Kodėl sakurų parkui perkami papildomi darbai?

(3)

Jau tradicija tapo, kad valstybinių institucijų įgyvendinamų projektų sąmatos dėl vienokių ar kitokių priežasčių išauga po viešųjų pirkimų, tada, kai darbai jau įgyvendinami. Klaipėdos baseinas brango dėl atsiradusio nardymo šachtos poreikio, Dangės skveras - dėl to, kad užsimanyta betoninę dangą keisti granitu, naujoji mokykla - dėl to, kad tinkamai neįvertintas skardžio landšaftas. Ne išimtis ir sakurų parkas, kuriamas sklype tarp Žvejų rūmų ir Naujųjų apaštalų bažnyčios.

Sakurų parkas pradėtas rengti dar praėjusiais metais. Parko teritorija aptverta, iškasinėta ir palikta. Dabar jokie darbai nevyksta. Už projekto įgyvendinimą atsakingo Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistai aiškina, kad tik pradėjus darbus pasirodė, jog gruntas pernelyg drėgnas ir projekte numatytas drenažas ir lietaus nuotekų tinklai nepakankami, tad būtina koreguoti techninio plano projektą ir numatyti papildomus darbus.

Ar tai reiškia, kad beveik milijoną kainuosiančio parko sąmata didės? Kas už tai atsakingas?

Projektavimo brokas?

"Sakurų parko įrengimo darbai sustabdyti, nes projekte buvo blogai įvertintas gruntas.

Projekto išvadose nurodyta, kad gruntas yra geras, o iš tikrųjų gruntas vietomis yra labai molingas ir nepakanka suprojektuotų drenažų ir lietaus nuotekų tinklų.

Dabar darysime papildomą pirkimą papildomiems lietaus nuotekų tinklams, drenažui projektuoti tam tikrose vietose, kuriose gali būti apsėmimai. Ne mūsų skyrius organizavo projektavimo darbų pirkimą, mes tik įgyvendiname jį. 2019 metais Architektūros skyrius vykdė viešuosius pirkimus. Geologinius tyrimus darė tie patys projektuotojai. Dabar jau sutartys su jais pasibaigusios", - komentavo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

To paties skyriaus vyriausioji specialistė Milda Enciutė, atsakinga už sakurų parko projektą, antrino, kad geologinė projekto dalis buvo netinkamai atlikta. „Rangovams atkasus tranšėjas, pasirodė, kad labai daug vandens ir neįmanoma toliau dirbti. Dabar bus daromas papildomas susitarimas. Tikimės, kad už trijų mėnesių darbus bus galima tęsti“, - komentavo vyr. specialistė.

SUSTABDĖ. Sakurų parko teritorija aptverta, iškasinėta ir palikta. Dabar jokie darbai nevyksta.

Paklausta, ar tai reiškia, kad išaugs projekto sąmata, pašnekovė svarstė: „Aš galvoju, kad labai už ribų neišeisim. Manau, kad šiems metams numatytos lėšos bus panaudotos ir suplanuoti darbai bus padaryti. O kodėl taip domimasi? “ - teiravosi M. Enciutė.

Retorinis klausimas

Sakurų parko projektą rengusios UAB „Nacionalinis projektų rengimas“ atstovas Vilius Bridikis neigia, kad parengtas projektas - nekokybiškas. Jo teigimu, projekto lietaus nuotekų tvarkymo sprendiniai atlikti vadovaujantis inžineriniais geologiniais ir dirvožemio / grunto tyrimais ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis.

Pašnekovas tvirtino, kad lietaus nuvedimui nuo dviračių ir pėsčiųjų tako ir suprojektuoti maksimalaus diametro lietaus nuotekų tinklai ir drėgniausioje sklypo dalyje aplink tvenkinį drenažiniai tinklai, kurie vadovaujantis AB „Klaipėdos vanduo“ išduotomis Prisijungimo sąlygomis prijungti prie Klaipėdos miesto centralizuotų paviršinių nuotekų tinklų.

„Užbaigtas projektas buvo pateiktas ekspertizei ir iš ekspertų gautas toks šio projekto įvertinimas: “Sakurų parko, sklype kad. Nr. 2101/0006:541, Klaipėdoje, techninis darbo projektas atitinka Reglamento ES Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų LR įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Techninį darbo projektą galima tvirtinti", - pacitavo V. Bridikis.

Pašnekovas priminė, kad sakurų parkui skirtame sklype anksčiau buvo vandens telkinys, kuris palaipsniui buvo užpiltas gruntu, paliekant nedidelę tvenkinio dalį. „Ant supilto grunto savaime priaugo želdinių. Kas atsakingas, kad pradėjus darbus dalyje teritorijos rastas piltas gruntas su statybinėmis šiukšlėmis - tikrai retorinis klausimas“, - komentavo UAB „Nacionalinis projektų rengimas“ atstovas.

Trimetis projektas

Įgyvendinti sakurų parko projektą Klaipėdos miesto savivaldybė ketina per trejus metus. Šiais metais numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, nuotekų tinklus. Parke numatoma pasodinti apie 50 dviejų rūšių sakurų, taip pat - kalnines juodąsias pušis, azalijas, rododendrus ir kitus augalus. Sklype esantys dideli vertingi medžiai (karpotasis beržas, platanalapis klevas, baltasis gluosnis, paprastasis lazdynas ir kiti) bus išsaugoti.

Pagrindinis parko akcentas turėtų tapti penkialapio sakuros žiedo formos tvenkinys. Jo centre turėtų būti įrengta salelė su japoniška pušimi ir tradiciniam japoniškam sodui būdingu akmeniniu žibintu. Šalia tvenkinio atsiras poilsio aikštelė su suolų ir lauko akmenų kompozicija. Sala su poilsio aikštele būtų sujungiama mediniais tilteliais.

Šiaurės vakariniame sklypo kampe numatoma suformuoti kalvą, po kuria būtų įrengtas tualetas. Šalia planuojamų dviračių ir pėsčiųjų takų bus įrengtos vaikų žaidimo aikštelės su specialia danga ir įrenginiais, skirtais įvairioms amžiaus grupėms. Ties pagrindiniu patekimo keliu į parką, o jis bus iš Taikos prospekto, numatoma įrengti tradicinius japonų „torri“ vartus. Visą parko teritoriją ketinama apšviesti moderniais LED šviestuvais.

Pernai metų biudžete sakurų parkui įrengti buvo numatyta 111 tūkst. eurų. Juos parkui skyrė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Šiais metais parkui numatyta pusė milijono, o 2022 m. - antra tiek. Sakurų parko įrengimo projektui ES parama nenaudojama, planuojamos tik Savivaldybės biudžeto lėšos.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder