Klaipėda ieško alternatyvos nugriautoms sovietinėms skulptūroms

Skulptūros demontuotos praėjusių metų liepos pradžioje, apklausus miestiečius ir pritarus Klaipėdos tarybai. Siekiant išsiaiškinti, kaip ši teritorija atrodys ateityje, uostamiesčio savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo siekiama atsirinkti geriausią viziją.  

„Kadangi nėra tos krypties, konkurso tikslas ir yra pagauti ją – į kurią pusę judėti, o konkretūs sprendiniai yra antraeilis dalykas, svarbiausia, kad būtų pirminė idėja“, – BNS sakė konkurso koordinatorius Vaidotas Dapkevičius. 

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos valdybos pirmininkas Mantas Daukšys sako, jog svarbiausias tikslas – sutvarkyti vietą, kur stovėjo skulptūros.

„Ta vieta turi būti tvarkoma miestui deramais būdais, – Klaipėdai, turinčiai tam tikrų ambicijų atrodyti kažkaip. Jau turime vieną vietą, kurioje buvo nugriauta Lenino statula ir iki šiandien taip palikta, tai tokį pat pavojų matome ir su karių kapinėmis: kažką nugriovus dešimtmečiais stovėti pusiau sugriautas. Išdarkytą erdvę reikia sutvarkyti“, – BNS sakė M. Daukšys.

Konkursas, anot jo, padės išsirinkti geriausią idėją, o architektai gerbs bet kokį sprendimą.

„Svarbiausias tikslas buvo surengti konkursą, kad geriausia galima idėja būtų išrinkta skaidriai, renkantis iš alternatyvų. Mes nežinome, kokią autoriai ją pasiūlys, mes gerbsime visus komisijos sprendimus“, – teigė M. Daukšys.

Pernai vasarą nugriauta maždaug 13 metrų aukščio balto betono skydų ir nuleisto metalinio kalavijo kompozicija, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys. Taip pat demontuotos informacinės lentos su užrašais apie Klaipėdos išvadavimą lietuvių ir rusų kalbomis, akmeninė plokštė su užrašu apie „žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių“ amžinąją atmintį.

Tuo metu granito plokštės su palaidotųjų pavardėmis paliktos.

„Liko parterinė dalis, pati erdvė, aikštė, užrašai. Dabar miestas nori gauti kažkokias idėjas ar alternatyvas, kaip tą teritoriją kompleksiškai sutvarkyti taip, kad ji būtų ir integrali su dabar tvarkomo Skulptūrų parko sprendimais, toks ir keliamas uždavinys architektūrinių idėjų konkursui“, – sakė konkurso koordinatorius V. Dapkevičius.

Paraiškų konkursui laukiama iki balandžio 20-osios, geriausios idėjos autoriui numatyta skirti 8 tūkst. eurų prizą, antros ir trečios vietos laimėtojams – atitinkamai 5 tūkst. ir 3 tūkst. eurų.

Laimėtojus rinks speciali komisija, kuri vertins ne tik idėją, bet ir galimybę ją paversti realybe. Iki profesionalų verdikto bus ir viešas siūlomų idėjų demonstravimas, tikimasi sulaukti visuomenės nuomonės.

Anot V. Dapkevičiaus, nugalėtojo pasiūlytą idėją bus siekiama įgyvendinti su autoriais, o jeigu jie atsisakys, pasiūlymas bus naudojamas kaip orientyras. 

S. Daukanto gatvėje palaidoti Rusijos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose dėl Klaipėdos. Šioje vietoje uostamiesčio rusakalbių bendruomenė kasmet gegužę renkasi minėti vadinamąją pergalės dieną.

M. Daukšio teigimu, ši vieta turi būti sutvarkyta taip, kad net okupacinės kariuomenės kariai būtų gerbiami, bet tai netaptų ideologiniu ir propagandai tinkamu monumentu.

„Ten yra ribos, kad tai netaptų monumentu, mintis darbo grupėje, kurioje dalyvavau, būtent buvo tokia: kad kapai būtų pagerbti, kaip numato Ženevos konvencija dėl viešos pagarbos – nesvarbu, kokie kariai, mirusius reikia gerbti. Bet kad tai netaptų ideologiniu monumentu, prie kurio būtų politikuojama, jis naudojamas propagandai.

Nes jai gali būti išnaudojama ir sugriauta vieta. Nereikia. Reikia sutvarkyti civilizuotai ir parodyti, kad miestas, jame dirbantys architektai geba susitvarkyti civilizuotai, net ir tokias vietas, kur guli okupacinės kariuomenės kariai“, – kalbėjo M. Daukšys.

Skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurtas paminklas – tarp dviejų skydų nuleistas kalavijas – šioje vietoje buvo atidengtas 1975-aisiais, Rimanto Dauginčio sukurta trijų karių skulptūrinė kompozicija pastatyta 1980 metais.

Demontuotas karių skulptūras sutarta išgabenti į Grūto parką, o iš vario pagamintas kalavijas buvo paverstas metalo laužas, už kurį gautos lėšos – 5,5 tūkst. eurų – paaukotos su Rusija kovojančios Ukrainos kariams.