Per sprangiu tapusį gardų kąsnelį teks gražinti valstybei

Prieš aštuonerius metus didesnį nei pusės hektaro žemės sklypą vienoje patraukliausių Klaipėdos vietų iš valstybės įsigijusi uostamiesčio statybų bendrovė netrukus suprato, kad jai labai praverstų ir kelios dešimtys šalia esančių valdiškų arų. Pajūryje reziduojantys Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai privačios ir valstybinės žemės mainams neprieštaravo. Nors puikiai žinojo, kad įstatymas to daryti neleidžia.

Klaipėdos apygardos teismas tenkino viešąjį interesą gynusios Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Lauros Paulikienės ieškinį. Temidė pripažino negaliojančia sutartį, kurią pasirašė statybų bendrovė „Nidos turtas" ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius.

Pritaikius restituciją, valstybei bus grąžintas neteisėtai perkeltas žemės sklypas, esantis vienoje patraukliausių uostamiesčio vietų - greta pačiame miesto centre įsikūrusio klaipėdiečių mėgstamo Skulptūrų parko.

Ši istorija prasidėjo dar 2013 metais, kai bendrovė „Nidos turtas" aukcione iš Turto banko nuspirko K. Donelaičio gatvėje esantį kiek didesnį nei pusės hektaro ploto valstybinės žemės sklypą su statiniais - garažais ir gyvenamuoju namu. Šis sklypas specialiai suformuotas minėtiems statiniams eksploatuoti bendrame 1,9721 ha žemės sklype.

Praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams, „Nidos turtas" su NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi pasirašė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Remiantis šiuo susitarimu, bendrovė nuosavybės teise valdomą žemės sklypą padalino į du ir vieną jų (0,2264 ha) išmainė į valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės dalį, besiribojančia su greta esančiu Klaipėdos skulptūrų parku.

Dalį šio išmainyto žemės sklypo - 0,0768 ha - bendrovė 2016 metais pardavė fiziniam asmeniui už 190 tūkst. eurų. „Nidos turtas" pirkėjui įsipareigojo (iki galutinio atsiskaitymo) sklype pastatyti tvorą besiribojančią su Skulptūrų parko ir lauko teniso kortais, iškirsti augančius medžius, pakeisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamąją. Taip pat užtikrinti pirkėjui galimybę pastatyti ne mažesnį nei 300 kv.m. bendro ploto pastatą su gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpomis bei įrengti kelią, leidžiantį patekti į sklypą.

Vietoje buvusių garažų sklype ėmus dygti kelių aukštų namo sienoms, privačios bendrovės ir valstybinės institucijos sandėriu susidomėjo teisėsaugininkai. Surinkę informaciją, kuri liudijo apie galimai padarytus įstatymų pažeidimus, pajūrio prokurorai ėmėsi ginti viešąjį interesą.

Prokurorės L.Paulikienės atliktame tyrime nustatyta, kad minėtas susitarimas prieštarauja imperatyviosioms Žemės įstatymo normoms. Teisės aktuose nėra numatytos galimybės vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus. Pažymėta, jog žemės sklypas, į kurį perkeltas „Nidos turto" sklypas, yra Klaipėdos miesto centrinėje dalyje ir patenka į Kultūros paveldo teritoriją bei ribojasi su klaipėdiečių ir miesto svečių intensyviai lankomu Skulptūrų parku.

Teismas negaliojančia pripažino ir pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią „Nidos turtas" pardavė dalį perkelto žemės sklypo fiziniam asmeniui. Bendrovė pastarajam privalės grąžinti avansu už sandorį gautus 40 tūkst. eurų.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder