Iš emigracijos grįžusi moteris: planus gimtinėje griauna biurokratija

Apie tai naujienų portalui VE.lt pranešė Jūratė Kasperavičienė, į Klaipėdą birželio viduryje sugrįžusi po 14 metų gyvenimo Vokietijoje.

„Viešai deklaruojama, kad atvira ir moderni Klaipėda laukia grįžtančių tautiečių, o mažėjančio gimstamumo akistatoje vaikai priimami su dideliu džiaugsmu, visgi aš ir mano šeima jaučiamės patekę į biurokratijos pinkles, kur klausimai sprendžiami planiškai, masiškai, nelanksčiai ir neatsižvelgiant į konkrečią situaciją bei joje atsidūrusius“, - VE.lt atsiųstame elektroniame laiške teigia J. Kasperavičienė.

Nėra vietos vaikų darželyje

Klaipėdietė teigia, kad gimtajame mieste nori kurti gyvenimą sau ir ir savo dukrai.

„Pirmas žingsnis: gauti vietą darželyje penkiametei dukrai, kad ji kuo greičiau galėtų adaptuotis naujoje vietoje, susirasti draugų ir žaidimų partnerių, o aš galėčiau nedelsdama pradėti ieškoti tinkamo darbo Klaipėdoje ir įsilieti į bendruomeninį gyvenimą“, - planais pasidalijo moteris.

Tačiau kliūtis pirmajame žingsnyje stabdo visus kitus planus - juos tenka atidėti, nes dukrai vietos vaikų darželyje vasarą gauti neįmanoma.

„Mane Klaipėdos savivaldybės administracija informavo, jog dukrelė į pasirinktą darželį galės pradėti eiti nuo rugsėjo mėnesio, o jokių laikinų alternatyvų kaip mūsų situaciją pagerinti ir palengvinti - nėra.

Ką tai reiškia man ir mūsų šeimai: dar du mėnesiai nežinomybės, jokios realios galimybės pradėti darbo paieškas, gyvenimas iš santaupų, nuolatinis bandymas paaiškinti dukrai, kodėl ji vis dar negali lankyti darželio, kur kasdien praeidama pro šalį stebi už tvoros žaidžiančius vaikus“, - sako J. Kasperavičienė.

Dėl to, kad negauna vietos dukrai vaikų darželyje, ji teigia negalinti ieškotis darbo: „Nes darbdaviams negaliu pasiūlyti nieko konkretaus.“

Neatitinka bent vieno reikalavimo

Komentuodama šią situaciją Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vida Bubliauskienė naujienų portalui VE.lt nurodė, kad vaikai į miesto darželius priimami pagal specialią tvarką, kurios vienas iš punktų numato reikalavimą dėl minimalaus gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpio.

„Prašymus dėl vaikų priėmimo į įstaigas elektroniniu būdu sistemoje pildo vienas iš tėvų, kuris ne mažiau kaip 1 mėnesį kartu su vaiku yra deklaruotas Klaipėdos mieste“, - komentare teigia V. Bubliauskienė.

Tuo metu J. Kasperavičienė sakė, kad gyvenamąją vietą Klaipėdoje su dukra deklaravo trečią birželio savaitę: „Taip, deklaravome. Jei tiksliai pamenu, birželio 18 dieną.“

Savivaldybės atstovė sako, jog vaiko duomenų dar nematyti gyventojų registre.

„Vaikų registravimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas sistema susieta su gyventojų registru. Jame vaiko duomenų nematome, kadangi praėjusio mėnesio duomenys yra atnaujinami tik vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos - jei vaiko gyvenamoji vieta deklaruota birželio mėnesį, tai duomenys vaikų registravimo sistemoje bus atnaujinti liepos 10-ąją“, - aiškino V. Bubliauskienė.

Be to, moters pasirinktas darželis vasarą neveikia.

„Pareiškėja vaikui yra parinkusi tik vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kuri yra artimiausia pareiškėjos gyvenamajai vietai. Pasirinkta įstaiga nuo liepos 1 iki rugpjūčio 31 dienos bus uždaryta dėl suplanuotų remonto darbų“, - informavo Švietimo skyriaus vedėja.

Anot jos, vaikų darželiai vasarą Klaipėdoje dirba ne taip, kaip per mokslo metus - mažyliai prižiūrimi tik pagal išankstinį susitarimą su tėvais, dalis darbuotojų atostogauja, todėl galimybės prižiūrėti daugiau vaikų yra mažesnės.

„Siekiant tinkamai suplanuoti grupių skaičių ir užtikrinti saugias vaikų priežiūros sąlygas, įstaigos organizuoja išankstines tėvų apklausas dėl vaikų priežiūros poreikio vasaros laikotarpiu.

Atkreipiame dėmesį, kad planuojant įstaigų darbą vasarą yra atsižvelgiama į darbuotojų teisę į poilsį, todėl įstaigų galimybės priimti didesnį vaikų skaičių šiuo laikotarpiu yra ribotos“, - teigiama savivaldybės atstovės komentare.

J. Kasperavičienė mano, kad veikiančią sistemą galima keisti ir apie savo problemą informavo ne tik savivaldybę, bet ir merą.

„Šiuo metu esu labai pikta ir nusivylusi, tačiau tikiuosi ir tikiu, jog sistemą galima tobulinti, kad ji tarnautų ir padėtų klaipėdiečiams“, - teigia ji savo laiške.

Vaikų reikalai - tarp dažniausių problemų

Įvairią pagalbą planuojantiems iš emigracijos grįžti ar jau sugrįžusiems Lietuvos piliečiams teikiantis Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų centras „Grįžtu LT“ naujienų portalui VE.lt įvardijo dažniausius iššūkius, su kuriais susiduria į gimtąją šalį iš užsienio grįžtantys žmonės.

Situacija, į kurią pateko J. Kasperavičienė, į šį sąrašą nepateko, tačiau su vaikais susiję klausimai - vieni iš dažniausių.

„Vaikų integracija į švietimo sistemą: viena jautriausių ir dažniausiai užduodamų temų. Po ilgesnio laiko užsienyje grįžusiems vaikams dažnai prireikia papildomos pagalbos adaptuojantis prie Lietuvos švietimo sistemos.

Didžiausi sunkumai kyla dėl lietuvių kalbos mokėjimo spragų bei skirtumų ugdymo procesuose“, - teigiama ministerijos komentare.

Jame taip pat nurodoma, kad tarp dažniausių iššūkių - susiję su biurokratiniais procesais.

„Prisitaikymas prie Lietuvos institucijų veikimo bei darbo kultūros“, - teigia „Grįžtu LT“.

Centre neretai teikiama pagalba individualiais atvejais.

„Grįžtu LT“ konsultantai dažnai rengia išsamius, individualius atsakymus, apimančius visą kelią - nuo pasiruošimo išvykti iš užsienio valstybės iki pirmųjų žingsnių įsikūrus Lietuvoje. Į konsultacijų centrą galima kreiptis įvairiais klausimais: nuo socialinės apsaugos iki švietimo ir darbo paieškų“, - nurodė ministerija.

Anot jos, tarp dažniausių iššūkių grįžusiems pasitaiko socialinė ir kultūrinė adaptacija, kai po ilgo gyvenimo užsienyje dalis lietuvių patiria atvirkštinį kultūrinį šoką, sunkumų atkuriant socialinius ryšius, laikinu socialinės izoliacijos jausmu.

Taip pat kyla klausimų dėl profesinės kvalifikacijos ir darbo patirties pripažinimo, nes užsienyje įgyti įgūdžiai ne visada lengvai pritaikomi Lietuvoje, darbo paieškos, karjeros tęstinumo, užsieniečių šeimos narių integracijos, pilietybės atkūrimo.

Pastebima, kad vis daugiau grįžusiųjų pabrėžia teigiamus pokyčius: stipresnį priklausymo Lietuvai jausmą, galimybę pritaikyti tarptautinę patirtį ir glaudesnius šeimos santykius.