Kodėl negalime ar nenorime atstatyti biržos pastato?

Ši diskusija Klaipėdoje ir dienraščio „Vakarų ekspresas“ puslapiuose keliama ne pirmą kartą. Kodėl nesugrįžus prie jos dabar? Kai nerandame kelio, gal verta sustoti ir pirmiausia prisiminti, kas esame.

Neatitaisoma žala

„Tai yra emocinis aspektas. Kai žvelgiame į vietą, kur stovėjo biržos pastatas, jaučiame, kad jo trūksta. Prieš karą einant per Biržos tiltą buvo matyti vienoje gatvės pusėje biržos pastatas, kitoje - kitas pastatas su bokšteliu. Per karą ši miesto urbanistinė vienovė buvo prarasta. Jeigu vėl norime patirti tą emocinį miesto džiaugsmą, turime pažvelgti kompleksiškai, pasverti, kiek galime ir kiek negalime atstatyti“, - komentavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, prof. Jonas Genys.

Pašnekovas, kalbėdamas apie biržos pastatą, analizuoja visą kvartalą.

„Dabar šis kvartalas - eklektiškas. Atgimimo aikštė, Muzikinis teatras, paminklas „Arka“, viešbutis, „Viktorijos“ viešbutis, autentiška XIX a. rotušė... Visi pastatai skirtingo stiliaus, nederantys tarpusavyje.

Projektuojant aikštę tarybiniais metais buvo padaryta tiek architektūrinės ir urbanistinės žalos, kad dabar kažin ar jau įmanoma tą problemą išspręsti. Centrinėje miesto dalyje, nesivadovaujant jokia istorine logika, atsirado viešbutis, nauja Sodo gatvės atkarpa, Muzikinis teatras...

Juk buvo pakeista net gatvės vieta. Anksčiau gatvė buvo labiau pasukta į vakarų pusę, turėjo išlinkimą ir buvo visa užstatyta. Pažymėtina, kad tai buvo vienas brangiausių miesto kvartalų. Biržos pastatas buvo vienas iš svarbiausių reprezentacinių miesto objektų. Liepų gatvėje miestiečiai didžiavosi jugendo, modernizmo stiliaus pastatais.

Dabar jau nei gatvės, nei tilto nepasuksime. Net jeigu nekreiptume į tai dėmesio ir atstatytume biržos pastatą skvere prie upės, mano nuomone, esamo vaizdo jis tikrai nepablogintų. Atvirkščiai, miestas įgautų daug solidesnį, biurgerišką įvaizdį.

Manau, kad miestas neturėtų priešinti pilies, Jono bažnyčios, biržos pastato ar pašto, o visus istorinius pastatus įvardinti kaip vertybę ir siekti ją atkurti, puoselėti", - dėstė profesorius.

J. Genys atkreipė dėmesį ir į tai, kad sunkumų atstatyti biržos pastatą kiltų dėl to, kad trūksta tam reikalingos medžiagos. "Kad pastatą galėtume atstatyti, turime žinoti jo architektūrą, fasadus, planinę struktūrą ir dar labai gerai būtų, jeigu žinotume, kokie dekoratyviniai elementai jį puošė.

Kiek aš žinau, biržos pastato brėžinių mes neturime. Fotografuojamas biržos pastatas buvo tik iš dviejų rakursų: nuo senamiesčio, greičiausiai nuo Biržos tilto, arba nuo gatvės, maždaug iš tos vietos, kur dabar stovi Muzikinio teatro pastatas. Taigi dviejų fasadų vaizdą žinome, tačiau vakarinio ir šiaurinio - man matyti neteko.

Biržos pastato atstatymas galėtų būti atliekamas tik naudojant šiuolaikines medžiagas, atstatant žinomus fasadus, o tuos nežinomus paliekant architektų išmonei.

Norint įgyvendinti šią idėją, verta užsiimti medžiagos paieška. Pažymėtina, kad jau daug metų niekas Klaipėdoje netiria architektūrinės istorijos. Turime tik tai, ką paliko šviesaus atminimo Jonas Tatoris, ką ištyrė Vladas Žulkus. Dabar kryptingas architektūrinės istorinės bazės kaupimas nuslopęs. O juk gali būti, kad su miesto magistrato archyvu į Vokietiją galėjo iškeliauti kokie nors dokumentai, susiję su biržos pastatu. Galbūt jie yra kokiame nors Vokietijos archyve. Reikia tik ambicijos, kad tai būtų pradėta daryti.

Svarstant Strateginį miesto planą aš pasiūliau, kad atsirastų eilutė bent penkerius metus skirti lėšų archyvinių dokumentų paieškai. Akcentavau Klaipėdos pilies atstatymo projektą. Kad istorikai galėtų važiuoti į archyvus ir ieškoti su pilimi susijusios dokumentacijos, ją tyrinėti. Manau, kad kartu būtų skirtas dėmesys ir kitos medžiagos, susijusios su Klaipėda, paieškoms. Šiai iniciatyvai buvo pritarta", - sakė J. Genys.

Jaučia nostalgiją

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika sakė, kad paveldosaugininkai visada palaiko idėjas atstatyti istorinius pastatus. „Klaipėdoje, mano pastebėjimu, labai jaučiama bendruomenės nostalgija istoriniams pastatams, tad sveikintina būtų idėja atstatyti biržos pastatą, kuris buvo vienas iš svarbiausių reprezentacinių objektų uostamiestyje, kai jame klestėjo prekyba. Už teritorijų planavimą mieste atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybės administracija galėtų atsižvelgti į tokias idėjas, jeigu jos yra keliamos“, - kalbėjo A. Mureika.

Pašnekovas, kaip ir J. Genys, akcentavo ir techninę istorinio pastato atstatymo pusę. „Istorinių vaizdų su Klaipėdos biržos pastatu yra daug, bet ar yra planai? Galbūt pradėjus jų ieškoti ir atsirastų, kaip atsirado Jono bažnyčios planai“, - priminė A. Mureika.

Teisinga mintis

Architektė Snieguolė Stripinienė įsitikinusi, kad „atkurti istoriją visada yra teisinga mintis“. "Galėtų būti pasitelkta istorinė kryptis žvelgiant į visą šią teritoriją, nes biržos pastatas būtų neatsiejamas nuo Atgimimo aikštės vaizdo.

Aš pasisakyčiau už tai, kad šioje erdvėje būtų atkurta daugiau istorinių urbanistinių tūrių. Tokie siūlymai galėtų būti teikiami ne tik architektūrinių konkursų metu, bet ir Savivaldybės formuluojami kaip užduotis projektuotojams ir architektams. Tai nėra nauja mintis, apie tai jau buvo diskutuota, tačiau viskas prasideda nuo planavimo dokumentų. Galbūt pamačius, kad juos reikėtų keisti, tos minties buvo atsisakyta", - kalbėjo architektė.

Architektė Margarita Ramanauskienė buvo kitokios nuomonės. „Manau, kad biržos pastatą reikėtų palikti ramybėje. Todėl, kad per maža duomenų jam atstatyti. Manau, kad dabar svarbiausia sutelkti visą energiją Jono bažnyčiai ir piliavietei atstatyti.“

Planuose nėra

Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja, vyriausioji architektė Mantė Černiūtė-Amšiejienė diskusijoje apie biržos pastato atstatymą Klaipėdoje dalyvauti nepanoro. „Nenorėčiau komentuoti, nes tokio objekto Klaipėdos miesto strateginiuose planuose nėra“, - tepasakė ji.

Pasigenda ambicijos

Tarybos narės Ninos Puteikienės nuomone, šiuo metu Atgimimo aikštėje ir teritorijoje aplink ją susikoncentravo labai daug Klaipėdos problemų, kurios rodo kompleksinio požiūrio trūkumą.

„Tai Klaipėdos bendruomenės ir valdžios santykis su paveldu, istorija, darniu judumu, su gamta, žaliąja erdve. Tai - mūsų brandos išbandymas. Prabėgus 31 Lietuvos nepriklausomybės metams, mes nesugebame susitarti ir pamatyti vizijos, kas šioje vietoje turi būti. Neatsižvelgiant į visuomenės ir ekspertų nuomonę, po Atgimimo aikšte projektuojamas požeminis garažas. ES reikalauja, kad tokios automobilių statymo vietos būtų senamiesčio paribyje, Klaipėdos savivaldybės administracija kaip senamiesčio paribį traktuoja Naujamiestį, kuris yra istoriniame miesto centre“, - stebėjosi politikė ir priminė, kad automobilių statymo vietos, kurias Savivaldybė buvo pažadėjusi įrengti rekonstruojamam Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, buvo planuotos platinant Danės gatvę.

"Klaipėda nėra labai turtinga istorinių pastatų.

Matėme, kaip istorinius senamiesčius atstatė Lenkijos, Vokietijos miestai. Gražu. Ką tokio gražaus atstatyto turime Klaipėdoje? Turbūt vienintelį ryžių malūną, kuris tapo Klaipėdos atvirukų puošmena.

Kodėl mūsų mieste negali atsirasti daugiau tokių sėkmingų architektūros pavyzdžių? Man nesuprantama, kodėl kaip prioritetą iškeliame pilies bokšto atstatymą, nors nežinome nei kaip jis iš tiesų atrodė, nei kokia bus jo funkcija atstačius. Manau, kad biržos pastato atstatymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis projektas, kuris galbūt duotų kitokį toną ir Atgimimo aikštės rekonstrukcijai. Atstatyti šį reprezentacinį miesto objektą galėtų būti miesto ambicija. Pagaliau jame galėtų įsikurti Klaipėdos savivaldybės administracija, kuri taip nesėkmingai jau antrą dešimtmetį nesuranda patalpų miesto centre, kur galėtų persikelti", - svarstė N. Puteikienė.

Akcentuoja pridėtinę vertę

Istorinių Klaipėdos miesto pastatų atstatymo idėją kelia ir uostamiesčio visuomenininkai. Klaipėdos miestiečių draugijos atstovas Benas Valodzka apgailestauja, kad pastaruoju metu Klaipėdos miesto neišnaudotose erdvėse atsiranda nauji pastatai, o išlikę senieji statiniai rekonstruojami, siekiant kuo maksimaliau panaudoti miesto teritoriją, tačiau neretai užgožiant istorinės aplinkos vertingąsias savybes.

"Klaipėdos miestiečių draugijos suinteresuotų paveldo išsaugojimu asmenų kolektyvas kelia klausimą, kodėl architektai ir Savivaldybės specialistai dažnai neatsižvelgia į Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies valstybės saugomų kompleksų susiformavusią aplinką ir visiškai nesiremia viešuoju interesu, atkuriant fragmentiškai sunaikintus karo metu arba sovietmečiu pastatus, kurie neabejotinai turėjo archajišką išorę ir vertę.

Norime atkreipti dėmesį, kad atkurti originalūs pastatų ikikariniai fasadai, pastatų formos, stilistika, aukštingumas ir kitos prarastos architektūrinės ypatybės kuria didelę pridėtinę vertę miesto visumai.

Deja, šiuo metu naujos architektūros statiniai neturi jokio derėjimo su susiformavusia istorine aplinka ir nekuria darnaus miesto kraštovaizdžio.

Įvertinome keliasdešimt projektinių pasiūlymų, kurie pateikiami Klaipėdos miesto savivaldybės oficialiame tinklalapyje, o neretai su jais susipažįstame tik viešojoje erdvėje jau po atskirų projektinių pasiūlymų suderinimo su kompetentingomis institucijomis. Dauguma jų neturi nieko bendro su istorine aplinka arba valstybės saugomų kompleksų vertėmis. Nors išlikusią istorinę architektūrinę aplinką saugo nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai, tarptautinės konvencijos projektuojami objektai ne tik sudarko esamą istorinę aplinką, bet ir užkerta kelią ateityje atkurti istorinius objektus", - rašo B. Volodzka.

Informacija

Anot istoriko Jono Tatorio, Klaipėdos biržos šaknys siekia XVIII amžių. Šio amžiaus viduryje suaktyvėjo prekyba per Klaipėdos uostą, daugėjo pirklių, o šie jungėsi į korporaciją, turėjusią didelę įtaką miesto ekonomikai ir kultūrai. XVIII a. viduryje prie tilto per Danę jau buvo Klaipėdos pirklių centras - birža, kurioje buvo ne tik atliekamos komercinės bei finansinės operacijos, bet ir leidžiamas laisvalaikis.

Užsimota statyti naują pastatą, nes senasis pradėjo darytis per ankštas. Lėšų tam surinkta nustačius specialią rinkliavą už išvežamas prekes. Naujas pastatas senojo vietoje iškilo 1777 metais. Nors šis fachverkinis aštuoniakampis statinys per 1854 metų gaisrą nesudegė, netrukus - 1856-aisiais - buvo nugriautas kaip per ankštas. Pastatytas daug didesnis mūrinis dviejų aukštų pastatas su bokšteliu, kurį puošė laikrodis.

Anuomet birža atliko ir kultūros įstaigos vaidmenį - čia buvo skaitykla, į kurią atkeliaudavo apie 60 įvairiomis pasaulio kalbomis leidžiamų žurnalų bei laikraščių iš daugelio šalių, buvo rengiamos atvežtinės dailės parodos. Biržos pastato sale naudojosi religinės bendruomenės. Čia pamaldas laikė anglikonai, kai neturėjo bažnyčios. Pirklių pageidavimu, kurį laiką čia buvo įsikūręs ir miesto telegrafas.

Biržos pastatas dar vieną rekonstrukciją patyrė 1907-1908 metais - jis vėl buvo išplėstas, kai kurios dalys paaukštintos. Viršuje įsikūrė butai, pirmajame aukšte veikė parduotuvės. Minima, kad biržos salės būta puošnios ir erdvios - čia stovėjo skulptūros, kabojo pirklių dovanoti paveikslai.

XX amžiaus pradžioje birža pradėta vadinti Prekybos ir pramonės rūmais, nes čia veiklą plėtojo ir Klaipėdos pramonininkai. Nuolat rekonstruojamas ir plečiamas biržos pastatas tapo dideliu kompleksu su vidiniu kiemu, ir buvo svarbus Klaipėdos architektūrinis akcentas. Jis sugriautas po Antrojo pasaulinio karo, 1945-1947 m.