Gyventojai nori merų lyderių, nes partijos nuvylė?

Jau šiandien aišku, kad V. Grubliauskas yra ilgiausiai Klaipėdos mero poste buvęs žmogus, ir nors aplenkti Alfonso Žalio (1969-1990 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas) jis ambicijų neturi, tačiau jo vadovavimo laikotarpis neabejotinai paliks žymę istorijoje. Tačiau dabartinis miesto vadovas pasiuntė aiškią žinią: būsimuose rinkimuose į Klaipėdos mero postą jis nekandidatuos.

Gerus darbus daro Vilniuje

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose Klaipėdoje liko ketvirtoje vietoje. Šiandien apie norą dar kartą siekti mero kėdės jis nekalba.

„Man labai rūpi, labai skauda dėl Klaipėdos, bet dėl miesto kol kas gerus darbus darau iš Vilniaus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė S. Gentvilas.

Kalbėdamas apie dabartinę Klaipėdos valdžią jis sako, kad mato nemažai gerų dalykų, tačiau daug jų neįvardija.

„Fantastiška pozicija atstovaujant miestui, Klaipėdos universitetas atsigavęs, uostas gerina rekordus, tačiau mieste jaučiama stagnacija, o kiti miestai šalyje nuėjo į priekį. Reikia pripažinti, kad meras nesubūrė veiksnios komandos“, - mano S. Gentvilas.

Anot jo, Klaipėdoje jau 3-4 metus daug kas vyksta autopiloto režimu. Taip prieš „Brexitą“ buvo Didžiojoje Britanijoje, kai niekas nesiėmė reformų.

Pasak S. Genvilo, miestui labai reikia pokyčių ir energijos, o merui reikia komandos, kuri dirbtų, o ne išsibėgiotų.

S. Gentvilas žvelgdamas į ateitį mano, kad žmonės jau pamatė, jog rinkimams suburti komitetai yra neveiksnūs, nejaučia jokios atsakomybės, o nepasidaliję postų „jau antrą dieną praktiškai išsibėgioja“.

„Mes, liberalai, tikrai dalyvausim rinkimuose. Nesugriuvom, nors daug kas norėjo, kad sugriūtume. Buvo daug bylų, daug kaltinimų, bet kol kas niekas nepasitvirtino“, - S. Gentvilas mano, kad buvusio partijos vadovo Eligijaus Masiulo korupcijos byla nebedaro tokios didelės įtakos ir juodžiausios Liberalų sąjūdžio dienos jau praeityje.

„Mes turėsime stiprų kandidatą, tačiau pas mus nėra taip, kad susiburia draugų ratelis ir kažkas pasako - “Aš jau būsiu!„, todėl negalim prognozuoti“, - partinę demokratiją akcentuoja S. Gentvilas.

SISTEMA. Šiandien mūsų valstybėje vėl aktyviai diskutuojama dėl merų rinkimų sistemos. Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.

Būsimo kandidato neįvardija

Jis neįvardija galimo liberalų kandidato būsimuose mero rinkimuose, akcentuodamas, kad visi keturi šiuo metu opozicijoje esantys partijos frakcijos atstovai yra labai aktyvūs.

S. Gentvilas pripažįsta, kad yra sveikintina, kai kandidatai iš anksto deklaruoja savo ketinimą siekti vienos ar kitos pozicijos ir dirba šia linkme.

Pasak jo, partijos, kurios akcentuoja demokratinius principus keliant kandidatus, galėtų iš anksto išsirinkti pretendentus būsimuose rinkimuose, tačiau realybėje tai dažniausiai daroma prieš pat oficialią rinkimų kampanijos pradžią.

Neslepia savo ambicijų

Vienas iš nedaugelio Klaipėdos politikų, kuris oficialiai neslepia ambicijų kandidatuoti 2023 metų mero rinkimuose, yra miesto Tarybos narys konservatorius Aidas Kaveckis.

„Turiu tokių pamąstymų (dalyvauti mero rinkimuose - aut. past.), bet viskas priklausys nuo partijos, ar ji mane deleguos“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Kaveckis.

Jis mano, kad procesai Klaipėdoje jau krypsta gera linkme, nes konservatorių įtaka mieste didėja.

„Gera linkme pasuko - konservatizmo. Tai yra sveikintinas dalykas“, - sako A. Kaveckis.

Jis supranta, kad ne visi klaipėdiečiai tokiai įvykių eiga gali pritarti, tačiau mano, kad viską lems nuveikti darbai.

„Klaipėdiečiai mato, kiek darbų daroma, kaip jie yra atliekami. Ir toliau taip bus siekiama dirbti, - sako A. Kaveckis. - Šiandien mes priklausom valdančiajai daugumai, dirbam maksimaliai ir taip dirbsim likusius dvejus metus, siekdami klaipėdiečiams parodyti, kad konservatoriai yra ta politinė jėga, kuri gali valdyti Klaipėdą.“

 KAS? Dabartinis Klaipėdos miesto meras pasiuntė aiškią žinią: jis būsimuose rinkimuose į Klaipėdos mero postą nekandidatuos. Tad diskusijos, kas galėtų užimti šią garbingą vietą, jau verda. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Yra abejojančiųjų

Tačiau, „Vakarų ekspreso“ turimomis žiniomis, pačioje konservatorių partijoje yra abejojančiųjų, ar A. Kaveckis yra pats tinkamiausias partijos kandidatas būsimuose mero rinkimuose. Abejonių kelia esą pernelyg kategoriškas politiko būdas.

„Nesu apie tai girdėjęs, tačiau sutinku, kad toks yra mano stilius: jei nusprendžiu ko nors pasiekti, tai ta linkme ir einu“, - sako A. Kaveckis.

Jis mano, kad Klaipėdai to trūksta daugiau negu dešimtmetį, ir klaipėdiečiai iš to tik laimėtų.

„Aš atėjau dirbti miestui. Su tais politikais, kurie yra konstruktyvūs, aš visada rasiu bendrą kalbą“, - keisti taktikos neketina A. Kaveckis.

Mero poziciją pavadino garbinga

„V. Grubliausko pozicija garbinga. Jau dešimt metų mero poste. Gal jau pabodo?“ - dabartinio mero sprendimą nebekandidatuoti būsimuose rinkimuose vertina A. Kaveckis.

Anot jo, miestas vystosi puikiai, Klaipėda Lietuvos mastu yra garbingame trejetuke.

„Bet siekiamybė yra būti mažiausiai antroje pozicijoje, ir aš žinau, kaip tai padaryti“, - sako A. Kaveckis.

Nesėkmes versle neigia

Tačiau kai kurie „Vakarų ekspreso“ kalbinti politikai užsiminė, kad vadovauti miestui norinčiam A. Kaveckiui ne visada pavyksta spręsti asmeninius klausimus, tai ką jau kalbėti apie miesto problemas.

Minimi ir jo pasitraukimas iš burlaivio „Meridianas“ projekto, ir esą ne itin sėkmingai besiklostantis asmeninis verslas.

"Verslo situacija yra išspręsta, pandemijos metu išsilaikyti sunku, bet aš prie sunkumų pripratęs, šiuo metu verslas vystosi puikiai.

Dėl „Meridiano“, tai miestas turi dovaną, kurią gavo mano ir Aloyzo Kuzmarskio dėka. Kūdikis paleistas į gyvenimą, o kad nesutapo nuomonės su partneriu, jokios problemos nematau„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Kaveckis.

Jis patvirtino, kad tiek jo, tiek konservatorių partijos tikslas būsimuose rinkimuose yra ne išlaikyti, o sustiprinti esamas pozicijas mieste.

Žmonės pasiilgę lyderių

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė akcentuoja, kad žmonės yra pasiilgę lyderių ir būtent lyderius nori matyti kaip miesto vadovus, tačiau ji kritikuoja partijas.

„Partijos nuvylė žmones, nes dažnai matome, kad politikai atstovauja ne rinkėjams, o partijų interesams“, - teigia N. Puteikienė.

Anot jos, tiesiogiai rinktas meras yra lyg gyvas rinkėjo lūkesčių įsikūnijimas, tai yra konkretus asmuo, kuriam rinkėjas patiki savo miesto, o kartu - ir savo, savo šeimos ateitį.

Tačiau tokiu būdu gali lengvai atsirasti, ir jau atsirado, merai, kurie suauga su kėde.

„Miestas pradeda stagnuoti. Nuo to turėtų apsaugoti kadencijų ribojimas“, - mano N. Puteikienė.

Mero negalima tampyti už virvučių

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas VAITKUS

Šiandien mūsų valstybėje susirūpinta dėl merų rinkimų sistemos. Lietuvoje jau du kartus merai buvo renkami tiesiogiai. Manau, kad tai teisinga sistema, kuri parodė, kad tų merų, kurie dirbo netinkamai, žmonės neberinko.

Ne taryba ar kiti politikai turi rinkti merą, o paskui jį šantažuoti ar kitaip tampyti už virvučių. Merą tiesiogiai turi rinkti miestiečiai ir reikalauti iš mero asmeninės atsakomybės.

Tokiu būdu ir pretendentas į mero poziciją turės atsakingai dalinti pažadus, atsakyti už rinkimų programoje numatytas įgyvendinti priemones, užuot slėpęsis už tarybos ar savivaldybės neveiksnumo.

Todėl meras turi būti savivaldybės tarybos nariu, tarybos pirmininku ir kartu savivaldybės vadovu.

Tikiu, kad tai svarbu žmonėms. Sujaukus esamą sistemą, atėmus galimybę išsirinkti patiems merą, žmonės gali nusivilti ir rinkimuose nedalyvauti.

Taip pat diskutuojama dėl mero kadencijų skaičiaus. Esu prieš „amžinus“ merus. Progresas egzistuoja tol, kol bet kurios srities vadovas nesusigyvena su aplinka.

Arba dar blogiau - kai atsiranda suinteresuotų grupių interesai, kuriems rinkimų metu panaudojami ir savivaldos turimi resursai.

Jei žmonės tiesiogiai išrenka merą ir pasitiki juo, jam reikėtų suteikti dvi tris kadencijas, kad įgyvendintų globalius projektus ir duotus pažadus. Po to vietą reikėtų užleisti kitiems.

Verčia iš naujo įvertinti

Klaipėdos miesto tarybos narė Judita SIMONAVIČIŪTĖ

Aktualijos, susijusios su Konstitucinio Teismo sprendimu dėl tiesioginių merų rinkimų iš naujo verčia įvertinti, ką klaipėdiečiai du kartus tiesiogiai rinko, ko tikėjosi, o kokias galias merui suteikė įstatymas.

Vykdomoji valdžia kaip ir buvo, taip ir liko savivaldybės administracijos rankose. Žmonių atstovaujamoji - tarybos, o mero vieta, nesuteikus kai kurių įgaliojimų, liko nesutvarkyta.

Žmonės daug vilčių dėjo į tiesiogiai išrinktą merą tikėdamiesi, kad bus išspręstos visos jų bėdos.

Šiandieną jau galime teigti, kad savivaldos rinkimų įstatymas neapibrėžia, kokių savybių reikia merui. Merui, kaip miesto lyderiui. Lyderystė, aukšti moraliniai principai ir pasitikėjimas savo komanda yra svarbiausia, kas telkia miesto bendruomenę, skatina įvairias iniciatyvas ir kuria politinę kultūrą, formuoja miesto įvaizdį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Meras, burdamas savo komandą, renkasi iš politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Vieni atsakomybę prisiima kartu su taryba, kitus gi tvirtina pats meras.

Būtų žingsnis atgal

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Saulius BUDINAS

Žmonėms patinka tiesiogiai rinkti merus. Dalyvavimas savivaldos rinkimuose tapo aktyvesnis nuo to laiko, kai merai pradėti rinkti tiesiogiai.

Tad grįžti į iki 2014 m. buvusią sistemą, kai merai buvo renkami taryboje, manau, būtų žingsnis atgal.

Ko gero, svarbiausias klausimas, kokie bus mero įgaliojimai. Ar jis bus, kaip yra dabar, tarybos pirmininkas, ar vykdomosios valdžios atstovas.

Dar kitas klausimas apie mero kadencijų skaičių. Čia yra ir gerų, ir blogų pavyzdžių, tad vienareikšmiško atsakymo kol kas neturiu, tačiau, vertinant dabartinę mūsų miesto situaciją, užtektų ir dviejų kadencijų.

Girdėdamas bendrą opiniją, manau, kad Seime užteks sveiko proto priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų.

Po to reikėtų keisti ir Vietos savivaldos įstatymą, kad būtų sureguliuoti mero, tarybos ir vykdomosios valdžios santykiai. Tad aš - už tiesioginius merų rinkimus.

Neturėtų nei dominuoti, nei likti nuošalyje

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Edmundas KVEDERIS

Tiesioginiai mero rinkimai tenkina rinkėją, rinkėjui aiškiau, ką jis išrenka.

Tačiau būtina aiškiai apibrėžti mero funkcijas, atsakomybes. Reikia atsakyti į klausimą, kokių merų mes tikimės ir kokias funkcijas jie atliks.

Meras neturėtų nei dominuoti, nei likti nuošalyje.

Žvalgytis atgal nebereikia

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Elida Mantulova

Kilusioje polemikoje labiausiai stebina tai, kad jau antra kadencija, kai dirba tiesiogiai rinkti merai, nors toks rinkimų būdas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucijos sergėtojai apie tai buvo įspėję keičiant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, kuriomis apibrėžti tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimai, tačiau neužtikrino teisės normos įtvirtinimo.

Žvalgytis atgal ir kelti klausimus „kodėl“ nebereikia, būtina užtikrinti darnią teisės normų visumą ir konstitucinę rinkimų teisę.

Mano nuomone, tiesioginiai mero rinkimai yra demokratijos savivaldoje įgyvendinimo forma.

Kai merą renka savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, rinkėjo valia ir vaidmuo įgyvendinami pagal principą „kaip sukris kortos“.

Tad pasisakau už tiesioginius merų rinkimus. Kalbant apie tiesiogiai išrintą merą, pagrindinis rinkėjo lūkestis - teisingas atstovavimas ir atskaitingumas.

Ar tai suderinama ir kaip tai suderinti, kol kas vis dar ieškoma.

Jei mero institutas bus formuojamas prioretizuojant jo reikšmę atstovaujamai gyvenamajai teritorijai ir jos gyventojams, mažės politizuotų atsitiktinumų.