Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ valdybos pirmininkas Augustas Reikertas mano, kad uostamiestis jaunimui gali būti patrauklus, tačiau dar neišnaudoja viso savo potencialo.
„Miestas pakankamai didelis, kad čia vyktų įvairių dalykų, bet kartu nėra toks didelis, kad jaunas žmogus visiškai pasimestų sistemoje. Jeigu nori įsitraukti į jaunimo organizaciją, pradėti savo iniciatyvą, savanoriauti, prisidėti prie renginių ar jaunimo politikos, kelias iki žmonių, kurie priima sprendimus, čia gali būti gana trumpas“, – sako jis.
Vis dėlto, A. Reikerto teigimu, miesto patrauklumą jaunimui parodo ne vien tai, ką jame galima nuveikti. Svarbiau – ar čia įmanoma įsivaizduoti savo gyvenimą po penkerių ar dešimties metų – rasti darbą, kurti, gauti reikalingą pagalbą ir jausti, kad tavo nuomonė turi reikšmę.
„Klaipėda turi visas prielaidas būti miestu, kuriame jauni žmonės nori likti, bet tam neužtenka vien kurti veiklas jaunimui. Reikia kurti miestą kartu su jaunimu“, – pabrėžia A. Reikertas.
Spaudimas, priklausomybės ir vietų jaunimui trūkumas
Apie jaunimo problemas kalba ir Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Agnė Kovalenkaitė. Pasak jos, savivaldybės 2025 metais atliktas jaunimo situacijos tyrimas išryškino ne vieną problemą.
„Jauni žmonės patiria didelį spaudimą dėl mokymosi rezultatų, ateities pasirinkimų ir socialinių lūkesčių“, – vieną iš problemų įvardija A. Kovalenkaitė. Greta, anot jos, aktualus išlieka psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, įvairios priklausomybės bei saugių erdvių bendravimui trūkumas.
A. Kovalenkaitės teigimu, savivaldybė į šias problemas reaguoja organizuodama psichikos sveikatos stiprinimo užsiėmimus, mokymus ir prevencines programas, vykdydama priklausomybių prevencijos bei ankstyvosios intervencijos veiklas. Mieste taip pat plečiamas atviras darbas su jaunimu, dėmesio skiriama nepilnamečių įsidarbinimui vasarą.
Panašias problemas įvardija ir jaunimo organizacijų atstovas. Tačiau A. Reikertas šalia jaunimo gerovės bei prevencijos išskiria dar du klausimus – jaunimui prieinamų erdvių trūkumą ir tai, kiek jauni žmonės iš tikrųjų dalyvauja priimant miesto sprendimus.
Jaunimo organizacijoms aktualus naujo atviro jaunimo centro klausimas. A. Reikerto įsitikinimu, tokia erdvė negali būti pirmiausia suprojektuota suaugusiųjų, o tik vėliau pristatyta jaunimui. Jaunuoliai turėtų dalyvauti sprendžiant, kokios erdvės jiems reikia ir kaip ji turėtų veikti.
Išklausyti dar nereiškia įtraukti
Būtent jaunimo balsas miesto sprendimuose tampa viena ryškiausių problemų, apie kurias kalba „Apskritojo stalo“ valdybos pirmininkas. Formaliai galimybių išsakyti nuomonę, pasak jo, Klaipėdoje netrūksta – veikia jaunimo organizacijos, Savivaldybės jaunimo reikalų taryba, darbo grupės, galima teikti pasiūlymus ir rezoliucijas. Tačiau pats mechanizmo egzistavimas dar negarantuoja, kad jaunas žmogus jausis išgirstas.
„Jaunas žmogus labai greitai pajunta, ar jo nuomonės klausiama todėl, kad ji iš tikrųjų rūpi, ar todėl, kad reikia užsidėti varnelę, jog „su jaunimu pasikonsultuota“. Jei kelis kartus dalyvauji susitikimuose, pateiki pasiūlymus, bet nematai nei atsakymo, nei pokyčio, natūraliai pradedi klausti – kam tada išvis dalyvauti?“ – sako A. Reikertas.
Kad jaunimo balsas gali virsti konkrečiais pokyčiais, anot jo, rodo trečiosios darbo su jaunimu gatvėje komandos įsteigimas Klaipėdoje. Jaunimo atstovai matė tokios paslaugos poreikį, pateikė pasiūlymą savivaldybei, o galiausiai jis buvo įgyvendintas.
„Tai nėra simbolinis rezultatas ar dar vienas dokumentas stalčiuje – tai reali paslauga, kuri pasiekia jaunus žmones“, – teigia A. Reikertas.
Tačiau ne visi jaunimo keliami klausimai baigiasi taip pat. Vienu ryškiausių neišspręstų pavyzdžių KLAS vadovas vadina menstruacinių ir higienos priemonių prieinamumą. Asociacija šiuo klausimu priėmė rezoliuciją ir kreipėsi į savivaldybę, tačiau, pasak A. Reikerto, konkretaus sprendimo kol kas nesulaukė.
„Kalbame apie gana paprastą, labai praktišką ir fundamentalų žmogaus poreikį. Tuo pačiu matome, kad kitose savivaldybėse šiuo klausimu sprendimai juda į priekį, o Klaipėdoje mes metų metus jaunimo politikoje vis grįžtame prie tos pačios temos“, – sako jis.
A. Reikerto teigimu, šis atvejis parodo skirtumą tarp jaunimo išklausymo ir realaus jo įtraukimo: galima surengti susitikimą ir pateikti oficialų atsakymą, tačiau jei pati problema lieka neišspręsta, kyla klausimas, kiek dialogas buvo veiksmingas.
Išvyksta studijuoti, tačiau jaunimo mieste daugėja
Kalbant apie tai, ar Klaipėda sugeba išlaikyti jaunus žmones, savivaldybė atkreipia dėmesį į kitą tendenciją. Nors dalis mokyklą baigusių jaunuolių išvyksta studijuoti į kitus Lietuvos miestus ar užsienį, bendras 14–29 metų žmonių skaičius Klaipėdoje pastaraisiais metais augo.
Savivaldybės pateiktais duomenimis, 2023 metais jų buvo 23 012, 2024-aisiais – 23 900, 2025-aisiais – 24 899, o 2026 metais – 25 402.
Savivaldybės atstovė šią tendenciją sieja su jaunų žmonių sugrįžimu į uostamiestį: „Šie duomenys rodo, kad jaunuoliai išvyksta pasisemti žinių, gyvenimiškos patirties ir sugrįžta į Klaipėdą šeimos kūrimui, karjerai ir patogiam gyvenimui.“
Vis dėlto augantis jaunimo skaičius savaime neatsako į klausimą, kaip jaunas žmogus jaučiasi mieste ir kiek gali prisidėti prie jo kūrimo.
„Jaunimas nėra žmonės, kuriems Klaipėdą kuriame kažkokiai ateičiai. Mes šiame mieste mokomės, dirbame, kuriame organizacijas, susiduriame su problemomis ir naudojamės miesto paslaugomis šiandien. Todėl ir balsą miesto sprendimuose turime turėti šiandien“, – sako A. Reikertas.
Galiausiai klausimas lieka ne tik ar jaunimas renkasi Klaipėdą, bet ir ar Klaipėda savo sprendimuose renkasi jaunimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą