Jaučia nuolatinę baimę
„Koks mūsų namas, visi stebisi. Laiptinė pereinama – joje rūko, garsiai groja muzika, yra triukšmaujama. Kaimynai apačioje turi du šunis – bute uždaryti jie loja.
Bijau išeiti pasivaikščioti – puola mane. Kaip man gyventi?“ ‒ guodėsi į redakciją atėjusi garbaus amžiaus gargždiškė. Pasak moters, su aukštu žemiau gyvenančiais kaimynais susitarti neišeina, kaskart ją išvadina necenzūriniais žodžiais, iškeikia.
Senjorė žinanti, kad tai – Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantis socialinis būstas. Moteris kelia klausimą, ar tikrai socialiniame būste galima laikyti net du šunis, kai vienas iš jų – galimai pavojingos veislės, puola ją ir kitus kaimynus?
Senjorė pateikė dokumentus, siųstus įvairioms institucijoms, tarp jų ir Savivaldybei. 2018 m. birželį kreipėsi tuometinis namo bendrijos pirmininkas ir pranešė, kad „dažnai vyksta triukšmingi vakarėliai, butų gyventojai nesilaiko bendrijoje priimtų bendro naudojimo patalpų priežiūros taisyklių bei pažeidžia nusistovėjusią tvarką bendrijoje.“
2021 m. birželį senjorė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą.
Tirdamas pareiškėjos skundą, policijos komisariato tyrėjas nustatė, kad „tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad padaryta moralinė žala.“
Nutarime rašoma, kad tirtas administracinis nusižengimas: „gyvenamosiose patalpose buvo palikti augintiniai, kurie kėlė lojimu triukšmą, trukdė kaimynų poilsį. Tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą.“ Tad senjorė pripažinta nukentėjusiąja. „Bangos“ korespondentėms buvo minėta, kad tuokart vyko prevenciniai pokalbiai su triukšmavusiais kaimynais.
Nepripažino kaimynės kaltinimų
Tačiau kita pusė kaltinimų nepripažįsta ir tvirtina, kad tai – šmeižtas. „Bangos“ korespondentės išklausė ir minėtus aukštu žemiau gyvenančius kaimynus, kurie tikino neleidžiantys garsios muzikos – net neturintys garso aparatūros, esą žiūrintys tik televizorių.
„Aš jai nieko blogo nedarau. Mes – tylūs, ramūs kaimynai. Jei viršuje gyventume, sutikčiau – kaimynei bildėtų grindys ar pan. O dabar mes po ja gyvename. Su visais kitais kaimynais sutariame“, ‒ kalbėjo pašnekovė. Ji atsakė ir dėl šunų: jie visuomet vedžiojami su pavadėliu, antsnukiu, vienas jų turi ir elektrinį antkaklį, nėra paleidžiami atviroje laiptinėje.
Esą buvo atvykusi ir tarnyba, patikrino šunis – abu skiepyti. „Taip, jei kas beldžia į duris ar praeina laiptinėje – šuo suloja, bet juk tam šuo ir yra, ‒ tvirtino pašnekovė ir pridūrė, kad tai ji yra puolama kaimynės. ‒ Mane šmeižia.
Bijome dieną televizorių pasigarsinti, nes baisu, kad bus kviečiama policija. Vakarais aš namuose, nuo 19 val. ramu – šunys neloja.
Kiekvieną dieną galite ateiti ir pasiklausyti, ar vyksta baliai.“ Moteris dalijosi, kad jau pavargo dėl nuolatinių situacijos aiškinimų policijos pareigūnams ir streso. Bute gyventi jai esą patinka, čia susikūrė namus, tačiau pagrindinė problema – nebūtais dalykais kaltinanti kaimynė senjorė.
Pašnekovė pasakojo, kad prieš tai gyveno kitame bute ir su visais kaimynais sutarė puikiai, dar ir dabar gatvėje visada pasisveikina, tad su tokia nedraugiška ir nemalonia kaimynyste nėra tekę susidurti.
Problema – kartų skirtumai
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Inesos Vytienės, visiems daugiabučių gyventojams galioja bendros taisyklės dėl elgesio viešoje erdvėje, rūkymo, gyvūnų laikymo. „Jos vienodos visiems, nesvarbu, ar būstas nuosavas, ar socialinis.
Jei asmenys patiria grasinimų, gąsdinimų šunimi, reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas“, ‒ teigė specialistė. Jos nuomone, dažnu atveju problemos kyla ne dėl kaimynų konfliktiškumo, o dėl skirtingų kartų nesutarimų. „Skirtingų kartų piliečiai turi skirtingas pažiūras į daugelį dalykų.
Tiesiog reikia norėti ir stengtis išmokti gyventi savo aplinkoje. Per daugybę metų esu mačiusi įvairių situacijų. Klaidingas įsitikinimas, jei asmuo ar šeima gyvena socialiniame būste, tai visi gali jiems nurodinėti, kaip elgtis ar gyventi. Taip nėra, ‒ tvirtino I. Vytienė. ‒ Socialiniuose būstuose gyvena tokie pat žmonės kaip visi. Suprantu, kad vyresnio amžiaus asmenį gali erzinti vaikų klegesys, juokas, lakstymas ir dūkimas. Betgi jie – vaikai.“
Pasak specialistės, vaikai taip ir turi augti – laimingi. O kad augdami jie savo aplinkoje turi gyvūnų, jais rūpinasi, taip pat sveikintina. „Žinoma, naktį triukšmo neturėtų būti. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad girtaujantys, asocialūs asmenys nebūtinai gyvena, kaip įprasta pagal stereotipus, socialiniuose būstuose.
