Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios bokštą tikimasi atstatyti po trejų metų

Pirminiais skaičiavimais, projektas kainuos apie 6–7 mln. eurų, o dalį lėšų savivaldybė tikisi gauti iš Vyriausybės bei mecenatų.

Tuo metu visos bažnyčios atstatymas kainuotų iki 30 mln. eurų, tačiau finansavimu turės pasirūpinti pati liuteronų bendruomenė.

Tikisi pradėti po pusmečio

„Pirmoji (bokšto atstatymo kaina – BNS) buvo mažesnė, pagal naujausius skaičiavimus, nuo 6 mln. iki 7 mln. eurų – tokie preliminarūs skaičiai“, – BNS sakė Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos tarybos narė Lilija Petraitienė, koordinuojanti bažnyčios atstatymą.

2022 metų liepą skelbta, kad bokšto senamiestyje, Turgaus g. 24, atstatymas kainuos apie 3 mln. eurų.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus sakė, kad ši kaina buvo nereali.

„3 mln. eurų buvo absoliučiai nereali kaina. Bent man dirbant mero pozicijoje niekada nebuvo kalbos apie 3 mln. eurų. Turint omenyje, kad tai yra sudėtingas statinys, siekiantis net 78 metrų aukštį. Jeigu pasiektume statybos kainą 6 mln. eurų apimtyje, būtų tikrai puikus rezultatas“, – BNS teigė uostamiesčio meras.

Jis vylėsi, kad statybos leidimas bus gautas kitų metų pavasarį, o rangos darbai prasidės 2026 metų viduryje.

„Iki kovo mėnesio pabaigos turėtume gauti statybą leidžiantį dokumentą ir paskelbus konkursą (...) 2026 metų viduryje ar antroje pusėje galėtų prasidėti statybos darbai. Skaičiuojama, kad bokštą pastatyti užtruks maždaug dvejus su puse metų“, – sakė Klaipėdos meras.

Anot jo, prie bokšto statybų galėtų prisidėti centrinė valdžia, Europos Sąjunga ir privatūs asmenys. Dalį pinigų skirtų ir savivaldybė.

Projektavimo bendrovė „Senamiesčio projektai“ gruodį Klaipėdos bendruomenei pristatė bokšto atstatymo projektą.

Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė dar 2021 metų liepą su ja pasirašė 167 tūkst. eurų vertės projektavimo sutartį, bet indeksavus kainą ji išaugo iki 179 tūkst. eurų, BNS teigė L. Petraitienė.

Lėšas bokštui projektuoti skyrė savivaldybė, o visos bažnyčios projektavimas turėtų kainuoti apie 343 tūkst. eurų

„Su miesto administracija kalbėsime, kad jeigu būtų finansavimas (projektavimui – BNS), galėtume pradėti ir projekto rengimą bažnyčios atstatymui. Bet kol kas manau, kad nereikia skubėti. Kai bokštas pradės būti statomas, tai tada projektuoti paraleliai ir bažnyčios (atstatymą – BNS)“", – pasakojo L. Petraitienė.

Tačiau Klaipėdos meras tvirtino, kad savivaldybė ir valstybė prie visos bažnyčios atstatymo neprisidės – to neleidžia įstatymai.

„Niekada nebuvo tokio sutarimo, kad miestas turėtų statyti bažnyčią, nes to nelabai leidžia ir teisės aktai. Miesto pinigai negali būti investuojami į bažnyčias. (...) Bažnyčios atstatymas yra labiau (liuteronų – BNS) bendruomenės dalykas – valstybė, savivaldybė nestato bažnyčių“, – BNS sakė A. Vaitkus.

Jis užsiminė, kad bažnyčios atstatymą finansiškai galėtų paremti Vokietijos liuteronų bendruomenė.

Anot mero, apytiksliais skaičiavimais, bažnyčios atstatymas galėtų kainuoti nuo 20 mln. iki 30 mln. eurų. 2022 metų liepą skelbta, kad bažnyčios statybos kainuotų 16 mln. eurų.

Architektų bokšto vizija 

Architektai teigia, kad bokšto atstatymas keistų miesto panoramą ir prisidėtų prie senamiesčio atkūrimo.

„Projekto tikslas yra grąžinti Klaipėdos miestui svarbiausią architektūrinę dominantę į miesto panoramą, taip bent iš dalies grąžinant istorinio senamiesčio siluetą“, – teigiama projektiniuose pasiūlymuose.

Bokšte numatyta įrengti muziejinę erdvę ir kelių lygių apžvalgos aikštelę. Bokštas bus statomas išsaugant senuosius pamatus.

„Siekiant pritaikyti šiandieniams poreikiams, bokštas dalijamas į rūsį ir septynis aukštus. Požeminėje dalyje numatoma eksponuoti restauruotus bokšto pamatų fragmentus, dalį rūsio pagal poreikį būtų galima naudoti kaip kriptą, kur būtų saugomi ankstesnių tyrimų metu atrasti palaikai. Antžeminėje dalyje projektuojamos erdvės bus tinkamos muziejinei funkcijai, bažnyčios ir miesto istorijos pristatymui. Viršutiniuose aukštuose numatoma kelių lygių apžvalgos aikštelė“, – rašoma dokumente.

Prieš bažnyčios projektavimą jos vietoje dar turės būti baigti archeologiniai tyrimai, juos pradėti savivaldybė planuoja kitais metais. Iki šiol išsamūs tyrimai atlikti tik bokšto teritorijoje.

L. Petraitienė teigė, kad bažnyčios projektavimas galėtų prasidėti jau vykstant bokšto statyboms.

„Reikia susitvarkyti, kai bokštas pradėtų būti statomas, tada projektuoti paraleliai ir bažnyčios (atstatymą – BNS). (...) Geriausias scenarijus: (...) vyksta statybos, archeologiniai (tyrimai – BNS), tai galima būtų ir planuoti projektavimą pačios bažnyčios“, – kalbėjo parapijos tarybos narė.

Atstačius bokštą jis būtų antras pagal aukštį Lietuvoje. Šiuo metu aukščiausias yra 73 metrų Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bokštas, po jo eina 77,5 metro Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios bokštas. 

Kaip rašė BNS, Šv. Jono bažnyčios atstatymas buvo pripažintas valstybei svarbiu projektu, tačiau 2023 metais atšauktas kaip trukdantis plėtoti projektą.

Dvidešimtoji Vyriausybė savo programos nuostatų įgyvendinimo plane yra numačiusi 2028 metų trečiame ketvirtyje pradėti įgyvendinti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo projektą Klaipėdoje.

Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje minima nuo 1258 metų. Ji buvo Vakarų krikščioniškos tradicijos ašimi regione iki pat 1945 metų. Istorikų vertinimu, tai seniausias Vakarų krikščionybės ir Vakarų Europos kultūrinę tradiciją reprezentuojantis objektas dabartinės Lietuvos teritorijoje.

Nors per amžius kito bažnyčios išvaizda, būklė ir vieta, tačiau bažnyčia buvo nuolat atstatoma miestiečių ir savivaldos rūpesčiu. Bažnyčios bokštas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo aukščiausias Klaipėdoje.

Bažnyčia smarkiai sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą, o 1946–1947 metais visiškai nugriauta.