Išlaisvinta Baltarusijos protestų lyderė Kalesnikava sako, kad nieko nesigaili

43-ejų M. Kalesnikava šeštadienį buvo paleista kartu su dar 122 kaliniais po daugiau nei penkerių kalėjime praleistų metų už priešinimąsi Baltarusijos autoritarui Aliaksandrui Lukašenkai.

„Nieko nesigailiu. Manau, kad ateina metas, kai susiduriame su tokiais klausimais, sudėtingais klausimais, ir turime priimti sudėtingus sprendimus. 

Aš šį sudėtingą sprendimą priėmiau labai lengvai, nes buvau ir vis dar esu visiškai tikra, kad palaikiau teisingą idėją“, – per spaudos konferenciją Ukrainoje, į kurios teritoriją ji buvo nugabenta po paleidimo, sakė M. Kalesnikava.

Tarp laisvę atgavusių asmenų yra ir Viktoras Babaryka – buvęs bankininkas, kuris siekė varžytis su A. Lukašenka 2020 m. rinkimuose, tačiau buvo sulaikytas. 62-ejų V. Babaryka spaudos konferencijoje teigė, kad Baltarusijoje sulaikyti asmenys turėjo prieigą tik prie valstybinės žiniasklaidos ir todėl nematė objektyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą vertinimo.

„Žinote tik tai, ką jie rodo Baltarusijos televizijoje. O jie nerodo praktiškai nieko“, – tikino jis.

123 asmenys, kurių gretose yra žinomi opozicijos veikėjai ir aktyvistai, buvo paleisti pagal susitarimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, į kurį įtrauktas JAV ekonominių sankcijų Minskui panaikinimas. Iš viso 114 išlaisvintų žmonių buvo nugabenti į Ukrainą.

M. Kalesnikava padėkojo Jungtinėms Valstijoms, Ukrainai ir pačiam A. Lukašenkai. Ji buvo viena iš protestų, nukreiptų prieš A. Lukašenkos ginčijamą perrinkimą 2020 m., lyderių. 

Tų metų rugsėjį Baltarusijos saugumo tarnybos ją pagrobė ir nuvežė prie Ukrainos sienos, kad išsiųstų ją iš šalies. Ji suplėšė savo pasą, todėl jos deportavimas tapo teisiškai neįmanomas, o ji tapo pasipriešinimo prezidentui, kuris valdžioje yra nuo 1994-ųjų, simboliu.

V. Babaryka kalėjime numetė daug svorio ir sakė, kad dabar jo prioritetas yra jo sveikata. Tačiau jis pridūrė, kad „Baltarusijai manęs reikia, ir aš bandysiu ką nors padaryti“. 

Jis paragino žmones nepamiršti daugiau nei 1,2 tūkst. politinių kalinių, kurie, pasak žmogaus teisių organizacijos „Viasna“, vis dar laikomi Baltarusijoje, įskaitant jo paties sūnų Eduardą.

„Mes neturime pamiršti tų, kurių pavardžių nesame girdėję (…) Tai būtų didelė išdavystė“, – teigė jis.