Na, o šiuo atveju jauni žmonės bendrauja, švenčia, pykstasi, kaip ir visose šeimose, ‒ pasakojo pašnekovė. ‒ Vyresnius asmenis reikia gerbti, tačiau ir vyresni žmonės turi gerbti jaunystę. Pagarba, pakantumas ir susitarimas turi būti iš abiejų pusių.“
Specialistė paaiškino, kad socialinis būstas – tai Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, kuris yra išnuomojamas asmeniui ar šeimai, kurie jo laukia daug metų eilėje. Socialinis būstas netampa tokiu pagal kažkokius kriterijus. Juose galioja visos tos pačios taisyklės kaip ir kituose būstuose, kaip ir visiems piliečiams dėl gyvūnų laikymo.
Skatina kaimynus bendrauti
Kaip „Bangai“ atskleidė vienas iš Gargždų namų bendrijų pirmininkų, dabar žmonės yra susvetimėję ir, deja, nebebendrauja. „Visada galima dėl visko sutarti, tik reikia šnekėtis.
Daugiabučiuose dabartiniais laikais kaimynai kaimynų nebepažįsta, o jaunimas nesisveikina, ‒ kalbėjo pašnekovas, tačiau pridūrė, kad galima žengti pirmąjį žingsnį pačiam ir pradėti tarpusavio bendrystę. ‒ Pasisveikini vieną, antrą kartą. Žiūrėk, jau trečiąkart užkalbinsi kaimyną.“
Štai puikus kaimyniškos bendrystės pavyzdys – kaimynų šventė. Ji vyko net iki 2 val. nakties. „Atėjo ir senjorai pasisveikinti, pabūti. Niekas iš 35 butų nesiskundė dėl muzikos ar triukšmo“, ‒ pozityvų pavyzdį paminėjo namų pirmininkas.
Jis įsitikinęs, kad, norint sutarti su kaimynais, reikia šnekėtis, ieškoti kompromiso, o kaip tik šito – tarpusavio bendravimo – mums esą labai trūksta.
Pažeidėjams gresia nemažos baudos
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Asta Zbarauskienė informavo, kad per šių metų pusmetį Klaipėdos rajone gauta daugiau kaip 30 pranešimų dėl palaidų, agresyvių ar nuolat lojančių šunų.
„Gyvūnų augintojai turi prisiminti, kad jų pareiga užtikrinti, jog viešojoje vietoje jų gyvūnai nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų“, ‒ teigė pareigūnė. Ji priminė, kad bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose šunys turi būti vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.
„Nesilaikant šio reikalavimo, šuns šeimininkui gresia bauda nuo 50 iki 550 Eur. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose turi būti vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu, o už šio reikalavimo nesilaikymą gresia dar didesnė bauda“, ‒ akcentavo A. Zbarauskienė.
Pasirūpinti šalia gyvenančiu
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnė A. Zbarauskienė paaiškino: teisės aktai, reglamentuojantys triukšmo valdymą, numato, kad vakaro metu nuo 19 iki 22 val. negalima garsiai triukšmauti, o nakties metu – nuo 22 iki 7 val. turi būti visiškai tylu.
„Pranešimų dėl triukšmo policija sulaukia. Per šiuos metus Klaipėdos rajono policijos pareigūnai reagavo į per 100 pranešimų dėl triukšmo, iš kurių pradėtos 64 administracinio nusižengimo teisenos dėl viešosios rimties trikdymo (iš jų – 24 Gargždų mieste)“, ‒ atskleidė tyrėja.
Tokiems pažeidėjams gresia bauda nuo 20 iki 300 Eur. Esą pasitaiko atvejų, kai triukšmadariai geranoriškai sureaguoja į policijos vizitą ir reikalavimą laikytis tylos režimo, tuomet apsiribojama tik žodiniu pokalbiu, paaiškinant atsakomybę už reikalavimų nesilaikymą.
„Ne visais atvejais pranešimai dėl triukšmo pasitvirtina, ypač tuomet, kai santykiai tarp kaimynų konfliktiški. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą gali būti priimamas tik išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas faktines aplinkybes“, ‒ išaiškino pareigūnė.
Jei kaimynystėje triukšmas trumpalaikis, ne nuolatinis, gyventojams gali pakakti patiems užeiti pas kaimyną ir pakalbėti, ypač jei gyvenama darnioje, bendruomeniškoje kaimynystėje, kurią turėtų kurti ir puoselėti patys gyventojai.
„Juk, net užklupus bėdai, pirmąją akimirką dažniausiai nežinome, ko griebtis ir į ką kreiptis. Tokiu atveju arčiausiai mūsų būna būtent kaimynai. Todėl patariame su kaimynais kalbėtis, bendrauti, apsikeisti telefonų numeriais, pasirūpinti šalia gyvenančių žmonių, ypač senyvo amžiaus, vienišų, saugumu. Tada galėsime būti ramūs, kad atsitikus bėdai pasirūpinsime vieni kitais“, ‒ „Bangai“ sakė pareigūnė A. Zbarauskienė.
Monika CALZONAITĖ, Gabrielė ČIUNKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą