Organizatorius Gedimino Sass sako, kad tai jau penktasis „Miesto bagažinių turgaus“ sezonas. ,,Startavome 2021 metų birželį. Pirmą kartą turėjome 120 užimtų vietų, dabar kas kart turim po 300-us, kiek maksimaliai ir leidžia aikštelė.“
Renginys vyko „Švyturio“ arenos automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios plotas apie 13 000 kv. m. Renginio organizatorius sako, kad tai didžiausias toks turgus Vakarų Lietuvoje, kuriame žmonės prekiauja tiesiai iš savo automobilių bagažinių arba įsirengtų prekybos vietų. Renginys nemokamas, o jo darbo laikas – nuo 9 iki 15 valandos.
Bagažinių turgus traukia ne tik dėl galimybės pigiau įsigyti įvairių daiktų, bet ir dėl pačios idėjos. Čia vienų namuose užsigulėję daiktai atranda naujus šeimininkus. Tokie renginiai skatina ne tik taupumą, bet ir tvaresnį vartojimą, nes daiktams suteikiamas antras gyvenimas, o žmonės gali atsikratyti to, ko nebereikia, neišmesdami dar tinkamų naudoti daiktų. Renginio aprašyme pabrėžiama, kad čia dažnai dalyvauja ir šeimos su vaikais, o vaikai neretai patys prekiauja, taip mokydamiesi verslumo ir finansinio raštingumo. Pasak organizatoriaus, populiariausi turguje yra vaikiški rūbeliai ir daiktai.
Turgavietėje taip pat buvo galima rasti knygų, namų apyvokos reikmenų, porcelianinių dirbinių, vinilinių plokštelių, medžioklinių peilių, sendaikčių ar net kolekcinių smulkmenų. Būtent ši įvairovė ir kuria bagažinių turgaus žavesį –niekada nežinai, ką pavyks atrasti. Vieniems tai galimybė apsipirkti pigiau, kitiems – proga pabendrauti, pasidairyti ar net papildyti savo kolekciją naujais egzemplioriais.
Štai viena renginio lankytojų su vyru jau ne pirmą kartą lankosi Klaipėdos bagažinių turguje. Pasak moters, pirmas apsilankymas buvo tik apsižiūrėjimas, po kurio prasidėjo kolekciją. ,,Pirmas kartas buvo skirtas apsidairyti, pradėjom kolekciją paveikslų ir dabar jau ateinam su tikslu“,-sako pirkėja.
Kaip teigė „Miesto bagažinių turgaus“ organizatorius, pardavėjams galioja kelios taisyklės: neprekiauti maisto produktais ir augalais. Ir vis dėl to, tarp sendaikčių, drabužių ir senų fotoaparatų buvo galima išvysti ir kiek neįprastą, taisyklių nepaisantį prekystalį. Įvairiaspalvius sukulentus auginanti ir pardavinėjanti moteris sako, kad žmonės prie jos prieina ne tik kainų pasiteirauti, bet ir paklausti, kaip gi auginti šiuos augalus. ,,Lietuvoje auginti sukulentus yra tikras iššūkis.
Sukulentams reikia ne šilumos, ne laistymo, o šviesos. O Lietuvoje dienos trunka tik po 8 valandas, žiemą apie saulę iš vis galim tik pasvajot.“ Pasirodo, ant palangės ar kambaryje sukulentą užauginsime sunkiai: ,,Įrengiame tokias patalpas, kur yra lempos, ir tie sukulntai stovi ant lentynų po lempom, o vasarą- šiltamiai.“
Prekybininkai pasakoja, kad lankytojai derėtis tikrai nebijo. Retas kuris sutinka mokėti iškart pardavėjo pasiūlytą kainą, tačiau dauguma pardavėjų į tai žiūri paprastai – derybos čia yra natūrali turgaus dalis.
Kai kurie net patys ragina pirkėjus siūlyti savo kainą. Būtent toks gyvas bendravimas ir išskiria bagažinių turgų iš įprastų prekybos vietų: čia svarbus ne tik pats pirkinys, bet ir pokalbis, istorija ar netikėtai užsimezgęs ryšys tarp nepažįstamų žmonių. Pasak renginio lankytojų, kainos bagažinių turguje labai priklauso nuo parduodamų prekių. Kai kurios jų – simbolinės, kitos gali būti net aukštesnės nei internetinėse parduotuvėse.
Vis dėlto, „Švyturio“ arenos automobilių stovėjimo aikštelė buvo sausakimša ne tik nuo pardavėjų, bet ir nuo pirkėjų. Žmonių neatbaidė nei žvarbus pavasario vėjas, nei kai kur kiek didesnės kainos. Akivaizdu, kad daugelį čia atveda ne vien noras sutaupyti, bet ir pats ieškojimo malonumas.
Vienas renginio dalyvių pardavinėja įvairius, kaip pats sako, žmonių po remontų jam suneštus daiktus. Tačiau pakėlus akis galima pamatyti ant jo furgonėlio sukabintus įvairiaspalvius rankų darbo krepšelius, kuriuos vyras pina pats. „Pinu iš vielos. Vieną tokį nupinti užtrunka visą dieną. Mane pinti išmokė senelis, mes anksčiau kaime tokius pindavom bulvėm laikyti ar česnakams“, –pasakoja pardavėjas. Vyras prisiminė ir vieną nemalonią patirtį: „Skambino vieną kartą iš „Jūros šventės“.
Klausė, ar galiu šimtą krepšelių padaryti. Tik gaila, kad avanso nepaėmiau, nes nupyniau, o paskui sako: „Ai, nebereikia.“ Tokios istorijos bagažinių turguje – ne retenybė. Čia daiktai dažnai turi ne tik kainą, bet ir savo praeitį. Vieni atkeliauja iš rūsių, sandėliukų ar palėpių, kiti – iš žmonių rankų darbo ar ilgamečių pomėgių. Todėl vaikštant tarp prekystalių galima ne tik nusipirkti, bet ir išgirsti ne vieną pasakojimą.
Bagažinių turgus Klaipėdoje rengiamas gana dažnai. Šių metų renginių grafike po gegužės 9-osios numatyti ir kiti šeštadieniai – gegužės 23-ioji, birželio 13-oji, 20-oji, 27-oji bei liepos 11-oji. Kaip teigia Gediminas Sass, bagažinių turguose kaskart apsilanko apie 5 000 lankytojų ne tik iš Klaipėdos, bet ir aplinkinių miestų ir net iš užsienio.
Tai rodo, kad renginys jau turi savo auditoriją ir tampa atpažįstama savaitgalio tradicija mieste. Tokie renginiai svarbūs ne tik kaip prekybos vieta. Jie kuria bendruomeniškumo jausmą, skatina susitikimus ir primena, kad daiktų vertė ne visuomet matuojama naujumu. Kartais vienam nebereikalingas puodelis, knyga ar šviestuvas kitam gali tapti netikėtu ir džiuginančiu atradimu.
Būtent dėl to bagažinių turgus išlieka patrauklus tiek pardavėjams, tiek smalsiems lankytojams. ,,Nors ir penkti metai vyksta, populiarumas nekrenta ir tai tik parodo, kad toks renginys yra mėgstamas ir reikalingas“,- teigia renginio organizatorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą