JK ir Prancūzijai siūlant mėnesio paliaubas Ukrainoje, Kęstutis Budrys pabrėžia – reikia nustatyti ugnies nutraukimo sąlygas

„Kaip galėtų atrodyti vienos ar kitos paliaubos ir jų užtikrinimas – žinoma, tai reikės aiškiai apsibrėžti ir tas sąlygas aiškiai perduoti Rusijai, kas bus, jeigu tokios paliaubos yra pažeidžiamos“, – pirmadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Budrys.

„Visų paliaubų bendras vardiklis yra sąlygos, kuriomis jos vyksta. Ir jeigu sąlygos yra pažeidžiamos, paliaubų nebelieka. Dėl to sąlygos turi būti aiškiai apibrėžtos ir iškomunikuotos, kas per jas turi įvykti“, – dėstė jis.

Ministras pastebėjo, jog ir Rusijos kare prieš Ukrainą jau buvo įvairių susitarimų dėl paliaubų – pavyzdžiui, derybos dėl grūdų gabenimo iš Juodosios jūros uostų.

„Yra įvairių modelių, kaip tai galėtų būti. Mums svarbu, kad Rusija būtų priversta laikytis tų sąlygų. Dėl to mums svarbu nepamesti kietųjų priemonių ir dėl to jas reikia nuolat ir nuolat akcentuoti – taip pat ir Jungtinės Amerikos Valstijoms“, – tęsė jis.

K. Budrys patikino, jog dėl mėnesio paliaubų vyksta intensyvios konsultacijos įvairiuose formatuose. Anot jo, dalis informacijos apie tai nebus viešinama, mat, pažymėjo šalies diplomatijos vadovas, taip siekiama išlaikyti pranašumą derybose.

„Tai ir planavimo dalykai, tai ir tam tikra derybinė laikysena, ką mes norime matyti ant žemės. Suprantame, kad su Rusija nesame vienodai suinteresuoti. Mūsų interesai yra priešingi, o ne persidengiantys. Dėl to diplomatija turi būti kieta“, – kalbėjo K. Budrys.

Visgi, klausiamas, ar sutarus dėl tokių laikinų paliaubų Rusija neišnaudos laiko atstatyti savo pajėgumus okupuotose Ukrainos teritorijose, ministras pripažino, jog tokia rizika egzistuoja.

„Net nežinant paliaubų sąlygų, mes iš karto galime atsakyti – taip, ji (rizika – ELTA) yra. Nes kiekviena pauzė yra išnaudojama persigrupavimui ir atstatymui. 

Nėra jokių ženklų, kad Rusija mažins savo karinės pramonės gamybos apimtis. Jas didins ir net esant paliauboms ar esant taikai. Tai žinia Europai stiprinti savo gynybą“, – kalbėjo ministras, pakartodamas, jog itin svarbu apibrėžti laikinų paliaubų sąlygas.

„Mes to išvengsime aiškiomis sąlygomis, kas turi būti pasiekta per tas paliaubas. Jos nėra savitikslės. Tai nėra Kalėdų paliaubos ar kažkokiai progai. 

Tai labai konkretus grafikas, kas turi būti padaryta ir pasiekta. Žinoma, viena iš sąlygų bus sėsti prie stalo ir tartis, kokios turėtų būti ateityje saugumo užtikrinimo priemonės“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą Volodymyrui Zelenskiui.

Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas – turi sėdėti prie taikos derybų stalo. 

Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas siekti atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.

Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas. Jo teigimu, tokios paliaubos galiotų „ore ir jūroje“, tačiau neapimtų sausumos fronto.

„Problema ta, kad būtų labai sunku patikrinti, ar jų laikomasi, atsižvelgiant į fronto linijos dydį“, – tvirtino jis, pridurdamas, kad taikdariai Ukrainoje būtų dislokuojami vėliau.

E. Macronas taip pat pasiūlė Europos valstybėms padidinti išlaidas gynybai iki 3–3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), taip atsižvelgdamos į kintančius Vašingtono prioritetus ir Rusijos militarizaciją.