Pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizę žurnalo „Reitingai“ sudarytame naujausiame dalykiniame reitinge pateikiamas ne visų 350, o tik 60-ies Lietuvos gimnazijų, kurių abiturientai atskiruose dalykuose pasirodė geriausiai, vidurkiai.
Šiame sąraše Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija ir Klaipėdos licėjus į geriausiųjų penketukus pateko pagal apibendrintus informatikos egzaminų rezultatus.
Licėjaus abiturientai taip pat geriausi mokėsi matematikos, ekonomikos ir verslumo, chemijos bei biologijos, o „Ąžuolyno“ absolventai - anglų kalbos ir istorijos.
Klaipėdiečiai nepateko į lietuvių kalbos, fizikos, geografijos, filosofijos pagrindų reitingo viršūnes, jame šiemet nepateiktas vokiečių ir prancūzų kalbos vertinimas nes šiuos egzaminus laikė tik pavieniai mokiniai iš skirtingų ugdymo įstaigų.
Nė vienoje iš kategorijų Klaipėdos gimnazijos neužėmė pirmos vietos.
„Reitingai“ primena ir tai, kad 2025 metų laidos abiturientai yra pirmoji karta, kuri nuo 2023-ųjų mokėsi pagal atnaujintą bendrojo ugdymo programą ir laikė į dvi dalis išskaidytus valstybinius brandos egzaminus, o dalykiniame vertinime pateiktas bendras abiejų dalių vidurkis.
Privačios - vis geresnės
Žurnalo vertinimu, įprastų valstybinių ir savivaldybių gimnazijų, užtikrinančių aukštus abiturientų akademinius pasiekimus, toliau mažėja, o vis didesnę įtaką švietimo kokybės rezultatams įgauna kelios privačios ar mokinių atranką taikančios mokyklos.
30 metų Klaipėdoje veikiantis licėjus pernai skelbė, kad jo mokinių skaičius viršijo tūkstantį.
Įstaigos auklėtinių priėmimo sąlygose nurodoma, jog mokiniai, kuriems nepriimtinos licėjaus vertybės ir bendruomenės susitarimai į Klaipėdos licėjų nepriimami.
Taip pat nurodoma, kad priimant mokinius galioja vienkartinis 1 tūkst. eurų stojamasis mokestis, o visos dienos ugdymas mokantis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo nacionalines ir tarptautinio bakalaureato programas kainuoja 700 eurų per mėnesį.
Praėjusią savaitę paskelbtoje naujausioje licėjaus veiklos ataskaitoje nurodoma, kad įstaiga 2024-2025 metais gavo 3,79 mln. eurų paramos iš tėvų mokesčių už mokslą.
Nišiniai universitetai
Aukštųjų mokyklų reitinge, kuris sudaromas Įvertinus darbdavių nuomonę, absolventų įsidarbinimą bei vidutines pajamas, geriausių abiturientų pasirinkimus ir kitus rodiklius, Klaipėdos universitetas pirmavo keturiose bakalauro ir dvejose magistrantūros studijų kryptyse.
Reitingo sudarytojų nuomone, universitetai nėra visur stiprūs ar visur yra silpni - yra studijų kryptys, kuriose jie yra geriausi nepaisant dydžio.
Komentaras „Vakarų ekspresui“
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė
„Prieš keletą metų pastebėjome, kad švietime madas diktuoja vadinamosios atrankinės - tokia kaip Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, kuri atsirenka mokinius - mokyklos.
O jeigu vaikas į tokią įstaigą nepatenka, tėvai ieško akademiškai stiprios, emociškai saugios privačios mokyklos.
Ir nors politikai sako, kad visos mokyklos yra vienodai geros ir kokybiškos, tėvai galvoja kitaip, jie mato rezultatus.
Dėl to iš valdžios - nesvarbu, kokios politinės jėgos ją sudarytų - jaučiama neapykanta reitingams, yra noras slėpti tuos duomenis. Ar kairieji, ar dešinieji - jeigu rezultatai jiems nepalankūs, atsiranda bandymų neparodyti, kad švietimo kokybė prastėja.
O kad ji netenkina tėvų, rodo tam tikri dalykai.
Pirma - labai ženkliai sumažėjęs valstybinių mokyklų skaičius, ir jis mažėja ne tik mažėjančio gimstamumo. Nes jeigu mažėtų tik dėl to, tai kaip paaiškinti didėjantį privačių mokyklų skaičių? Jis auga. 2013 metais jų buvo 35, tai pernai - 106, dabar jau apie 8 procentai visų mokinių mokosi privačiose mokyklose.
Be to, atrankinėse Klaipėdos mokyklose priėmimo konkursai yra vis didesni.
Tai rodo, kad tėvai nori ir ieško kokybės.
Manyčiau, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gimnazijų kokybė yra pakankamai gera ir mokiniai bei jų tėvai turi iš ko pasirinkti. Į atrankines gali eiti talentai, genijai, o vidutinių gebėjimų vaikams tikrai yra pasirinkimas.
Dalykiniai reitingai yra skirti tam, kad mokiniai galėtų matyti, kuriose mokyklose kurie dalykai yra stipriausi.
Tikrai nėra taip, kad visos mokyklos yra vienodai geros, kaip teigia politikai.
Net toje pačioje gatvėse esančių įstaigų mokslo kokybė gali žymiai skirtis.
Vertiname ir tai, kiek abiturientų įstoja į universitetus, kiek - į kolegijas, kiek niekur nestoja: eina dirbti, renkasi karinę tarnybą arba skiria laiko savęs ieškojimui.
Mes matome, kad mokykla arba akademiškai neparengia tų mokinių ar profesiškai nepadėjo jiems susiorientuoti, kur jo stiprybės ir silpnybės, kad po gimnazijos žinotų, ką veikti toliau. Gimnazijos tikslas neturėtų būti darbininkų ar „laisvo oro direktorių“ ruošimas, nes gimnazijos buvo sukurtos tikintis, kad jų mokiniai turės aukštesnių lūkesčių. Bet matome, kad yra šiek tiek kitaip, vaizdas kai kur - visai nekoks. “
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą