Kodėl reikia keisti gerai dirbančios Uosto direkcijos statusą
(5)Visus šiuos metus Uosto įstatymo pakeitimui, kuris leistų Uosto direkciją pertvarkyti į AB, aršiausiai priešinasi Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS), nes baiminasi, kad taip ruošiamasi direkciją privatizuoti.
Ir dabar iš naujo išsiuntinėjusi raštus, kuriuos pasirašė kelios jūrinės organizacijos, visoms institucijoms, LJS prašo stabdyti šio sumanymo įgyvendinimą. Pasak sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, turima neoficialių žinių, kad šios įmonės reorganizavimas vis dėlto bus stabdomas.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad įmonė savo namų darbus jau yra padariusi, dabar laukiama, koks bus Seimo sprendimas.
Ministerija švaistosi lozungais
LJS pirmininkas P. Bekėža informavo, kad atsakymas iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, į kurį kreipėsi LJS, dar negautas, o Seimo Antikorupcijos komisija pažadėjo prašyti Vyriausybės paaiškinti situaciją.
„Lozungais aš jau nebetikiu, man reikalingi konkretūs skaičiai, ekonominis pagrindimas. Manau, kad tai taip atkakliai stumiama todėl, kad ateityje norima Uosto direkciją privatizuoti. Kodėl valstybės įmonių, dirbančių gerai, duodančių didelį pelną valstybei, pinigai turi būti atiduoti į privačias rankas?
„Lozungai, kuriuos vardina Susisiekimo ministerija, kaip pasikeis situacija Uosto direkcijai tapus akcine bendrove, yra niekiniai. Lietuva jau turi skaudžios patirties, kai iš VĮ padarytos AB buvo privestos iki bankroto arba jų akcijos buvo parduotos ir valstybė neturėjo balso valdant tas įmones. Taip nutiko su AB “Lietuvos jūrų laivininkystė„ ir daugeliu kitų įmonių, kurios atsidūrė privačiose rankose. Ministerija sako, kad Uosto direkcijos akcijos 100 proc. priklausys valstybei. Bet tai bus tik laikinas dalykas, o paskui bus žengtas žingsnis prie akcijų pardavimo ir galų gale prie privatizavimo. Viena rinkimus laimėjusi partija priėmė tokį sprendimą, ateis į valdžią kita, priims kitą, o turint daugumą Seime padaryti įstatymo pataisą yra juokų darbas“, - aiškino LJS pirmininkas.
P. Bekėžos teigimu, nesuprantama direkcijos statuso keitimo priežastis, nes nėra atlikti jokie tyrimai, nepateikiami jokie būsimos naudos argumentai, tik švaistomasi lozungais. „Lozungais aš jau nebetikiu, man reikalingi konkretūs skaičiai, ekonominis pagrindimas. Manau, kad tai taip atkakliai stumiama todėl, kad ateityje norima Uosto direkciją privatizuoti. Kodėl valstybės įmonių, dirbančių gerai, duodančių didelį pelną valstybei, pinigai turi būti atiduoti į privačias rankas? Mes savo pozicijos šiuo klausimu nepakeitėme ir nekeisime. Turint tik vieną uostą tik valstybė gali reguliuoti, kad jis gerai funkcionuotų. Valstybė turi reguliuoti ir mokesčių sistemas, turiu omenyje rinkliavas ir žemės nuomos mokestį. O AB pagrindinis tikslas - gauti kuo didesnį pelną ir pasiskirstyti dividendus. Tokiu atveju valstybės gaunamas pelnas mažės“, - teigė P. Bekėža.
Kodėl pataisa atsidūrė stalčiuje?
Minėtas įstatymų pakeitimų paketo priėmimo klausimas buvo svarstytas 2018 metų Seimo pavasario sesijoje, bet priimtas nebuvo. Pasak P. Bekėžos, nuspręsta atidėti šio klausimo svarstymą, o po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir kitų saugumo institucijų atstovų išsakytos nuomonės buvo priimtas sprendimas tokią įstatymo pataisą atmesti.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka mano, kad tas projektas užstrigo Seime todėl, kad buvo sukritikuotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kadangi nebuvo aišku, koks turtas lieka valstybei, o koks perduodama AB, kitaip sakant, nebuvo iki galo padaryti namų darbai. Todėl jis buvo padėtas į stalčių.
„Pagal Seimo darbo taisykles, po pusės metų vėl galima teikti tą patį pasiūlymą. Tad dabar mašinėlė vėl pradėjo suktis. Šis klausimas pradėtas kelti dar tada, kai susisiekimo ministru buvo Rokas Masiulis. Ar įsivaizduojate, kokios galingos jėgos to siekia, kad ta mašina vis važiuoja ir važiuoja. Kai šitas klausimas vėl bus svarstomas Seimo komitetuose, LJS yra pasirengusi išsakyti savo kategorišką nuomonę“, - kalbėjo LJS pirmininkas.
