Klausimas dėl tvenkinio miesto centre – ar netaps nuotekų valykla?

Kad į tvenkinį bus leidžiama daugiau nuotekų, numatoma ir Klaipėdos 2026-2028 metų strateginiame veiklos plane, kuris šią savaitę pristatomas miesto tarybos komitetuose. Dokumente nurodoma, kad per trejus metus telkinio valymui numatoma skirti per 90 tūkst. eurų savivaldybės lėšų.

Valymas būtinas būtent dėl didesnio, nuotekų tinklais atkeliaujančio vandens kiekio, sako Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

„Priežastis yra ta, kad įrengus magistralinius lietaus nuotekų tinklus iš vadinamojo auksinio trikampio verslo teritorijos, ten padidės vandens debitas, taip pat nuo Baltijos prospekto sankryžos atvedus (nuotekų vamzdį - aut. past.). 

Dėl to reikalinga iš anksto įvertinti, ką su tuo tvenkiniu daryti ir šiemet turėtų būti parengtas tvenkinio valymo darbų projektas, o kitais metais planuojama tvenkinį išvalyti“, – šią savaitę įvykusiame Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje aiškino I. Butenienė.

Jos teigimu, planuojamas vienkartinis dumblo valymas. Malūno tvenkinio priežiūra ir tvarkymas įtrauktas į strateginio veiklos plano aplinkosaugos programą.

Miesto tarybos narys Leonas Makūnas suabejojo, ar padidinus nuotekų kiekį tvenkinį bus galima realybe paversti miesto planus šį vandens telkinį pritaikyti pramogoms.

„Kiek žinau, jau keletą metų šį tvenkinį bandoma pritaikyti poilsiui ir pramogoms, ten net yra keli įrengimai vandens pramogoms.
(...)
Galima valyti kiek nori šį tvenkinį, bet jeigu (...) dar bus suleista iš vadinamojo auksinio trikampio, o dalinai netgi ir Klaipėdos rajono (...) na, tai tų teršalų čia tikrai bus pakankamai daug.

Mano supratimu, vienintelis protingas dalykas – pietinėje tvenkinio dalyje pastatyti paviršinių nuotekų valymo įrengimus, kitaip šis tvenkinys bus kaip valykla ir jokioms pramogoms jis niekada negalės būti panaudotas“, – posėdyje kalbėjo komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ atstovas taryboje.

I. Butenienė sako, kad nauji valymo įrenginiai yra tarp planuojamų alternatyvų, tačiau tikslus sprendimas dar nepasirinktas.

„Buvo pristatytos kelios alternatyvos, viena iš jų buvo kelių tipų valymo įrenginiai (...) alternatyvos buvo nagrinėtos, yra planuojama šiais metais parengti techninį darbo dokumentą ir jame turėtų paaiškėti, kuri alternatyva turėtų būti pasirinkta. Tų įrengimų kaštai būtų labai dideli, ne tokie, kokie čia nurodyti“, – sakė savivaldybės atstovė.

Savivaldybė jau anksčiau skelbė, kad su jos kontroliuojama bendrove „Klaipėdos vanduo“ investuoja apie 4 mln. eurų į lietaus nuotekų sistemos sukūrimą vadinamajame auksiniame trikampyje tarp Vilniaus plento ir Tilžės gatvės, mat be šios sistemos teritorijoje jokia plėtra neįmanoma.

Maždaug 110 hektarų sklype prie pagrindinio įvažiavimo į Klaipėdą pernai pradėtos prekybos, paslaugų ir sandėliavimo miestelio „Acorn“ statybos, į jas vystytojai per ketverius metus planuoja investuoti apie 100 mln. eurų.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad sklype dalį žemės valdanti Klaipėdos bendrovė „Litmarina“ pirmiausia prie Tilžės gatvės ketina statyti prekybinius sandėlius (angl. „stock office“), o vėliau - prekybos miestelį arčiau Vilniaus plentą.

Prieš kelerius metus jau įrengtas paviršinių nuotekų kolektorius nuo Malūno tvenkinio Bangų gatvėje iki Danės upės, užpernai baigtas ne vienerius metus užtrukęs greta vandens telkinio esančio parko tvarkymas.

Rytinėje tvenkinio pusėje buvo pastatyti kelių gyvenamųjų daugiabučių kvartalas, o palei Kooperacijos gatvę, buvusioje „Trinyčių“ verpimo fabriko teritorijoje, taip pat planuojamas statyti daugiabučių namų kvartalas.

Tiek pats tvenkinys, tiek parkas aplink jį yra vertingas gamtiniu požiūriu - kas penkerius metus atliekamo gyvosios gamtos stebėjimo monitoringo duomenys rodo, jog šioje vietoje yra didelė gyvūnijos ir augalijos įvairovė.

Tvenkinio prieigos yra mėgstama miestiečių laisvalaikio praleidimo vieta.