Istorinė diena Šventosios jūrų uoste – pradėta molų statyba

Svarbu visai Lietuvai

Istoriniame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas, susisiekimo ministras Juras Taminskas, aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kiti Vyriausybės ir valstybės institucijų atstovai, Savivaldybės tarybos nariai bei administracijos darbuotojai, Šventosios jūrų uosto direkcijos, rangovo, buriuotojų, žvejų, Palangos ir Šventosios bendruomenės atstovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į Šventosios jūrų uosto svarbą. „Neabejoju, kad, kartą sugrįžusi į pasaulio laivybos maršrutus, Šventoji juose pasiliks visiems laikams. Turėsime dar vieną Lietuvos langą į pasaulį – tereikės jį prasmingai ir naudingai panaudoti. Todėl šiandien, nuoširdžiai sveikindamas visus šventojiškius ir palangiškius, taip pat kreipiuosi į visus mūsų valstybės politikus. Telkime jėgas būsimo antrojo Lietuvos jūrų uosto statyboms, ir tegul mūsų bendras pastangas lydi didžiausia sėkmė“, - kalbėjo G. Nausėda.

Į susirinkusiuosius kreipęsis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, jog Šventosios uosto atkūrimas svarbus ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai. „Sutvarkytas uostas atvers daugiau galimybių turizmui, buriavimui, žvejybai ir vietos verslui, leis geriau išnaudoti tai, ką mums suteikia Baltijos jūra. Šių molų statybos pradžia yra svarbus žingsnis atkuriant uostą, kurio naudą ilgainiui pajus ir vietos žmonės, ir čia atvykstantys Lietuvos bei užsienio svečiai“, – sakė Ministras Pirmininkas.

“Šiandien simboline kapsule pradedame naują Šventosios uosto istorijos etapą. Šventosios uostas nėra nauja idėja - planai buvo ambicingi, tačiau jie liko neįgyvendinti. Šiandien šie planai virsta realybe – uostas realiai jau yra statomas. Lietuva yra jūrinė valstybė, o jūrinė valstybė gyvena su jūra, kuria ryšį su jūra, stato uostus ir augina buriuotojus“, – kalbėjo susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus akcentavo, kad šiandienos darbai yra svarbūs ne tik kaip infrastruktūros projektas, bet ir kaip Šventosios bei visos Lietuvos jūrinės tapatybės dalis. „Šiandien pradėta molų statyba turi labai aiškią istorinę prasmę – mes tęsiame tai, ką prieš šimtą metų pradėjo ankstesnė Lietuvos karta. Tačiau kartu žvelgiame į ateitį. 

Atkurtas uostas taps šiuolaikė Lietuvos jūrinės infrastruktūros dalis, atvers naujų galimybių žmonėms, verslui, turizmui, laivybai ir visai Lietuvos jūrinei kultūrai. Šiandien padedame tvirtą pagrindą tam, kad Šventosios uostas vėl taptų svarbus“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Kapsulė su laišku ateities kartoms

Šventosios uosto statybos pradžios ceremonijoje simboliškai pratęsta prieš šimtą metų pradėta uosto istorija. Į kertinį molų akmenį įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms, kurį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Mindaugas Skritulskas.

Laiške primenama, kad po šimto metų istorija nepradedama iš naujo – tęsiama tai, ką pradėjo ankstesnės kartos. „Mes šiandien kuriame ne tik uostą. Mes kuriame savo svajonę ir ją perduodame jums“, – rašoma laiške ateities kartoms.

Kertinį akmenį su įleista kapsule pašventino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

Pasirašyta finansavimo sutartis

Uosto atkūrimo darbų pradžią lydėjo ir finansavimo sutarties pasirašymas. Ją pasirašė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Inga Šuolienė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Ramunė Olšauskaitė Urbonienė – pagal 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją Palangai numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Nuspręsta šį finansavimą panaudoti Šventosios uosto molams statyti.

Bendra rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis.

Bus pastatyti du išoriniai molai

Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statybos darbus atliks tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“.

Bus pastatyti du išoriniai molai, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Pietinis molas bus 647,5 metro, šiaurinis – 402,5 metro ilgio.

Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, o palei visą jo ilgį – 9 metrų pločio promenada, tapsianti nauja vieša erdve prie jūros. Šiaurinis molas pirmiausia atliks uosto įplaukos kanalo saugos funkciją, sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų uosto įplaukos funkcionavimą.

Projekte taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą, įrengti aptarnavimo infrastruktūrą.

Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais.

Rangos darbus atliksiančios UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas pabrėžė, kad tai – vienas sudėtingiausių šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų hidrotechninės infrastruktūros projektų. „Esame visiškai pasiruošę laukiantiems iššūkiams. Jau turime sukaupę vertingos patirties dirbdami su Klaipėdos uosto ir Vidaus vandens kelių projektais. Savo žinias, komandos kompetenciją ir technikos parką sutelksime tam, kad Šventosios uosto statybos būtų įgyvendintos sklandžiai“, – sakė Eduardas Grinaveckas.

Visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Esant nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, terminas galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.

Šventosios uosto istorija tęsiama po šimto metų

Šventosios uosto istorija neatsiejama nuo Lietuvos pastangų stiprinti savo ryšį su Baltijos jūra. 1925 m. balandžio 28 d. prie Šventosios upės žiočių buvo padėtas pirmasis uosto kertinis akmuo ir iškilmingai pradėta jo statyba. 1925–1926 metais buvo statomi pirmieji uosto įrenginiai ir molai.

Praėjus šimtui metų, šiandien prie tų pačių krantų simboliškai padėtas naujas kertinis akmuo ir pradėtas dar vienas svarbus kelio į atkurtą Šventosios uostą etapas.

Palangos miesto savivaldybė jau yra įgyvendinusi vieną iš uosto atkūrimo etapų – sukūrusi žvejams reikalingą infrastruktūrą. Šiuo metu taip pat baigiamas rengti regioninės buriavimo mokyklos statybos techninis projektas, ir dar šiais metais planuojama pradėti jos statybos darbus.

Po šimto metų istorija nepradedama iš naujo. Ji tęsiama.