Projektuotojai sukilo prieš AB „Klaipėdos vanduo“

(19)

Klaipėdoje dirbančių projektuotojų, inžinierių ir architektų kantrybė baigėsi ir jie prašo miesto vadovų padėti spręsti situaciją, kuri susidarė derinant projektus Savivaldybės valdomoje AB „Klaipėdos vanduo“. Aiškios projektų derinimo sistemos nebuvimas atima laiką, stabdo investicijas, trukdo įgyvendinti projektus, nes procesai vilkinami mėnesiais.

„Mes nieko neprašome, tik kad būtų aiški sistema, kad būtų apibrėžta, per kiek laiko bus suderinti projektai. Pasakytų, kad per 50 dienų, tada visi žinotų, o dabar viskas trunka mėnesiais, laukiame mes, laukia statybininkai, laukia užsakovai dėl vieno parašo“, - „Vakarų ekspresui“ sakė UAB „Nerijaus inžineriniai tinklai“ direktorius Nerijus Vaišnoras. Jam asmeniškai kantrybė jau trūko prieš pusmetį, tačiau pavasarį jau pavyko suvienyti apie 40 projektus rengiančių įmonių ir asmenų, kurie prarado viltį, kad susidariusi situacija bus išspręsta, ir kreipėsi į miesto vadovus.

„Aš suprantu, kad yra sudėtingų statinių, bet kai tipinio individualaus namo keliasdešimt metrų vandentiekio tinklų prijungimas derinamas pusmetį, nors realiai tokio projekto patikrinimas profesionalui užtruktų apie pusvalandį, tai jau netelpa į jokius rėmus“, - žodžių į vatą nevynioja N. Vaišnoras. Anot jo, jam tenka dirbti su įmone „Palangos vandenys“, tai ten derinimas užtrunka iki dešimties dienų, o kartais ir trumpiau.

„Yra ESO, kur prijungimą prie gamtinių dujų tinklų pavyksta susiderinti per vieną dieną. Nacionalinė žemės tarnyba, pati Klaipėdos savivaldybė projektus derina per numatytus 10-20 darbo dienų terminus“, - gerus pavyzdžius pateikia N. Vaišnoras. Anot jo, „Klaipėdos vanduo“ turėjo tris specialistus, kurie derino projektus, tačiau liko du.

„Jei pavaldiniai nespėja atlikti darbų, tai yra skyriaus viršininkas, jis galėtų sėsti ir dirbti, tačiau, matyt, statusas neleidžia“, - piktinasi N. Vaišnoras. Anot jo, dabar situacija visiškai nesuprantama, specialistų trūksta, derinimo proceso metu jie eina atostogauti, jų niekas nepakeičia, galioja karantinas, į telefono skambučius niekas neatsakinėja.

Problemą sprendžia

„Klaipėdos vandens“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė „Vakarų ekspresą“ informavo, kad pastaruoju metu derinamų projektų kiekis išaugo apie 30 procentų. Nuo šių metų pradžios bendrovėje buvo suderinta per 1 200 projektų.

„Pabrėžiame, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų projektų derinimas yra labai atsakingas, daug dėmesio bei kompetencijos reikalaujantis darbas, todėl pateikti derinimui projektai turi būti peržiūrimi itin atsakingai“, - akcentuoja G. Butkienė. Anot jos, įmonė, reaguodama į rinkos pokyčius ir išaugusį projektų skaičių, deda visas pastangas, kad projektų derinimas vyktų sklandžiai, todėl buvo priimtas sprendimas didinti darbuotojų skaičių.

„Nuo birželio 9 dienos projektus derins dar vienas papildomas projektų valdymo grupės inžinierius. Šiuo metu įmonėje projektus derina jau 4 specialistai. Tikimės, kad padidinus darbuotojų skaičių projektų derinimas vyks greičiau ir sklandžiau“, - visus bando nuraminti G. Butkienė.

Kontroliuos meras

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad nesenai sužinojo apie susidariusią situaciją derinant projektus su AB „Klaipėdos vanduo“.

„Tai yra visiškai nedovanotina situacija. Savivaldybė deklaruoja “žaliojo koridoriaus„ principus, o derinimo procesai stringa mūsų pačių įmonėje. Blogai, kai reaguojama į situaciją, kai ja jau piktinamasi viešumoje“, - sako V. Grubliauskas. Anot jo, įmonės vadovas pateikė objektyvius paaiškinimus ir priežastis, kodėl susidarė tokia situacija, tačiau meras supranta, kad tai visiškai neguodžia projektuotojų ir investuotojų, kurių projektai stringa.

„Esu informuotas, kad projektus jau derina keturi specialistai ir atsilikimas turėtų būti likviduotas per 1-2 savaites“, - tokį „Klaipėdos vandens“ pažadą gavo miesto vadovas. V. Grubliauskas tikisi, kad ši situacija įmonei buvo pamoka ir ateityje tai nepasikartos.

Netiki pažadais

Tačiau projektų rengėjai nelabai tiki, kad situacija greitu laiku pagerės.

„Šiuo metu kaip tik palankiausias metas vykdyti statybas, ypač žemės darbus, tačiau užsitęsusios derinimo procedūros viską grasina nukelti iki rudens, kuomet žemė plauks vandeny“, - sako UAB „Progresyvūs projektai“ direktorė Danutė Zubavičienė. Anot jos, projektuotojų siekis būtų, kad Klaipėdoje pasikeistų derinimo tvarka ir projektą būtų galima derinti Nacionalinėje žemės tarnyboje, kitose institucijose gavus tik „formalų“, pirminį „Klaipėdos vandens“ suderinimą.

„Taip paspartėtų derinimo procedūros, o jei projektas būtų parengtas blogai, jį patys projektuotojai vėliau turėtų perdaryti“, - sako D. Zubavičienė. Anot jos, taip sistema veikia tiek Vilniuje, tiek Kaune.

V. Grubliauskas, išgirdęs tokį pasiūlymą, neskubėjo jo vertinti.

„Jei tai atitinka galiojančius teisės aktus, tai miesto interesas yra, kad derinimo procedūros vyktų sparčiau“, - žada pagalbą V. Grubliauskas.

Projektuotojai taip pat mano, kad „Klaipėdos vanduo“ turėtų nusistatyti konkrečius terminus, kiek laiko gali trukti projektų derinimas.

„Sudėtingiems statiniams tai gali būti 30 dienų, nesudėtingiems - trumpesnis“, - mano D. Zubavičienė.

Bijo sankcijų

„Jau pavargome nuo formalaus “Klaipėdos vandens„ atsirašinėjimo ir nieko nedarymo“, - sakė įvardinti savęs nepanoręs „Vakarų ekspreso“ šaltinis. Anot jo, problemos prasidėjo įmonei pradėjus vadovauti naujam generaliniam direktoriui Benitui Jonikui. Prasidėjo intensyvi kadrų kaita. Iš darbo pasitraukė įdirbį turėję specialistai.

„Vakarų ekspresui“ gilinantis į situaciją aiškėjo, kad problema įsisenėjo ir sprogo paties statybų bumo laikotarpio metu todėl, kad architektai bandė problemą spręsti jos nekeldami į viešumą. Dar prieš mėnesį jų bendruomenėje buvo kalbama, kad reiktų kreiptis į žiniasklaidą, tačiau buvo baiminamasi, kad tie specialistai, kurie viešins problemas, vėliau gali būti įtraukti į „juoduosius sąrašus“ ir susidurti su dar didesnėmis problemomis derinant projektus.

„Gyvename ne Baltarusijoje, o demokratinėje šalyje, tačiau visiško saugumo jausmo nėra“, - sakė redakcijos šaltinis.

„Aš net nenorėčiau svarstyti tokių dalykų, kad kažkas bijo pasakyti savo nuomonę, nes bijo, kad tai gali būti panaudota prieš jį. Tik duokit žinią ir mes žinosime, ką daryti“, - sako V. Grubliauskas. Anot jo, tik patys žmonės gali keisti situaciją. Ir jei pradžioje buvo bandoma spręsti problemą „tyliai“, ir tik nepavykus - „garsiai“, tai yra prarastas laikas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder