teritorinė ligonių kasa (TLK) apmokės už šias paslaugas, kadangi TLK kainodara yra nepastovi. „Jie arklius keičia perkėloje, štai kodėl pažangūs, vakarietiškos patirties ragavę vadybininkai nesiima vadovauti Lietuvos valstybinėms gydymo įstaigoms – nėra paslaugų kainų stabilumo.

Uždirbtus pinigus iš TLK turime nuolatos pramušinėti“, – dar vieną sveikatos apsaugos sistemos Lietuvoje problemą, itin opią ir Kretingos ligoninei, akcentavo R. Sakalauskas.