Mums svarbiausia, kad uostas turėtų savo strategiją, kuri būtų įgyvendinama trumpiausiais terminais ir kad būtų išlaikytas uosto konkurencigumas.
Svarbiausia, kad nesikeistų generalinė linija
„Mes viską vertiname labai pragmatiškai. Ar viena, ar kita įmonės valdymo forma turėtų užtikrinti uosto infrastruktūros vystymo tęstinumą, uosto konkurencingumą, greitą sprendimų priėmimą, o pati forma, mūsų manymu, labai didelės įtakos neturėtų turėti. Svarbiausia, kad nesikeistų uosto generalinė linija“, - sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Anot jo, baimintis dėl Uosto direkcijos privatizavimo nereikėtų, jis nemano, kad jos funkcijos labai keisis, jeigu ji bus AB.
„Jeigu bus AB, galbūt bus paprasčiau sprendžiami skolinimosi, investicijų klausimai. Mes su Uosto direkcija turime tam tikrus apibrėžtus santykius: tiek vieni, tiek kiti esame prisiėmę tam tikrų įsipareigojimų, kuriuos bandome vykdyti laiku. Kartais mūsų nuomonės išsiskiria tam tikrais klausimais, bet dėl mūsų bendradarbiavimo Klaipėdos uostas pasiekė neblogų rezultatų. Mes kaip privatūs operatoriai investavome į suprastruktūrą, Uosto direkcija - į infrastruktūrą. Mes negalime kelti klausimo dėl šios įmonės pertvarkymo į akcinę bendrovę, tai ne mūsų kompetencija. Mums svarbiausia, kad uostas turėtų savo strategiją, kuri būtų įgyvendinama trumpiausiais terminais ir kad būtų išlaikytas uosto konkurencigumas“, - sakė asociacijos prezidentas.
„Talino uostą irgi valdo AB, kuri dar yra akcijų rinkos dalyvė, tad galima įsigyti jos akcijų. Valdymo efektyvumo atžvilgiu Klaipėdos uostas atsilieka nuo Talino.
Laivų savininkai pavojaus neįžvelgia
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius G. Kutka sako, kad atskirai šio klausimo asociacijos nariai nesvarstė, nes jis tiesiogiai jų neliečia. Bet iš principo laivų savininkai ne prieš, kad Uosto direkcija taptų AB, kad būtų atsižvelgta ir į pasaulinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas.
G. Kutkos teigimu, laivų savininkai svarstant Uosto įstatymo pakeitimus siūlė sudaryti galimybes Uosto direkcijai daugiau finansuoti Savivaldybės projektus. Nes šiuo metu dividendais viskas atiduodama Vilniui, o Klaipėdai lieka daugiausia apie 1,5 mln. eurų, kuriuos laikantis įstatymo galima skirti tik privažiuojamiesiems keliams. Jų manymu, Uosto direkcijos lėšos galėtų būti naudojamos ir vidaus vandenų keliams prie uosto, pavyzdžiui, kad ir Danės upei, Kuršių marioms, Vilhelmo kanalui.
„Talino uostą irgi valdo AB, kuri dar yra akcijų rinkos dalyvė, tad galima įsigyti jos akcijų. Valdymo efektyvumo atžvilgiu Klaipėdos uostas atsilieka nuo Talino. Uosto direkcijai tapus AB, atsirastų daugiau galimybių labiau orientuotis į komercinę veiklą. O savininko atžvilgiu iš principo niekas nesikeičia, visas 100 proc. lieka valstybei. Gal vėliau ir Savivaldybė turės kokią nors dalį jos akcijų. Viskas bus įrašyta įstatyme ir nematau jokių pavojų. Man atrodo, kad pradėta priešintis tam be argumentų. Nes niekas nekalba apie privatizavimą. Jeigu taip būtų, iškiltų didžiulis pavojus. Įsivaizduokite, Uosto direkcija būtų parduodama kažkokiai X kompanijai su visa žeme, kurią jį valdo patikėjimo teise. Tokių pavyzdžių nedaug pasaulyje. Pirėjo uostas Graikijoje yra parduotas kinams. Juk valstybės valdoma yra ir AB “Klaipėdos nafta„. Aš nematau jokių pavojų“, - teigė G. Kutka.
Jis mano, kad Uosto direkcijai tapus AB viskas būtų ir aiškiau, ir paprasčiau. Pavyzdžiui, Uosto direkcijos generalinį direktorių dabar skiria susisiekimo ministras. Tiesa, kartais būna skelbiamas konkursas. Ministras gali imti ir atleisti vadovą iš pareigų. O esant AB didesnį svorį įgauna valdyba, kurioje būna ir nepriklausomų narių.
„Galbūt stividorinės kompanijos ir galėtų baimintis, kad jų ir Uosto direkcijos keliai nesusipintų, šiai imantis daugiau komercinės veiklos. Pavyzdžiui, Uosto direkcija galėtų statyti saulės baterijas, investuoti į jas savo pinigus ir iš to uždirbti. Nemanau, kad ji pati pradės krauti, tad stividorinės kompanijos neturėtų būti prieš. Mano supratimu, gyvenimas tiesiog diktuoja, kad jau reikia eiti šituo keliu“, - teigė laivų savininkų atstovas.
Šiandien man kyla klausimas - kodėl reikia keisti Uosto direkcijos statusą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, jeigu tai ne tik nieko neduoda, bet dar ir pablogina situaciją?
Nebūtų buvęs klestintis uostas
Arvydas Vaitkus, Uosto direkcijai vadovavęs šešerius metus, sako, kad šitas klausimas jam einant generalinio direktoriaus pareigas specialistų buvo gana išsamiai analizuojamas įvertinant visus pliusus ir minusus. „Uosto direkcija kaip valstybės įmonė gali veikti visiškai neturėdama jokių problemų. VĮ statusas jai sudaro visas įmanomas galimybes veikti pagal tiesioginę įmonės paskirtį - suteikti verslui geriausias galimybes dirbti uosto zonoje, kad krovos ir laivybos kompanijos nepatirtų jokių problemų nei dėl gylio, nei dėl krantinių, nei dėl geležinkelių ir t. t.“, - sakė A. Vaitkus.
Pasak jo, AB yra labiau orientuota į pelną. „Iš savo ilgametės darbo uoste patirties galiu pasakyti, kad AB atveju Klaipėdos uostas nebūtų klestintis, vienas pirmaujančių uostų Baltijos jūroje. Klaipėdos uosto direkcija buvo viena pelningiausių uosto direkcijų visoje Europos Sąjungoje, bent jau tada, kai aš ją palikau“, - sakė A. Vaitkus.
Du neatsakyti klausimai
Buvusio Uosto direkcijos vadovo manymu, jeigu direkcija taptų AB, iškiltų nemažai problemų, atsirastų du labai rimti klausimai. Pirmas - įmonės turto klausimas. Šiandien ji turi tik biurą ir nieko daugiau. Vadinasi, jai reikėtų skolintis finansinėse rinkose. Bet turėdama tik biurą, kurio sąmatinė vertė - keli milijonai eurų, Uosto direkcija nebebūtų patraukli įmonė, kuriai galima skolinti pinigus. Visas likęs turtas: krantinės, akvatorija, geležinkeliai, kuris šiandien patikėjimo teise priklauso Uosto direkcijai, yra išskirtinis valstybės turtas, apsaugotas strateginių įmonių ir kitais įstatymais.
Kita didelė problema yra tai, kad Uosto direkcijos sudėtyje yra ir uosto kapitonas, kuris vykdo ir administracinę funkciją, t. y. gali bausti pažeidėjus, surašyti protokolus ir kt. Valstybės įmonėje tai suprantama ir paprasta, o dirbdamas komercinėje įmonėje uosto kapitonas nebegalėtų vykdyti šitų funkcijų.
„Į tuos du mano iškeltus klausimus tada mums neatsakė niekas, nors nemažai diskutavome su Susisiekimo ministerija. Vienu metu buvome labai skubinami duoti kuo greičiau medžiagą. Ir šiandien man kyla klausimas - kodėl reikia keisti Uosto direkcijos statusą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, jeigu tai ne tik nieko neduoda, bet dar ir pablogina situaciją?“ - klausia A. Vaitkus.
Jo teigimu, EBPO nenurodo Lietuvai keisti VĮ į AB, ji pateikė tik rekomendacijas, nes posovietinės zonos valstybėse buvo labai daug valstybinių įmonių, nebuvo komerciškumo.
Baimių turime visi, bet protingai sprendžiant įmonė įgautų naują kvėpavimą plėtoti verslą.
Bet koks pokytis turi baimės šleifą
„Nepasakyčiau, kad Susisiekimo ministerija šiuo klausimu darytų mums spaudimą. Tai bendras mūsų darbas. Lietuvos Vyriausybė, atsižvelgdama į ES rekomendacijas, nusprendė, kad reikia parengti paketą įstatymų, kurie padarytų prielaidą valstybės įmonių statusui keisti. Tai seniai vykstantis procesas ir sugalvotas ne Lietuvoje“, - sako Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas.
