Jokūbavas sukilo prieš aplinkkelį per gyvenvietę

Jokūbavo gyvenvietės bendruomenės žmonės, gausiai susirinkę į susitikimą su meru Antanu Kalniumi ir Savivaldybės administracijos direktore Vilma Preibiene, iš rajono vadovų panoro išgirsti konkretų atsakymą – ar galima ką nors padaryti, kad Bendrajame plane (BP) numatytas aplinkkelis per Jokūbavą neitų per gyventojų namus ir žemės sklypus.

Dar nuo 2008-ųjų metų BP nubrėžtas aplinkkelis „išlindo“ į viešumą, kai žmonės ėmėsi tvarkyti savo nuosavybę: kas sugalvojo statytis namus, kas – sutvarkyti paveldėjimo dokumentus ar keisti žemės paskirtį. Atsitiko taip, kad dėl numatyto aplinkkelio sklypų savininkai to padaryti negali.

Nenori – tai ir nebus

Rajono meras A. Kalnius Jokūbavo žmonėms paaiškino, kad mūsų šalyje aplink kiekvieną gyvenvietę, per kurią eina regioninės reikšmės kelias, kaip ir atsitikę Jokūbave, privalės būti įrengti aplinkkeliai, tai yra apvažiavimai. 

„Tai svarstome jau gerus dvejus metus. Kam rūpėjo, tas galėjo susipažinti su Bendrojo plano sprendiniais, o ir tai – ne Savivaldybės išmonė, kadangi rajono Bendrasis planas turi sutapti su Lietuvos bendruoju planu, ir tai, kas numatyta, griežtai turi būti padaryta“, – teigė meras, ir šie jo žodžiai sulaukė neigiamos salės reakcijos.

Rajono vadovas tęsė mintį: „Aš čia negyvenu. Jeigu nenorite to aplinkkelio, tai ir nereikia, tačiau būtina balsuoti. Tačiau ką darys tie, kurie gyvena šalia magistralinio kelio – kas užtikrins jų saugą dėl taršos, triukšmo, sunkiasvorių judėjimo? Kas pastatys apsaugines sieneles ir kas jais pasirūpins?“ 

Jau kiek vėliau, viena jokūbaviškių, gyvenančių šalia magistralinio kelio, pripažino: „Taip, mes gyvename šalia magistralės, kvėpuojame tarša. Bet negi reikia, kad tą patį patirtų ir kita gyvenvietės dalis?“

Tolimesnę eigą nulemtų balsavimas

A. Kalnius paaiškino: norint, kad BP neliktų jame numatyto aplinkkelio, jokūbaviškiai turi balsuoti ir taip išsakyti savo nuomonę. Balsuoti, kaip paaiškėjo susitikimo eigoje, gali tik tie, kurie turi teisę rinkti rajono Tarybą. 

Vadinasi, Klaipėdoje registruoti asmenys, Jokūbave turintys nekilnojamojo turto, tai yra sklypų, balsuoti negali. Tačiau jie savo nuomonę gali išreikšti parašais – pasirašydami raštą Savivaldybei.

„Paruoškite raštą, pasirašykite, mes į tai atkreipsime dėmesį, atlikdami monitoringą – analizę už 2023–2024-uosius metus. Tai užtruks kelis mėnesius, gal ir pusmetį“, – bendruomenei kalbėjo meras.

„Ar mums reikia kurti naują raštą – juk Savivaldybei jau adresuotas mūsų kreipimasis su daugiau kaip 200 parašų. Kam iš naujo daryti tą patį“, – pasipriešino Jokūbavo bendruomenės pirmininkas Mantas Keblys, jam pritarė ir auditorija.

Galų gale buvo sutarta, kad tas raštas galios, o balsavimas, arba apklausa, Jokūbave bus surengta artimiausiu metu, iki pradedant BP 2023–2024 m. monitoringą.

Jau po susitikimo jame dalyvavusi Seimo narė Violeta Turauskaitė pastebėjo, kad balsavimas, arba kitaip tariant – apklausa, didelės naudos neduos. „Ir atlikus jokūbaviškių apklausą, aplinkkelis, įbraižytas į Bendrąjį planą, niekur nedings. 

Aplinkkelio neliktų tik pakeitus Bendrąjį planą, o kad jį pakeistų – būtinas rajono Tarybos narių sprendimas, tam tikros procedūros ir, žinoma, lėšos“, – tvirtino politikė.

Aplinkkelis – ne per gyvenvietę

Jokūbaviškių požiūriu, jie nėra nusiteikę prieš aplinkkelį – jie pasisako prieš aplinkkelį per gyvenvietę, per žmonių namus, ūkinius pastatus, žemės sklypus, patenkančius į taip vadinamąją geltonąją, tai yra į gyvenamųjų namų statybos, zoną. 

Nors meras ir nesutiko – anot jo, gyventojų Jokūbave mažėja, jokūbaviškiai tvirtino, kad jų gyvenvietė plečiasi, todėl ir nenori kelio šalia gyvenamųjų namų.

„Kodėl aplinkkelis suplanuotas taip arti gyvenamųjų namų? Negi negalima buvo jo patraukti tolėliau, ten, kur įrengti aukštos įtampos stulpai ir numatytos negyvenamosios zonos?“ – retoriškai klausė nuosavybę Jokūbave turintis Klaipėdoje registruotas Rimvydas Daukša.

Į diskusiją įsitraukęs jokūbaviškis Darius Stropas išsakė dar vieną mintį: „Šalia Jokūbavo yra sandėlis, šalia kurio nuoroda „ypač didelis pavojus“. Ar būsimasis aplinkkelis netarnauja kokiems nors ateities planams? Gal kas nors nuo mūsų slepiama?“

„Jūs klausiate, ar ką nors taršaus čia statysime? Kol kas nežinau“, – toks buvo rajono mero A. Kalniaus atsakas.

D. Stropo pastebėjimu, yra dar viena problema: ar kas nors kompensuos žmonėms už valstybės reikmėms paimtą žemę – žmonės išgyvena dėl galimo sklypų nusavinimo, o dėl privalomų atstumų tarp sklypų ir kelio vėlgi turimame žemės plote žmonės nieko negalėsią statyti.

Į mero repliką „bus sumokama kompensacija“ jokūbaviškiai atsakė vieningu „mes nenorime!“

Kėlė jokūbaviškiai ir daugiau klausimų: ar, rengiant aplinkkelį, reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, o svarbiausia – ar Savivaldybė turi ką pasiūlyti alternatyvaus.

„Mes – ne prieš aplinkkelį. Mes – prieš tokį aplinkkelį“, – jokūbaviškių nuomonę patvirtino bendruomenės pirmininkas M. Keblys.

Susitikime dalyvavęs Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Venckus pritarė jokūbaviškiams: „Aplinkkelis atsiranda gyvenamųjų namų statybos zonoje, todėl sklypų savininkai iškart privalės rezervuoti dalį jų infrastruktūros koridoriui. 

Antra, – jeigu kažkas toje vietoje norės parduoti savo turtą, jis be jokios abejonės praranda didelę dalį savo vertės. Juolab kad tas aplinkkelis problemos neišspręs: viena, jis yra per arti gyvenvietės, antra, magistraliniu keliu Kretinga–Gargždai kaip važiavo mašinos, taip jos ir toliau važiuos. Vadinasi, Jokūbave atsirastų tik dar viena gatvė.

Pavyzdys, kaip turi atrodyti tikras aplinkkelis, yra Palangos miesto savivaldybės sprendimas įrengiant apvažiavimą Palanga–Liepoja – jis įrengtas zonoje, kurioje nėra gyvenamųjų namų.“

G. Venckus sakė, kad dėl aplinkkelių rajone gali kilti ir daugiau problemų: tarkim, numatytas aplinkkelis aplink Kretingsodį neaplenks „Ąžuolo“ sodininkų bendrijos, kuri irgi yra tankiai gyvenama.

Paklaustas, o kodėl gi kyla tokių sudėtingų situacijų, G. Venckus teigė, kad tai – projektuotojų kompetencijų klausimas. „Nebuvusių vietoje, nežinančių vietos žmonių poreikių ir problemų. 

Todėl ir kituose Bendrojo plano sprendiniuose, neatsižvelgus į senuosius žemės planus, šalia jau esamų kelių atsirado po antrą kelią, kas taip pat mažina turimą žmonių turtą“, – kalbėjo rajono politikas, akcentuodamas, kad rajono Savivaldybė nėra numačiusi ir kompensavimo priemonių už valstybės poreikiams paimtą turtą, o būtinos lėšos aplinkkeliams statyti bus dar vienas galvos skausmas Savivaldybei, iš kur paimti milijonus eurų šiai funkcijai įvykdyti.

G. Venckui tam tikru aspektu pritarė ir V. Turauskaitė: „Ar duotų naudos toks aplinkkelis, koks yra numatytas? Manau, kad ne, nes mašinos, tarp jų – ir sunkiasvorės, važiuos ir magistraliniu keliu, ir aplinkkeliu, kuris iš esmės turėtų nekliudyti gyvenvietės. 

Ir apskritai – ar jokūbaviškiai buvo išgirsti? Kad jie – ne prieš, bet už tinkamoje vietoje atsirasiantį aplinkkelį. Ir kokias alternatyvas šiandien jiems gali pasiūlyti Savivaldybė?“ 

Kokie bus ateities sprendimai, kokie bus monitoringo rezultatai ar pakeitimai Bendrajame plane, A. Kalnius jokūbaviškius pažadėjo informuoti visais įmanomais sklaidos būdais, nes būtent informacijos šioje sudėtingoje situacijoje Jokūbavo žmonės ir pasigedo labiausiai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder