Plečiantis miestui - chaoso prevencija
(2)Urbanistinės idėjos ieškoma Tauralaukio teritorijai - manoma, kad 460 hektarų užimanti miesto dalis tarp Danės, kelio į Palangą, Liepų ir Pajūrio gatvių ateityje žmonėms bus labai patraukli kurti naujus namus, bet be bendros vizijos ji gali pavirsti chaotiška ir nepatogia gyventi vieta.
Reikia numatyti ateitį
Niekur nevedantys akligatviai, jokių viešųjų erdvių gyventojams, padrikas gatvių tinklas - tai bene didžiausios grėsmės, nuo kurių norima apsisaugoti. Siekiant to išvengti, Klaipėdos savivaldybės užsakymu ieškoma urbanistinės idėjos, kuri vėliau taps pagrindu detalesniam kvartalo suplanavimui ir būsimiems reikalavimams naujoms statyboms.
Miesto meras Arvydas Vaitkus sako, kad teisingai suplanavus plėtrą kvartalas bus patogus būsimajam gyventojui.
„Manau, kad šiaurinės dalies vystymasis kuo toliau, tuo labiau įgauna pagreitį, turbūt reikia teisingai matyti ir laiku suveikti sutvarkant transporto srautus ir visuomeninės paskirties objektus.
Kuriant miestą reikia matyti visumą: kur vaikų darželis, kur mokykla, kur prekybos centras - kad žmogus galėtų visus šiuos svarbiausius objektus pasiekti pėsčiomis", - „Vakarų ekspresui" sakė A. Vaitkus.
Jo vertinimu, geras planas numato miesto ateitį net kelis dešimtmečius į priekį.
„Rengiant tokius planus privaloma turėti urbanistinės idėjos pagrindu sukurtą viziją, kad būtų suvaldyta viskas, kas įmanoma - kiek turi būti mokyklų, vaikų darželių, kiek žmonių toje teritorijoje gyvens, pavyzdžiui, po 10 metų, dar geriau - kai sugebama apskaičiuoti dvigubai ar trigubai toliau į priekį“, - teigia Klaipėdos meras.
Konkursą Klaipėdos savivaldybė paskelbė rugsėjo 1-ąją, pirmąsias tris vietas užėmusiems jo dalyviams bus paskirstytas 40 tūkst. eurų piniginis prizas, o su nugalėtoju numatoma sudaryti sutartį dėl urbanistinės koncepcijos parengimo.
Problemų užuomazgos
Kol kas Klaipėdos dalis, kurios urbanistinės idėjos bus ieškoma, užstatyta dar nedaug - urbanistinės idėjos konkurso techninėje specifikacijoje nurodoma, jog šiuo metu jau yra užimta apie 12 proc. jos teritorijos. Labiausiai užstatyta pietinė jos dalis, kurioje dominuoja daugiabučiai, o kitur daugiausia yra pievos, krūmai ir medžiai.
Esant net ir nedideliam užstatymui jau pastebima problemų, kurias norima suvaldyti.
„Šių urbanizuojamų teritorijų plėtra vyksta chaotiškai, pagal individualių sklypų savininkų norus, neatsižvelgiat į ilgalaikius besiformuojančių kvartalų socialinius, inžinerinius ir kitus poreikius, o tai ilgalaikėje perspektyvoje neigiamai atsilieps žmonių gyvenimo kokybei šiuose kvartaluose ir miesto ekonomikai“, - nurodoma techninėje konkurso specifikacijoje.
A. Vaitkus sako, kad Klaipėdoje yra ne vienas blogos plėtros pavyzdys, tarp jų - ir šioje teritorijoje.
„Rengiant urbanistinės idėjos konkursą visada turi būti tikslas, kad ji ateityje taptų pagrindu rengiant planavimo dokumentus ir vystant visą šią teritoriją, nes mieste, nors ir turėjome detaliuosius planus, tačiau eilė teritorijų turbūt nebuvo pakankamai tinkamai vertinama - nesakau, kad tai vyko globaliai per visą miestą - bet tokių pavyzdžių mes tikrai galime atrasti, ir ne vieną.
Turbūt vienas aiškiausių, kuris ryškėja - visa didžiulė teritorija nuo Liepų gatvės iki Tauralaukio, „Bachmano žemės“ teritorija, ten jau dabar žmonės klausia: kaip reikės įvažiuoti ar išvažiuoti", - kalbėjo miesto vadovas.
Konkurso techninės specifikacijos vienas iš rengėjų, žinomas šalies architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis teigia, jog dabartinis užstatymas netrukdo sukurti gerą plėtros koncepciją.
„Aišku, geriau būtų pirmiau turėti koncepciją, tik tada leisti pirmuosius projektus. Bet dabar, esant tokiai realybei, man atrodo, kad dar yra visi šansai padaryti ją gerai.
Pavyzdžiui, kitoje plento pusėje jau turime akligatvių sistemas ir ten jau labai sudėtinga kažką pakeisti, o čia dar yra pakankamai vietos manevrui ir tikrai galima padaryti gerą gatvių ir viešųjų erdvių struktūrą, o toliau suformuoti atitinkamą užstatymą ir panašiai„, - “Vakarų ekspresui" sakė M. Pakalnis.
Architektas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Mantas Daukšys sako, kad jau pradėti projektai gali ir kliudyti naujai vizijai, ir paskatinti kūrybiškumą.
„Esamas užstatymas gali kliudyti vienodumui, tačiau gali tapti ir paskata įvairovę skatinančioms vizijoms“, - „Vakarų ekspresui“ teigė M. Daukšys.
Klaipėdos meras A. Vaitkus teigia, kad šiuo metu nesvarstoma galimybė teritorijoje riboti nekilnojamojo turto projektų vystymą iki tol, kol bus parengta vizija ir detalieji planai.
„Mes kol kas tokių planų tikrai neturime ir nenagrinėjame. Tai, kas buvo padaryta iki šiol, stabdyti tikrai negalima“, - sakė A. Vaitkus.
Blogas pavyzdys
Kitoje kelio pusėje esanti Klaipėdos rajono teritorija jau išsivystė itin sparčiai - tušti laukai tankiai apgyvendinta vietove tapo vos per du dešimtmečius, tačiau ši vieta įvardijama kaip netinkamas miesto plėtros pavyzdys.
„Klaipėdos teritorinei plėtrai didelę įtaką daro masinė plėtra periferinėje zonoje, Klaipėdos rajone, kur formuojasi gana chaotiškos urbanistinės struktūros, kur tų teritorijų gyventojams nėra sukuriama tinkama inžinerinė, socialinė ir kita reikalinga infrastruktūra, skirta patenkinti tų kvartalų gyventojų poreikius.
Taip sukuriama padrika miesto plėtra, atsiranda transporto spūstys rytinio ir vakarinio piko metu, oro ir triukšmo tarša, didesni finansiniai poreikiai išlaikyti miesto infrastruktūrą ir pan.
Tokia plėtra neigiamai veikia miesto ekonomiką ir neigiamai atsiliepia miesto bei priemiestinių teritorijų gyventojų gyvenimo kokybei", - rašoma konkurso techninėje specifikacijoje.
Noras išvengti tokio chaoso yra vienas iš urbanistinės idėjos parinkimo tikslų.
„Siekiant suvaldyti šį išorinį veiksnį (...) būtent planuojamoje teritorijoje, buvo numatyta gyvenamųjų teritorijų naujos plėtros galimybė su jai funkcionuoti reikalinga infrastruktūra“, - teigiama dokumente.
Jame taip pat pažymima, kad masiškai užstatyta už kelio į Palangą esanti Klaipėdos rajono teritorija yra prastas plėtros pavyzdys, darantis neigiamą įtaką ir miesto plėtrai.
„Akivaizdu, kad kitoje pusėje nėra struktūros - nėra viešų erdvių ir gatvių tinklo, tiesiog erdvėje “pribarstyta" būstų su minimaliais patekimais prie jų.
Yra tik namai ir privažiavimai prie jų. To ir norima išvengti kitoje pusėje, kur dar yra visos realios galimybės", - sako M. Pakalnis.
Klaipėdietiška kokybė
Teritorija tarp Danės, kelio į Palangą, Liepų ir Pajūrio gatvių ateityje turėtų būti planuojama įvertinus miesto bendrąjį ir specialiuosius planus. M. Pakalnis sako, jog dabartiniame etape reikia detalizuoti kvartalus.
"Pagrindinė mintis buvo suformuoti teisingą urbanistinę struktūrą, kad kvartalų dydžiai būtų teisingai sudėlioti, viešųjų erdvių sistema, želdynai - užtikrintas tų teritorijų tvarus vystymasis.
Čia mes leidžiamės į kvartalo mastelį, o tai yra privažiavimai prie žmonių būsto, smulkiosios miesto erdvės, kuriančios gyvenimo kokybę. Dabar yra tas mastelis, kuriame mes galime sukurti gyvenimo būdą", - pasakojo M. Pakalnis.
Su panašiais iššūkiais susiduria ne tik Klaipėda, bet ir kiti Lietuvos didmiesčiai - kai kurios miestų dalys virto klaidžiomis struktūromis.
Miesto pasirinkta urbanistinė idėja gali padėti sukurti, anot jo, „klaipėdietišką gyvenimo kokybę“.
„Šio konkurso dalyvių tikslas turėtų būti pabandyti pastrateguoti - kokia ta klaipėdietiško gyvenimo kokybė galėtų būti, vis tiek tas rajonas nėra istorinėje miesto dalyje: darome naują, bet kartu yra ir Klaipėdos tradicijos, man atrodo, yra gera proga paieškoti Klaipėdai teisingo mastelio.
Nes juk kvartalai gali būti per dideli, pavyzdžiui - pas kaimyną toli eiti, atstumai pasidaro per dideli vaikščioti pėsčiomis, tada jis mieliau važiuoja automobiliu. Yra dalykai, susiję su rišlumu, kvartalo dydžiu, socialine infrastruktūra, želdynų poreikiu. Juos reikės išspręsti", - kalbėjo urbanistas.
M. Daukšys teigia, kad kuriant gyvenimo kokybę mieste būtina įvertinti įvairius faktorius, iš kurių vienas svarbiausių - galimybė gyventi sveikoje aplinkoje.
„Gyvenimo kokybė susideda iš daugelio faktorių - tai su sveikata, aplinka, pajamomis ir kita susiję aspektai“, - vardijo M. Daukšys.
Svarbu nesunaikinti gamtinės aplinkos duodamų verčių - patekimo prie želdinių, vandens, išraiškingesnių reljefo formų.
Dėl to, anot jo, planuojant teritoriją negalima naikinti tenykštės gamtos.
„Svarbu nesunaikinti gamtinės aplinkos duodamų verčių - patekimo prie želdinių, vandens, išraiškingesnių reljefo formų, taip pat kažkiek atsiveriančių panoramų ir perspektyvų“, - kalbėjo architektas.
Be idėjos - betvarkė
Urbanistas M. Pakalnis sako, kad, didžiulę Klaipėdos teritoriją palikus vystyti be aiškios vizijos, ji gali virsti tokia pačia, kaip ir kitoje kelio pusėje esančiose Klaipėdos rajono gyvenvietėse.
„Atsitiktų tai, kas yra kitoje pusėje. Scenarijus akivaizdus: jeigu neturėsime bendros idėjos, atsitiks taip, kaip atsitiko kitoje pusėje.
Tokiose vietose žmogus turi būstą, bet didelės vertės ateičiai ten nesukurta, vėliau su tokiais rajonais, kai jie pasens, bus tik daugiau problemų.
Nes jeigu žiūri tik vieno sklypo masteliu, tai turėsi akligatvį ir namukus, bet nesukursi viso rajono aplinkos, o tada ir atskirų namukų vertė tampa mažesnė.
Kalbu ne tik apie piniginę, bet ir tą kitą vertę: žmogus lyg ir pasistato sau būstą, bet visavertės kokybės neturi, nes bet kokios paslaugos turi važiuoti į miestą", - kalbėjo urbanistas.
Anot jo, su panašiais iššūkiais susiduria ne tik Klaipėda, bet ir kiti Lietuvos didmiesčiai, kuriuose per pastaruosius dešimtmečius kai kurios miestų dalys virto klaidžiomis struktūromis.
M. Pakalnis teigia, kad didmiesčiai jau yra pasimokę iš tokios „stichinės plėtros“ ir dabar ima kitaip planuoti teritorijas, o anksčiau tam trukdė individualių sklypų savininkai.
„Man atrodo, kad dabar pamokos yra išmoktos bent jau didžiųjų miestų savivaldybėse ir matosi, kad prasideda didesnių teritorijų planavimas.
Norų buvo ir anksčiau, deja, realybė buvo tokia, kad, pagal detaliojo planavimo teisines procedūras, idėjos būdavo blokuojamos pirmiausia žemės sklypų savininkų, kurie pirmiausia matė tik savo sklypų išvystymo vizijas", - teigė M. Pakalnis.
Architektas M. Daukšys sako, kad reikia sveikinti Klaipėdos sprendimą kurti naujai vystomos teritorijos viziją ir ją detaliai planuoti, tačiau tikimasi kokybiško planavimo, kad įteisinti sprendiniai ateityje netaptų kliūtimi naujiems projektams. Todėl tikimasi, kad būsima koncepcija bus gerai išdiskutuota, kad didžiulės apimties dokumentas vėliau nebūtų galvos skausmas bandant keisti neapgalvotus sprendimus.
„Teritorija didelė, atidavus ją vieno autoriaus matymui, tikrovėje ji gali tapti Klaipėdos naujųjų rajonų monotonijos pakartojimu. Kokybę galima pasiekti įvairiais būdais, svarbu nagrinėti alternatyvas, kol jos įmanomos“, - sako M. Daukšys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą