Ragina išsaugoti radinius Atgimimo aikštėje

Trečiadienį išplatintas Kultūros paveldo ekspertų, žinomų klaipėdiečių, intelektualų, aukštųjų mokyklų ir įstaigų vadovų pasirašytas viešas pareiškimas dėl aikštės ir archeologinio paveldo apsaugos Klaipėdoje.

„Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas Atgimimo aikštėje yra mažai argumentuotas mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, kuria priešpriešą, yra destruktyvus archeologijos paveldo atžvilgiu.

Jeigu šis įrengimas pareikalaus išgriauti ir dalį senosios Klaipėdos likučių – paskutinių šioje miesto erdvėje, tai bus ir moralinis nusikaltimas prieš praeities, dabarties ir ateities klaipėdiečius.

Senojo miesto centro archeologines atodangas būtina išsaugoti ateities kartoms ir, jeigu šis tikslas to reikalauja, stabdyti Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektą ta jo dalimi, kuri susijusi su požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu“, - teigiama pareiškime, kurio kopija tuo pat metu buvo išsiųsta Klaipėdos merui ir savivaldybės tarybai.

„Pasirašantieji atkreipia dėmesį į archeologinių atodangų Atgimimo aikštėje išsaugojimo svarbą ir ragina Klaipėdos miesto savivaldybės merą ir tarybą, užuot žengus neatitaisomą žingsnį kultūros paveldo sunaikinimo linkme, imtis politinės lyderystės moderuojant dialogą su visuomene ir ekspertais dėl to, kaip išsaugoti autentiškus buvusio užstatymo ir gatvių dangų fragmentus ateities kartoms.

Pažymime, kad pasirašantieji reiškia savo ekspertinę ir pilietinę poziciją, o ne įstaigų, kuriose dirba ar kurioms atstovauja, nuomonę“, - teigiama laške.

Pareiškimą pasirašė iš viso 23 žmonės, tarp kurių - fotomenininkas, Klaipėdos kultūros magistras Vytas Karaciejus, aktorius Darius Meškauskas, istorikai Vasilijus Safronovas ir Romualdas Adomavičius, rašytojas Gintaras Grajauskas, žurnalistas, rašytojas, TV laidų vedėjas Robertas Petrauskas, Leonido Donskio fondo direktorė Jolanta Donskienė, Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas bei kiti.

Atgimimo aikštės rekonstrukcija prasidėjo pernai liepą, darbų metu ir buvo atidengtos istorinės Biržos gatvės liekanos su grindinio ir pastatų fragmentais.

Rekonstrukcija rudenį buvo sustabdyta dėl aptikto didelio kiekio sprogmenų.

Neatmetama galimybė, kad dėl to aikštės tvarkymas brangs. Pagal pernai pasirašytą sutartį su statybų bendrove „Infes“, rekonstrukcija ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas miestui kainuos 21 mln. eurų.

Pareiškime taip pat išreiškiama abejonė, ar miesto valdytojai požeminę aikštelę užsakė turėdami tvirtą miestiečių mandatą ir tinkamai išdiskutavę visas alternatyvas.

Pilnas pareiškimo tekstas: 

„Viešas pareiškimas

Dėl Atgimimo aikštės ir archeologinio paveldo apsaugos Klaipėdos mieste

2024 metais Klaipėdos mieste atliekant archeologinius tyrimus Atgimimo aikštėje, buvo atidengti buvusio užstatymo ir gatvių dangų fragmentai.
Keliame šių atodangų tolesnio likimo klausimą, nes manome, kad galimybė visapusiškai, profesionaliai ir nešališkai įvertinti atverto archeologinio paveldo, jo istorinės ir urbanistinės reikšmės nebuvo sudaryta:

a.    Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius 2023-04-05 suderino Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektą, įrengiant požeminę stovėjimo aikštelę, dar prieš atliekant detalius archeologinius tyrimus. Šio veiksmo metu nebuvo įvertinti archeologinių tyrimų rezultatai, kurie visa apimtimi tuo metu dar nebuvo pradėti.
b.    Kultūros paveldo departamento 1-oji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Vilniuje 2024-10-22 posėdyje, neturėdama išsamios archeologinių ir istorinių duomenų analizės, priėmė sprendimą, kad dalis archeologų rasto paveldo yra nevertinga.
c.    Archeologiniai tyrimai, kuriuos yra užsakiusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, apims tik dalį aikštės. Tačiau norint tinkamai įvertinti kultūros paveldą, būtina matyti jo visumą.

Primename, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo pagrindinėje miesto aikštėje idėja nebuvo demokratiškai išdiskutuota. Savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų pasiremdama nuomone 898 klaipėdiečių, kurie, 2013 m. gegužę, dalyvaudami Klaipėdos miesto savivaldybės apklausoje, atsakė Taip į klausimą, „Ar pritariate Atgimimo aikštės teritorijos atnaujinimui, įrengiant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę?“. Ši apklausa negali būti laikoma objektyvia, nes jos formuluotėje buvo sujungti du tarpusavyje nesusiję klausimai. 583 klaipėdiečiai tada atsakė, kad Nepritaria; 157 atsakė, kad Neturi nuomonės.
Archeologams atvėrus dalį buvusio miesto audinio, po klaipėdiečio visuomenininko Beno Volodzkos inicijuota peticija, kuria raginta išsaugoti atodangas šioje miesto dalyje, portale peticijos.lt 2024 m. rudenį pasirašė daugiau nei 1200 žmonių. Tai verčia abejoti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija požeminį garažą šioje miesto dalyje užsakė turėdama užtikrintą miestiečių mandatą ir tinkamai išdiskutavusi visas alternatyvas. Tą patį dar 2018–2019 m. ne kartą viešai konstatavo Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovai.
Kad savivaldybės administracija, suskirsčiusi aikštę sklypais ir viename jų užsakiusi požeminio garažo statybą, nuėjo klaidingu keliu, rodo ir sumaištis, kilusi radus požeminiame aikštės sluoksnyje sprogmenų. Nuo karo ir pokario laikų užsilikę sprogmenys ir sviediniai bus nukenksminti tik toje aikštės dalyje, kurią tyrimai palies. Bet kitos aikštės dalys, kur tokie tyrimai nėra vykdomi ir kur tokių sprogmenų galimai taip pat esama, lieka neatidengtos.
Esamoje situacijoje suvokiame, kad Atgimimo aikštė – tai pokariu atsiradusi sovietinio miesto paradinė erdvė, skirta Lenino statulai. „Moralinė“ jos rekonstrukcija neturi apsiriboti vien pavadinimo iškabų pakeitimu. Suprantama, kad rekonstrukcija yra būtina ir seniai pribrendusi.
Tačiau, mūsų nuomone, rekonstrukcijos idėja turi būti paremta ryšių su tuo, kas šioje miesto erdvėje vertinga, atkūrimu, o ne tolesniu skirties tarp senojo Klaipėdos urbanistinio audinio ir „plėtros poreikių“ gilinimu.
Primename, kad dabartinė Atgimimo aikštė įrengta pokariu barbariškai išgriaunant centrinę, reprezentacinę Klaipėdos dalį; toje miesto vietoje, kuri jungė dvi lygiavertes istorines miesto dalis, suformuojant dirbtinį barjerą.
Šiuo metu vykdomų tyrimų metu rastos archeologinės atodangos šioje Klaipėdos dalyje sudaro paskutinę jungtį tarp dviejų minėtų istorinių miesto dalių. Tokią jungtį būtina išryškinti, o ne ją grubiai demontuoti.
Visa ši situacija skatina mus pasisakyti, kad:

1.    Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas Atgimimo aikštėje yra mažai argumentuotas mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, kuria priešpriešą, yra destruktyvus archeologijos paveldo atžvilgiu.
2.    Jeigu šis įrengimas pareikalaus išgriauti ir dalį senosios Klaipėdos likučių – paskutinių šioje miesto erdvėje, tai bus ir moralinis nusikaltimas prieš praeities, dabarties ir ateities klaipėdiečius.
3.    Senojo miesto centro archeologines atodangas būtina išsaugoti ateities kartoms ir, jeigu šis tikslas to reikalauja, stabdyti Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektą ta jo dalimi, kuri susijusi su požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu.

Raginame Klaipėdos miesto savivaldybę, įvertinus naujus duomenis ir argumentus, imtis atsakomybės bei parodyti politinę lyderystę moderuojant dialogą su visuomene ir ekspertais dėl to, ar autentiški buvusio užstatymo ir gatvių dangų fragmentai yra verti išsaugojimo ateities kartoms.

Pasirašo (elektroniniu būdu):
1.    Romualdas Adomavičius, istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas;
2.    Laurencija Budrytė-Ausiejienė, gidė, turistinių maršrutų kūrėja, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė;
3.    Dr. Rokas Borusevičius, gydytojas periodontologas;
4.    Dr. Tomas S. Butkus, architektas;
5.    Lilija Bručkienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, visuomenininkė;
6.    Rimas Bružas, nepriklausomas žurnalistas;
7.    Jolanta Donskienė, buvusi klaipėdietė, Leonido Donskio fondo direktorė;
8.    Dr. Dainius Elertas, Tarptautinės paminkų ir vietovių tarybos (ICOMOS) akredituoto nacionalinio komiteto Lietuvoje narys, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas;
9.    Gintaras Grajauskas, dramaturgas, rašytojas, Klaipėdos kultūros magistras;
10.    Loreta Jonavičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto dekanė;
11.    Bronius Vytas Karaciejus, fotomenininkas, Klaipėdos kultūros magistras;
12.    Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, Klaipėdos universiteto mokslininkė;
13.    Prof. Alvydas Klimas, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekanas;
14.    Prof. dr. Daiva Kšanienė, Klaipėdos universiteto profesorė emeritė, Klaipėdos kultūros magistrė;
15.    Kristijonas Lučinskas, kompozitorius;
16.    Darius Meškauskas, kino ir teatro aktorius;
17.    Dr. Raimonda Nabažaitė, archeologė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkė;
18.    Robertas Petrauskas, žurnalistas, rašytojas, TV laidų vedėjas;
19.    Prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius;
20.    Prof. dr. Vasilijus Safronovas, istorikas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius;
21.    Dr. Laura Šimkevičė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė;
22.    Laima Šliogerienė, architektė.
23.    Doc. dr. Vacys Vaivada, Klaipėdos universiteto afilijuotasis profesorius.“