Gyvybės džiaugsmą temdė mirties šešėlis

2025-ieji Klaipėdos priešgaisrinei gelbėjimo valdybai prasidėjo skaudžia tragedija. Vasario 10 d. atlikdamas tarnybines pareigas, gesindamas gaisrą, žuvo 53 metų Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas Rolandas Venslauskis.

Šis tragiškas įvykis sukrėtė visą Lietuvos ugniagesių gelbėtojų bendruomenę.

Išbandymų netrūko ir metų eigoje. Klaipėdoje operatyviai suvaldytas sudėtingas gaisras vienoje jūrų uosto įmonėje, metų pabaigoje aukos pareikalavo gaisras Gargžduose.

Teko atlaikyti ir įvairių gamtos stichijų išbandymus, likviduoti audrų, potvynių padarinius.

Klaipėdoje – be mirčių

Pernai Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) veiklos teritorijoje iš viso kilo 969 gaisrai. Dviem procentais mažiau negu 2024-aisiais.

Pasak Klaipėdos PGV atstovės Aurelijos Maslauskienės, motyvuoja tai, kad gaisruose žuvusiųjų skaičius pastaraisiais metais tendencingai mažėja.

Pernai gaisruose žuvo šeši žmones. Užpernai gaisrai pareikalavo 10 gyvybių, 2023 metais – 12.

„Vienas pozityviausių praėjusių metų momentų ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje kilusiuose 215 gaisrų nežuvo nė vienas žmogus. Užpernai gaisruose žuvo net 5 klaipėdiečiai. Būtina pažymėti, jog tai intensyvaus, tikslingo pareigūnų prevencinio darbo su bendruomenėmis, institucijomis, vykdant gaisrų tyrimus, objektų patikrinimus, skundų nagrinėjimą, teikiant konsultacijas gyventojams bei gaisrinės saugos žinių sklaidą visuomenėje, rezultatas“, – kalbėdama su „Vakarų ekspresu“ pasidžiaugė A. Maslauskienė.

Kitose Klaipėdos PGV veiklos teritorijoje esančiose savivaldybėse (Klaipėdos r., Kretingos r., Neringos, Pagėgių, Palangos miesto, Plungės r., Skuodo r., Šilutės r., Šilalės r., Tauragės r.) gaisrų skaičius pernai išliko panašus kaip ir užpernai. Vienose nežymiai sumažėjo, kitose nežymiai išaugo.

„Reikšmingesnis pokytis fiksuotas tik Palangos miesto savivaldybėje. Lyginant su 2024 metais, pernai joje gaisrų skaičius išaugo net 65 procentais – nuo 29 iki 48“, – pažymėjo A. Maslauskienė.

Gaisrai, kuriuose žuvo žmonės, kilo Klaipėdos (3), Kretingos (1) ir Skuodo (1) rajonuose bei Palangoje (1).

„Labiausiai nerimą mūsų tarnybai keliantis rodiklis – gaisrai gyvenamajame sektoriuje. Išlieka tendencija, jog gyventojai žūsta savo namuose. Mūsų siekis – kad gaisruose nežūtų nė vienas gyventojas“, – patikino A. Maslauskienė.

Priežastys nesikeičia

Žūstančiųjų gaisruose portretas verčia ugniagesius gelbėtojus ieškoti naujų būdų spręsti įvairias socialines problemas visuomenėje.

Kaip rodo statistika, gaisruose dažniausiai gyvybių netenka vieniši, socialinių įgūdžių stokojantys, neretai žalingų įpročių turintys asmenys, nesirūpinantys būsto ir savo saugumu.

Būstuose, kuriuose kilo tragiški gaisrai, paprastai nėra įrengti autonominiai dūmų detektoriai, galėję išgelbėti gyvybes.

Jau eilė metų gaisrų priežastys išlieka tos pačios – neatsargus elgesys su ugnimi (žvakėmis, nuorūkomis, kalėdiniais papuošimais, dekoracijomis, be priežiūros paliktas gaminamas maistas), neatsargus rūkymas (dažnu atveju – vietoje, kur miegama), netvarkingos, neprižiūrimos krosnys ar kiti šildymo įrenginiai, elektros instaliacijos ar prietaisų gedimai / nepriežiūra.

Gelbėjimo darbai

Pernai Klaipėdos PGV ugniagesiai gelbėtojai atliko 2858 įvairius gelbėjimo darbus, jų metu išgelbėtas 41 asmuo.

Užpernai tokių iškvietimų sulaukta daugiau – 3138.

„Dažniausiai ugniagesių pagalbos reikėjo gyventojams. Pagalba buityje sudaro beveik 50 procentų visų atliktų gelbėjimo darbų“, – sakė A. Maslauskienė.

