T. Matulevičius: "Dviračių takai Klaipėdoje – išgyvenimo kelias" (31)

Dviračiu ar paspirtuku važiuoti sveika, tačiau tik tada jeigu tam yra sukurta tinkama žmogui ir gamtai draugiška infrastruktūra. Klaipėdos dviračių takai gal ir nepatenka tarp pavojingiausių pasaulio kelių, tačiau norint naudotis jais reikia turėti stiprius nervus ir gerą reakciją. 

Jeigu dviračių takų kokybė Klaipėdoje priklausytų nuo politikų kalbų ir valdininkų pasirašytų dokumentų gausos, tai seniai turėtumėme geriausias trasas Europoje.

Deja, realybė labai nutolusi nuo įvairių vizijų ir deklaracijų. O jų nors su dviračiu vežk!

Dar 2018 m. rugsėjį Klaipėdos miesto politikai patvirtino uostamiesčio darnaus judumo planą. 

Jis turi „užtikrinti greitą ir patogų miestiečių judėjimą“.  

Plane iki 2030 metų numatyta: gerinti viešojo transporto paslaugas, skatinti žmones persėsti ant dviračių ar paspirtukų, užtikrinti darnų automobilių eismą mieste. 

2019 m. balandžio 12 d. savivaldybės taryba taip pat pritarė Klaipėdos miesto dalyvavimo partnerio teisėmis tarptautinės programos URBACT III projekte „Gyvos gatvės“. 

Sudėtingo pavadinimo projekto tikslas paprastas – parodyti ekonominę ir socialinę darnaus judumo (mobilumo) naudą miestiečiams. 

Popierius gali iškentėti viską. Bet gyvenimas teka sava vaga. 

Ir toliau miesto gatvės ir senamiestis užtvindytas automobiliais, o dviratininkų gausa negalime pasigirti, net per geriausius orus. 

Kodėl? Jeigu šiandien žmogaus paklaustum, kodėl jis iš automobilio nepersėda ant dviračio, greičiausiai jis nedvejodamas atsakytų, kad tiesiog „noriu gyventi!“. 

Net ir pats tvirčiausias dviratininko šalmas gali neapsaugoti nuo pavojų, kurie gresia dviračiams skirtuose takuose. 

Pačiam ne kartą yra tekę matyti, kaip grupelė turistų, drausmingai ir lėtai juda per Biržos tiltą, jiems nurodytu dviračio taku, kai staiga visas tiltas ima bildėti ir drebėti, o miesto maršrutinis autobusas ant tilto juos ima lenkti. 

Žado netekę turistai spaudžiasi link krašto, kur į juos kėsinasi grėsmingai aukšti tilto šaligatvio bordiūrai. 

Iki skaudžios nelaimės vienas žingsnis. Gal net specialų draudimą reikėtų pasiūlyti šią trasą norintiems įveikti dviratininkams.

Ne ką geresnis vaizdas nuo Biržos tilto važiuojant H. Manto gatve, mat ten dalis dviračio trasos nurodyta A juostoje. 

O tai reiškia, kad tave bet kada gali lenkti ta pačia juosta važiuojantys miesto autobusai, taksi ar elektromobiliai. 

Nuo Biržos tilto važiuojant priešinga kryptimi, Tiltų gatve, dviratininkų laukia dar siauresnė, dažais ant senamiesčio gatvės grindinio pažymėta, juosta. 

Pilnas iššūkių kelias. Išgyvenimo kelias!

Jei oro sąlygos leistų, žmonės mielai važiuotų į darbus ar kitų reikalų tvarkyti, bet ką daryti kai toks paprastas veiksmas tampa itin pavojingas gyvybei? 

Visų projektų ir programų autoriai apie tai paprasčiausiai nepagalvojo ir nuėjo lengviausiu keliu – linijų braižymu. 

Toliau kaip Dievas duos gal nieko neatsitiks, o jei ir atsitiks – atsirašinėsime. 

Juk šitame literatūriniame žanre mums lygių nėra!

Patogumo Klaipėdos dviračių takuose taip pat mažoka. Atskiri takai tarpusavyje nesujungti, todėl sudėtinga planuoti maršrutus. 

Pavyzdžiui, turime tikrai pakenčiamai įrengtus dviračio takus nuo Vasaros estrados iki Girulių ir Karklės arba nuo pietinės miesto dalies iki Naujosios perkėlos. 

Tačiau, kaip saugiai ir patogiai patekti iki jų, valdžiai galvos neskauda. 

Netgi tame pačiame dviračių take galima rasti pavyzdingai įrengtų atkarpų, kurias staiga keičia dažais per iškrypusius senus šaligatvius pažymėtas takas. 

Tada tenka dardėti per medžių šakų pažeistą ruožą arba aplenkti staiga tokiame improvizaciniame take atsiradusį gatvės apšvietimo stulpą. 

Tokių takų dažytojai nesivargino ir kai kur linijas nubraižė per autobusų laukimo stoteles, ten kur buriuojasi žmonės. 

Jau nekalbu apie patogius nuolydžius ar privažiavimus prie lankomų  objektų. Jų tiesiog nėra!

Miesto dviratininkams tikrai įsimintinos vietos yra Baltijos prospekto žiedas ir H. Manto gatvės viadukas. 

Čia tiesiog dviračius turi palikti ir toliau eiti pėsčiomis. 

Na gerai, jeigu nori toliau važiuoti, juos reikės laiptais nusinešti, po to, užsinešti. 

Jau daug metų kalbama apie grandiozinių ir daug kainuojančių transporto infrastruktūros objektų statymą. 

Pavyzdžiui teigiama, kad pastačius Bastionų tiltą bus išspręsta miesto centro taršos ir patogaus susisiekimo problema, bus nukrauti transporto srautai per senamiestį. 

Ko gero taip ir būtų, nebereikėtų virpėti dėl žmonių saugumo autobusams važiuojant per Biržos tiltą, senoji miesto dalis taptų ne tik patrauklesnė, bet ir ekologiškai, psichologiškai ir visaip kitaip švaresnė.

Bet norint realiai spręsti problemas, dažnai nereikia skraidyti kosmose, o tiesiog vaikščioti ant žemės ir ūkiškai sutvarkyti tai ką dabar turime. 

Taip greičiau, patogiau ir pigiau. 

Kai jau sutvarkyta tai kas dabar akis bado galima griebtis ir didesnių, brangiai kainuojančių projektų, kad ir to godotino Bastiono tilto.

Buvau aplankyti savo dukros, gyvenančios Kopenhagoje. Įsitikinau – dviratis ten karalius. 

Važinėti  po miestą automobiliu, tiesiog yra nepraktiška, nenaudinga, gal net nemadinga. 

Jeigu nuvažiuoti reikiamą atstumą automobiliu trunka 20 minučių, dviračiu tai gali padaryti saugiai ir patogiai per 10 – 15 minučių. Čia ir yra esmė. Tiesiog dviračiu važiuodamas visada laimėsi. 

Klaipėda, kaip ir Kopenhaga, kur dviračių takų tinklas sutvarkytas puikiai, yra panašios savo reljefu.

Neturime kalnų, įkalnių, todėl tai labai patogu naudotis dviračiais. 

Klaipėdos privalumas yra ir tai, kad jos gatvių išsidėstymas yra labai aiškūs ir neklaidinantis. 

Reiškia, turime visas palankias sąlygas, dviračių takų tinklui vystyti. 

Tiesiog reikalingas praktiškas požiūris ir veiksmai, sutvarkant nesaugias, nepatogias ar jau pasenusias dviračių takų atkarpas sujungiant jas į vieną tinklą. 

Galime pasiremti ir kitais gerais pavyzdžiais Belgijoje ar Olandijoje. 

Ten, kur yra sudėtingos sankryžos ir nėra galimybės įrengti atskiros infrastruktūros dviratininkams ir paspirtukininkams veikia specialūs šviesoforai, skirti tik bemotoriam transportui. 

Pritaikius inžinierines, eismo organizavimo priemones, būtina spręsti senamiesčio ir miesto centro atkarpų saugumo ir kokybės problemas. 

Juk specialistų mokančių ne tik linijas ant asfalto braižyti, bet ir gebančių šiuolaikiškai spręsti problemas turime. 

O gal aš apsirinku, gal linijų bet kur ir ant bet ko braižymas ir yra visas mūsų mylimo miesto šiuolaikiškumas? 

Kol taip bus visi ugningi miesto politikų agitavimai ir prašymai, persėsti klaipėdiečiams ant dviračių, nuskęs automobilių variklių gausme. 

Beje, tie politikai, kurie labiausiai agituoja žmones naudotis dviračiais, kažkodėl patys to nedaro...

Tad taip ir gyvename – oratoriniame mene ir gražbylystėje jau pasiekėme olimpines aukštumas, o praktiškai nė iš vietos!

Archyvų nuotr.

Archyvų nuotr.

Archyvų nuotr.

Archyvų nuotr.

Dviračių takas Kopenhagoje.

Autoriaus nuotr.

Redakcija už autorių nuomonę neatsako.

Ypač daug blogų- per daug aukštų - nuvažiavimų nuo šaligatvių. Važiuojant su mini dviračiu gali dantis išbarstyti.
Viktorija, 2021-09-14 07:24
Matyt AK koks Teisučio kaimynas, arba uvęs draugelis, nes sakosi kažką žinąs. O gal koks fruktas iš savivaldybės?
Ženia, 2021-09-13 22:45
Gal AK - avtomat kalashnikova?
Lietuvos bajoras, 2021-09-13 22:44
Sidebar placeholder