Antradienį Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko susitikimas su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Šiugždiniene. Susitikimo tikslas, anot ministrės, buvo aptarti, kaip miestui sekasi organizuoti pradinukų, ikimokyklinukų ugdymą.
„Laukiame grįžtančių ir abiturientų. Todėl buvo svarbu aptarti, kaip Klaipėda yra pasiruošusi abiturientų grįžimui“, - kalbėjo J. Šiugždinienė.
Susitikime taip pat buvo diskutuojama, kokie yra uostamiesčio gyventojų testavimo pajėgumai ir galimybės. Pasak ministrės, šiuo metu dar laukiama, kada bus patvirtinti greitųjų antigenų testai.
„Tai yra tokie testai, kuriems nereikia laboratorijos. Mokiniai, prižiūrint sveikatos specialistui, gali patys jį atlikti. Šių testų nereikia vežti į laboratorijas, o tai labai palengvins testavimo procesą“, - teigė J. Šiugždinienė.
Kai kuriose savivaldybėse, kuriose užsikrėtimų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų viršija 200, moksleiviai yra testuojami kaupinių metodu, kuriam yra reikalingos laboratorijos. „Tai yra gan sudėtingas procesas, tačiau jis tikrai pasitvirtino, nes matome, kad suvaldome užsikrėtimo atvejus“, - komentavo ministrė.
Tačiau, anot J. Šiugždinienės, norint išplėsti ugdymo aprėptis ir išleisti daugiau mokinių į mokyklas, reikia, kad testavimo pajėgumai būtų tinkami ir kad būtų galima testuoti dar daugiau, jog grįžimas į mokyklas būtų saugus.
Klausimas dėl 5-8 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas, pasak ministrės, dar svarstomas.
Kalbėdama apie Klaipėdos miesto testavimo pajėgumus, J. Šiugždinienė pabrėžė, kad jeigu reikėtų testuoti dar daugiau žmonių, tai turimų pajėgumų tikrai neužtektų.
„Pajėgumai yra nepakankami, nes šiuo metu ir mokytojai labai intensyviai testuojasi, taip pat yra rekomendacija testuotis ir abiturientams. Testuojasi ir kitų įstaigų darbuotojai“, - kalbėjo ministrė.
J. Šiugždinienė akcentavo, kad kartu su Sveikatos apsaugos ministerija deda visas pastangas, kad atsirastų paprastesnis testavimosi būdas ir kad tam nereikėtų laboratorijos.
Jeigu neatsiras greitieji antigenų testai, anot J. Šiugždinienės, Klaipėda sunkiai susitvarkytų, turėdama tris mobiliuosius punktus.
Paklausta, kodėl pamažu atveriant prekybos centrų, teatrų ir kavinių duris kai kurių klasių moksleiviams į mokyklas grįžti vis dar neleidžiama, ministrė atsakė, kad pavojus užsikrėsti ugdymo įstaigose yra kur kas didesnis nei prekybos centre.
„Šiandien mes matome, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurios yra atidarytos be testavimo, yra didžiausi židinių skaičiai. Šiuo metu yra 91 židinys. Tai rodo, kad pavojus ugdymo įstaigose tikrai yra. Ir įsivaizduokime, kad paleidžiame per 300 tūkst. vaikų, kurie visą dieną gyvena kartu. Tai yra visai kas kita, nei pusvalandžiui ateiti į prekybos centrą“, - teigė J. Šiugždinienė.
Ministrė pabrėžė, kad sureguliuoti tokį srautą vaikų yra sudėtinga, nes jie judės, eis vienas šalia kito, kažkas gali nusiimti kaukę. Nors Lietuva nėra vienintelė šalis, kuri iki pat šiol buvo uždariusi mokyklas. Visgi ministrė sutinka, kad situacija psichologiniu ir emociniu aspektais yra sudėtinga.
„Situacija yra be galo svarbi. Mokytojai ir vaikai yra pavargę ir jų emocinė būklė yra sudėtinga. Yra kritusi motyvacija. Faktas, kad visi sprendimai, vedantys prie to, kad mes galėtumėme išleisti vaikus į mokyklas, yra daromi ir jie bus priimti“, - akcentavo Klaipėdoje viešėjusi ministrė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą