Eismo pokyčiai mieste: kas tie radarai, ir kaip jie veikia?

Situaciją pakomentuoti paprašėme Mindaugo Vasiliausko, šviesoforus mieste įrengiančios bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ Gatvių apšvietimo ir eismo padalinio vadovo.

- Ar eismo reguliavimo įranga jau sumontuota, ar ji dar tik bus įrengiama?

Visi šviesoforų statybos ir įrangos montavimo darbai jau baigti. Pastatėme virš 200 naujų šviesoforų atramų, pakeitėme apie 600 šviesoforų sekcijų, sumontavome 77 eismą reguliuojančius radarus.

Dabar rangovai baiginėja gerbūvio tvarkymo darbus, kelininkai laukia tinkamo oro ir imsis asfaltavimo darbų, pažymės skiriamąsias juostas. Tuomet nebeliks trukdžių ir galėsime įsitikinti naujosios eismo sistemos darnumu.

-Jūs minėjote, kad sumontavote radarus, bet vairuotojai jų pasigedo, nemato.

Jie yra, tik išties beveik nematomi. Tai dviejų degtukų dėžučių dydžio pilka dėžutė, esanti ant šviesoforo atramos. Ji nepanaši į kamerą, gal todėl klaipėdiečiams ir kyla klausimų. Radarai Minijos – Pilies – Naujojo Uosto gatvėse jau veikia, bet eismą reguliuoja tik ten, kur sankryžų rekonstrukcijos visiškai pabaigtos.

Kitur įranga taip pat veikia, bet eismą pradės reguliuoti kai tik bus atlikti gatvių asfaltavimo ir horizontalaus ženklinimo darbai. Radarai fiksuoja, kiek mašinų stovi prie sankryžos ir keičia – ilgina arba trumpina – šviesoforo perjungimo fazes nuo 5 iki 40 sekundžių.

Ten kur mašinų daugiau, ilgiau šviečia žalias signalas. Jeigu automobilių mažiau – šviesoforas šviečia trumpiau. Tačiau čia labai svarbus ir vairuotojų elgesys. Jei automobilis sustojo prie sankryžos už stop linijos, jis ten gali stovėti ilgai ir nuobodžiai – radaras nemato mašinos ir neperjungs šviesoforo signalo.

Taip pat jei kažkas užsižiūrėjo į telefoną ir iš vietos nepajudėjo per 2 sekundes, valdymo automatika supranta, kad automobilių srautas nedidelis ir perjungia signalą kitai krypčiai.

-O kas nutinka, kai pėsčiasis nuspaudžia mygtuką, norėdamas pereiti į kitą gatvės pusę?

Prioritetas Minijos gatvėje yra transportas, todėl gali susiklostyti situacija, ypač piko valandomis, kad pėstiesiems žalio šviesoforo signalo gali tekti palaukti ilgiau. Kartais net iki 3 minučių. Paspaudus pėsčiojo mygtuką sistemoje iškart gaunamas iškvietimas.

Bet piko metu vienas automobilių eismo ciklas trunka 140 sekundžių, todėl pėstiesiems tenka luktelėti. Bet jei mašinų srauto nėra, tiek laukti nereikės. Identiškos sistemos veikia daugelyje pasaulio šalių.

Teko pačiam įsitikinti, kad ten, kur intensyvus transporto eismas, pėstiesiems išties tenka pastovėti laukiant galimybės pereiti gatvę ir 5 minutes, ir dar ilgiau.

-Ar tai nesukels nepatogumų, pavyzdžiui, vasarą, prasidėjus kurortiniam sezonui, kai klaipėdiečiai pradės plūsti į Smiltynės keltus ir turės kirsti Minijos ar Pilies gatvę?

Dabar išrinktas optimalus šio sezono šviesoforų veikimo režimas, išbandyta bent keliasdešimt skirtingų ciklo programų. Jos gali būti reguliuojamos ir keičiamos atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir klaipėdiečių poreikius. Dabar per dieną keičiasi bent 3-4 ciklai. Vienoks būna ryte ir vakare, kitoks dieną, ketvirtas – naktį.

-Ar naktį nebūtų prasminga išvis išjungti šviesoforus, juk gatvės tuščios, mašinų beveik nebūna.

Nakties metu šviesoforų ciklas yra sutrumpintas, kad mašinos kuo trumpiau stovėtų prie sankryžų. Bet iš viso jų atjungti negalima. Policija prašė to nedaryti, nes tuomet atsiranda „lenktynininkų“, kurie per miestą skrieja 120 km/h greičiu.

Praėjusiais metais Šilutės pl. – Smiltelės g. sankryžoje neveikiant šviesoforui susidūrė du automobiliai ir žuvo žmogus. Po šios tragedijos pagrindinėse miesto gatvėse šviesoforai palikti veikti pilnu trispalviu ciklu.