Pasak jo, bet koks pokytis visada turi baimės šleifą, todėl ir dėl direkcijos statuso keitimo kyla aistrų.
„Tai, ko iš mūsų buvo reikalauta kaip iš įmonės, esame pateikę ir dabar vyksta parengiamieji darbai. Šiandien Uosto direkcija yra labai sėkmingai dirbanti valstybės įmonė. Bet įmonės teisinį statusą turėtume vertinti efektyvumo atžvilgiu. Akcinė bendrovė yra žymiai lankstesnė, verslesnė, ji turi daugiau galimybių, gali turėti antrinių įmonių ir t. t. Toks pagrindinis tikslas keičiant įmonės statusą. Uosto direkcija labai svarbi įmonė siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, tad niekas negalvoja apie kokį nors kitą akcininką, išskyrus valstybę. Šiandien direkcija valdo valstybės turtą patikėjimo teise, jis ir toliau turi likti valstybės priežiūroje, jį valdyti patikėjimo teise turėtų ir AB. Manau, kad mus transformavus, akcininkas turėtų būti valstybė“, - sakė dabartinis Uosto direkcijos vadovas.
A. Latako manymu, AB Uosto direkcija turėtų išlaikyti visus įsipareigojimus dėl viešojo intereso, pavyzdžiui, užtikrinti gelbėjimo, taršos likvidavimo darbus, kurie AB sunkiai suprantami. „Baimių turime visi, bet protingai sprendžiant įmonė įgautų naują kvėpavimą plėtoti verslą“, - sakė A. Latakas.
Paklaustas, ar imdamasi verslo Uosto direkcija nesudarys konkurencijos krovos kompanijoms, A. Latakas atsakė: „Tapę AB, savo srityje turėtume būti labai aktyvūs. Konkurencija visiems yra gerai. Žinoma, kad nesiimsime darbų, kurie mums svetimi, pavyzdžiui, nesteigsime parkų ar SPA centrų. O jūrinėje srityje ieškosime visų variantų stengdamiesi padidinti pajamas, atsikratyti mums nenaudingų veiklų, atskirti veiklas, kurių privalome imtis dėl specialių įpareigojimų, nors iš to neuždirbsime.“
Uosto direkcijos vadovo teigimu, didžiąją dalį užsienio uostų valdo akcinės bendrovės, nors valdymo formos yra gana įvairios, bet Vakaruose valstybės įmonės statusas nepopuliarus.
MINISTERIJOS POZICIJA
Siekiant skatinti spartesnę transporto sektoriaus plėtrą ir diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką, šio sektoriaus valstybės įmones numatoma pertvarkyti į akcines bendroves. Vyriausybė jau pritarė Susisiekimo ministerijos teiktai išvadai dėl ankstesnės Vyriausybės parengtų teisės aktų projektų, sudarančių prielaidas valstybės įmonių pertvarkai, kurie praeitos kadencijos Seime nebuvo priimti.
„Valstybės įmonių pertvarka į akcines bendroves suteiks joms daugiau lankstumo ir valstybei atvers galimybę diegti pažangesnę valdymo praktiką. Bus efektyviau valdomas valstybės turtas, greičiau priimami sprendimai ir reaguojama į rinkos pokyčius, įmonės turės daugiau galimybių pritraukti investicijas, investuoti į inovacijas ir naujas paslaugas“, - sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Akcinių bendrovių statusą turinčios įmonės turės daugiau galimybių pritraukti įvairesnių formų kapitalą, ne tik skolintis ar naudoti valstybės biudžeto lėšas. Bendrovių sugeneruotas pelnas galės būti skirstomas dividendų forma valstybei ir reinvestuojamas į strateginius projektus, o tai prisidėtų prie spartesnės atitinkamo transporto sektoriaus plėtros.
Bendrovės galės steigti antrines įmones ir taip efektyviau valdyti verslo riziką. Tikimasi, kad tai paskatins įmones investuoti į inovacijas, naujas paslaugas ir išnaudoti bendradarbiavimo pranašumus.
Visos pertvarkomų įmonių akcijos 100 proc. priklausys valstybei. Būdama vienintele bendrovių akcininke, valstybė išlaikys jų kontrolę. Visa viešoji transporto infrastruktūra ir toliau priklausys valstybei, tad bus užtikrinamas tiek viešasis interesas, tiek nacionalinis saugumas - nacionaliniam saugumui svarbios valstybės įmonės šį statusą išlaikys ir tapusios akcinėmis bendrovėmis. Viešoji transporto infrastruktūra bus įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą.
Valstybės įmonių pertvarka vykdoma įgyvendinant Vyriausybės programą bei EBPO rekomendacijas peržiūrėti, supaprastinti ir suvienodinti valstybės valdomų įmonių teisines formas.
Rašyti komentarą