Gyventojai griebiasi už galvos: mėnesinė įmoka už būsto paskolą – kaip mėnesinė alga

Vilnietė Aistė šiuo metu derasi su bankais dėl paskolos. Ji portalui tv3.lt pasakojo, kad jau yra išsirinkusi būstą ir sumokėjusi avansą. 

„Nusprendžiau įsigyti naujos statybos butą Pilaitės mikrorajone, jo kaina 130 tūkst. eurų. Taip pat jau turiu kelių bankų pasiūlymus. Mano paskola sieks 100 tūkst. eurų, o mėnesinė įmoka apie 600–650 eurų.

Dar iki galo nesuderėjau ir nežinau su kuriuo tiksliai banku pasirašysiu sutartį. 

Būstas tikrai brangus, tačiau nusprendžiau nebelaukti, juk nežinau, kaip kainos keisis, o paskolos įmoka tikiuosi, kad po kelių metų keisis, kai nukris palūkanos“, – vylėsi moteris.

Nuo metų pradžios minimali alga padidėjo iki 840 eurų neatskaičius mokesčių arba 633 eurai į rankas.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje dabar yra 1800 eurų neatskaičius mokesčių arba 1133 eurai į rankas.

Taigi, gyventojams už būsto paskolą dabar reikia mokėti kone visos minimalios algos arba pusės vidutinio atlyginimo dydžio įmoką bankui.

Vidutinis paskolos dydis – 100 tūkst. eurų 

„Šiaulių banko“ komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė skaičiavo, kad vidutinė paskolos suma svyruoja apie 90 tūkst. eurų, o įmoka labai priklauso nuo paskolos trukmės, anuiteto ar linijinio įmokų mokėjimo pasirinkimo. 

„Vidutinė įmoka siekia apie 490 eurų, jei paskola suteikiama 30 metų terminui ir pasirenkamas anuitetinis įmokų mokėjimas. 

Dėl anksčiau išduotų paskolų – labai sunku atsakyti, nes priklauso apie kokį laikotarpį kalbama, kokia paskolos marža, paskolos suma, likęs paskolos likutis ir t.t.“ – komentavo banko atstovė. 

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sakė, kad vidutinė būsto paskola dėl augusių NT kainų per pernai metus išaugo penktadaliu (22 proc.) ir siekė beveik 92 tūkst. eurų. 

Tuo metu „Luminor“ klientų vidutinė paskola siekė 102 tūkst. eurų, o „Swedbank“ net 122 tūkst. eurų. 

Paskolų įmokų augimas 

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Lukas Baliukonis teigė, kad didėjant Europos Centrinio Banko bazinėms palūkanų normoms, didėjo ir EURIBOR tarpbankinėms palūkanų normos, su kuriomis susieta absoliuti dauguma būsto paskolų Lietuvoje. 

„Daugumai Lietuvos gyventojų aktualiausia šešių mėnesių EURIBOR palūkanų norma šiuo metu siekia 2,9 proc. EURIBOR padidėjimas jau išduotų paskolų palūkanų normose atsispindi skirtingai, priklausomai nuo sutartyje numatyto palūkanų perskaičiavimo dažnumo ir sutarties sudarymo datos, t.y. dalies paskolų palūkanų normos galėjo padidėti tiek, kiek pakilo EURIBOR, kitų, tuo tarpu, kol kas nepasikeisti“, − komentavo ekonomistas. 

Jis skaičiavo, kad paskolų įmokos, kai kuriems gyventojams kyla iki 530 eurų. 

„Vidutiniškai nuo metų pradžios iki 2022 m. lapkričio mėnesio jau išduotų būsto paskolų palūkanų norma išaugo 0,9 proc. punkto ir siekė 3 proc. 0,9 proc. punktų palūkanų normų pakilimas vidutinės jau išduotos būsto paskolos, siekiančios 50 tūkst. eurų, 230 eurų vidutinę mėnesio įmoką padidina apie 22 eurus, o 2,9 proc. punktų palūkanų normos padidėjimas – apie 74 eurus. 

Kalbant apie naujai išduodamas paskolas, naujos 100 tūkst. eurų vertės, 30 metų trukmės paskolos įmoka 2022 m. pradžioje, kai palūkanų norma buvo apie 2 proc., būtų siekusi apie 370 eurų.

EURIBOR palūkanų normai padidėjus 2,9 proc. punktais, tokios paskolos įmoka siektų beveik 530 eurų“, − komentavo L. Baliukonis. 

Įmokos auga iki 600 eurų ir daugiau 

Nors bankų atstovai tikino, kad sunku suskaičiuoti, kokio dydžio įmokas mokės dabar paskolas imantys gyventojai ir kiek jos didės paskolas jau turintiems žmonėms, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sutiko pateikti pavyzdžius ir suskaičiavo, kaip keičiasi paskolų įmokos paskolas anksčiau pasiėmusiems gyventojams.

„Pavyzdžiui, būsto paskola 92 tūkst., iki paskolos grąžinimo liko 23 metai, taikomas paskolos grąžinimo metodas – anuitetas, kredito įmoka apie 418 Eur/mėn.

Jei būsto paskolų palūkanų norma didėja 2 proc. (iki 4 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 96 eurus, jeigu 3 proc. (iki 5 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 148 eurus, o jeigu palūkanų norma didėja 4 proc. (iki 6 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 204 eurus. 

Kitas pavyzdys  – būsto paskola siekia 70 tūkst., iki paskolos grąžinimo liko 23 metai, taikomas paskolos grąžinimo metodas – anuitetas, kredito įmoka apie 318 Eur/mėn.

Tokiu atveju, jei būsto paskolų palūkanų norma didėja 2 proc. (iki 4 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 73 eurus, jeigu palūkanų norma didėja 3 proc. (iki 5 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 113 eurų, o jeigu palūkanų norma didėja 4 proc. (iki 6 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 154 eurus. 

Na ir trečias pavyzdys, kai būsto paskola siekia 50 tūkst., iki paskolos grąžinimo liko 23 metai, taikomas paskolos grąžinimo metodas – anuitetas, kredito įmoka apie 227 Eur/mėn.

Tokiu atveju, jei būsto paskolų palūkanų norma didėja 2 proc. (iki 4 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 53 eurus.

Jei palūkanų norma didėja 3 proc. (iki 5 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 81 eurą, o jeigu palūkanų norma didėja 4 proc. (iki 6 proc.), mėnesio įmoka išaugtų apie 111 eurų“, − skaičiavo banko specialistė. 

Daugiausiai būstui skolinasi vilniečiai 

„Swedbank“ bankasi skaičiavo, kad norėdami įsigyti būstą Vilniaus miesto ir regiono gyventojai vidutiniškai skolinasi apie 122 tūkst. eurų. Tuo metu gyventojams, kurie skolinasi Panevėžio, Utenos ir Marijampolės regionuose esančiam būstui įsigyti, užtenka du kartus mažesnės paskolos nei vilniečiams. 

„Vidutinė paskolos suma šalyje per nepilnus 2022 m. sudarė 96 tūkst. eurų, ir akivaizdu, kad ją į viršų gerokai kilstelėjo sostinėje suteiktų paskolų dydžiai ir jų bendras skaičius.

Būstui Vilniuje įsigyti suteiktos paskolos sudarė kone pusę arba 47 proc. visų „banko išduotų būsto paskolų“, – sakė „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato. 

Pasak jo, tokia paskolų dinamika atspindi bendrą kitų Europos šalių tendenciją, kur pagal vidutines nekilnojamojo turto kainas valstybės sostinė, kaip pagrindinis šalies ekonominis traukos centras ir verslo variklis, reikšmingai lenkia kitus miestus. 

 Vidutinės būsto paskolos dydis Vilniaus regione viršija paskolas Kauno ir Klaipėdos regionuose, atitinkamai, 43 proc. ir 56 proc., o skirtumas su būsto paskolomis, suteiktomis mažesniuose šalies regionuose, sudaro 2 kartus ir daugiau, rodo banko duomenys. 

„Kaune ir jo apskrityje vidutinės paskolos dydis siekia 85 tūkst., o uostamiesčio apskrityje – 78 tūkst. eurų.

Tuo metu Alytaus ir Šiaulių apskrityse vidutinė paskolos suma sudaro 62 tūkst. eurų, Telšių ir Tauragės apskrityse ji siekia 56–57 tūkst. eurų“, − duomenis komentavo P. Ladziato.