Labai aktualia problema išlieka ir neatsakingas ar neatsargus žmonių elgesys prie vandens telkinių.

2025 metais ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 19 skenduolių. Nuskendo ir vienas nepilnametis.

2024 metais tokių atvejų buvo 17.

Išskirtiniai metai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teigimu, praėję metai išsiskyrė reikšmingais pasiekimais.

„Žuvusių gaisruose žmonių skaičius pasiekė vieną žemiausių rodiklių per pastaruosius dešimtmečius“, – apžvelgdamas veiklos rezultatus akcentavo departamentas.

2025 metais Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, kuriuose žuvo 70 žmonių. Tai – mažiausias žuvusiųjų skaičius per septynerius metus.

Toks pat rodiklis fiksuotas tik kartą – 2019 m.

Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 98 gyventojus, iš jų du vaikus.

Užpernai šalyje kilo 7667 gaisrai, tačiau juose žuvo 85 žmonės.

Ilgalaikė statistika rodo teigiamą tendenciją. Prieš 20 metų, 2006-aisiais, Lietuvoje kilo apie 24 tūkstančiai gaisrų, o juose žuvo daugiau nei 300 žmonių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įvardija, kad tarnybos vizija iki 2030 metų – ne daugiau kaip 30 žuvusiųjų gaisruose.

Vyrų žūva daugiau

Pernai trijuose gaisruose žuvo daugiau nei vienas žmogus. 2024-aisiais tokių gaisrų buvo gerokai daugiau – aštuoni.

Didžiausias žūčių gaisruose skaičius ir toliau fiksuotas miesteliuose bei kaimo vietovėse. Jose praėjusiais metais žuvo 46 žmonės. Miestuose – 24.

2025 metais Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, kuriuose žuvo 70 žmonių. Tai – mažiausias žuvusiųjų skaičius per septynerius metus.

Žūčių gaisruose pavyko išvengti Tauragės apskrityje. Vilniaus apskrityje žuvo 23, Panevėžio – 10, Kauno ir Alytaus – po 8, Šiaulių – 7, Klaipėdos – 6, Utenos – 5, Marijampolės – 2, Telšių – 1 gyventojas.

„Penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,7 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 45 vyrai ir 21 moteris, keturių asmenų tapatybė liko nenustatyta“, – pažymėjo departamentas.

Dėl neatsargaus rūkymo gyvybių šalyje neteko 26 žmonės, 15 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl eismo įvykio padarinių.

Gelbėjo dažniau

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai pernai atliko ir 14 tūkstančių gelbėjimo darbų.

Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 301 gyventoją, iš jų 28 vaikus.

„2025 metais mūsų ugniagesiai gelbėtojai beveik du kartus dažniau vyko atlikti gelbėjimo darbų nei gesinti gaisrų. Tai rodo, kad šiandien esame ne tik gaisrų gesinimo, bet ir plataus spektro gelbėjimo bei civilinės saugos tarnyba. Įvykių dinamika atspindi ne tik nelaimių mastą, bet ir išsiplėtusias mūsų funkcijas“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

Gyventojams buityje pagalba teikta 5157 kartus. 4994 kartus talkinta kitoms specialiosioms tarnyboms, 1920 kartų padėta į eismo įvykius patekusiems žmonėms. Panaudojus specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvinti 154 nukentėję asmenys bei ištraukta 40 žuvusiųjų.

622 kartus budėta nukenksminant sprogmenis, 724 kartus likviduoti cheminiai incidentus, 71 kartą rinktas gyvsidabris.

Ugniagesiams gelbėtojams pernai teko 379 kartus dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 108 skenduolius, iš jų šešis nepilnamečius. Išgelbėjo 41 gyventoją (vienas nepilnametis).

2024 metais iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 120 skenduolių. Pernai nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 10 proc.

Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 71 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių.

Dėmesys prevencijai

Daug dėmesio pernai skirta gaisrų prevencijai. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atliko 10 940 objektų gaisrinės saugos patikrinimų, 5728 gaisrų priežasčių tyrimus​, 890 kartų dalyvavo statybos užbaigimo komisijose​.

Prevencinių akcijų metu aplankyta per 20 tūkst. butų daugiabučiuose ir individualių gyvenamųjų namų, juose įrengta beveik 2 tūkst. autonominių dūmų detektorių.

Aplankyta per 8471 vienišų, senyvo amžiaus, neįgalių asmenų ir auginančių nepilnamečius vaikus, asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, būstas. Juose įrengti 1897 dūmų detektoriai.